Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Sąmoningi sapnai: tikroviška realybės simuliacija 

2019 sausio 30 d. 13:00
Psichologas dr. Tadas Stumbrys jau daugiau kaip dešimtmetį tyrinėja sąmoningus sapnus. 
Psichologas dr. Tadas Stumbrys jau daugiau kaip dešimtmetį tyrinėja sąmoningus sapnus. 
Alinos Ožič nuotrauka

„Pačiupinėjau medinį stalą. Sušukau ir girdėjau savo balsą. Radęs džiovintų slyvų, vieną suvalgiau ir jaučiau jos skonį burnoje. Nors sapne supratau, kad viskas yra mano vaizduotės kūrinys, pojūčiai veikė lygiai taip pat kaip pabudus. Tai buvo vienas keisčiausių dalykų – koks tikras yra sapnų pasaulis“, – savo patirtimi dalijosi sąmoningų sapnų tyrinėtojas dr. Tadas Stumbrys.

Vilniaus universiteto (VU) informatikos ir psichologijos bakalauras Liverpulio Johno Mooreso universitete Jungtinėje Karalystėje su pagyrimu baigė psichologijos magistro studijas, Heidelbergo universitete Vokietijoje magna cum laude apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 2016 metų dr. T. Stumbrys yra VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto lektorius ir nuotoliniu būdu – edukacinės organizacijos „Alef Trust“, vykdančios studijų programas kartu su Liverpulio Johno Mooreso ir Midlsekso universitetais, lektorius. 38 metų mokslininkas taip pat yra Tarptautinės sapnų tyrėjų asociacijos valdybos narys.

Į kasmet vykstančias Tarptautinės sapnų tyrėjų asociacijos konferencijas susirenka po kelis šimtus dalyvių. Tačiau sąmoningų sapnų tyrinėtojų, pasak dr. T. Stumbrio, visame pasaulyje būtų galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Pastaraisiais metais sąmoningų sapnų tyrimų gausėja, nes auga susidomėjimas apskritai sąmonės klausimais. Anksčiau tyrimų centras buvo JAV, dabar – labiau Europa, ypač Vokietija.

Tarp sapno ir tikrovės

„Per sąmoningus sapnus, kai suvokiame, jog sapnuojame, ir dažnai galime daryti įtaką sapno turiniui aktyviai dalyvaudami, sugebame išeiti iš nesąmoningos sapno būsenos. Tada ir pats sapnas pasikeičia. Tampa ryškesnis, pojūčiai paaštrėja. Tą įžvalgą galime perkelti ir į mūsų kasdienį gyvenimą“, – sakė tyrinėtojas.

Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išpopuliarėjo dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktika. Buvimas čia ir dabar, stengiantis suvokti realybę tokią, kokia ji yra, jos nevertinant. Pasak psichologo, dažniausiai kasdieniame gyvenime, kaip ir sapnuose, esame gana nesąmoningi. Nugrimzdę į prisiminimus, rūpesčius ar ateities planus. Tačiau kad ir gražiausias praeities akimirkas prisimintume ar apie tokias svajotume ateityje, tyrimais patvirtinta, jog žmonės yra laimingiausi būdami čia ir dabar.

Anot Sigmundo Freudo, sapnuojame tam, kad galėtume išpildyti norus, kurių gyvenime negalime patenkinti.

Pastebėta, kad tie asmenys, kurie būna dėmesingesni kasdieniame gyvenime, dažniau linkę sapnuoti sąmoningai. Ypač jei turi meditavimo patirties. Sąsajos tarp sąmoningo sapnavimo ir sąmoningo dėmesingumo – viena dr. T. Stumbrio tyrimų sričių.

Debiutanto sėkmė

„Visada domėjausi sapnais. Miegodami praleidžiame trečdalį gyvenimo. Maždaug ketvirtadalį miego aktyviai sapnuojame. Sapnai – labai reikšminga mūsų gyvenimo dalis, tačiau apie ją dar labai nedaug žinome. Apie sąmoningus sapnus perskaičiau, kai reikėjo pasirinkti magistro darbo temą. Iki tol nieko apie juos nebuvau girdėjęs ir tokios patirties – sapnuoti sąmoningai – neturėjau“, – prisiminė psichologas.

Susipažinęs su metodais, kaip galima tapti sąmoningam sapne, tyrėjas pats pabandė. Debiutanto sėkmė – iš pat pirmo karto pavyko susapnuoti sąmoningą sapną. Jis, galima sakyti, pakeitė gyvenimą. Labai tikroviška realybės simuliacija taip sužavėjo, kad sąmoningi sapnai tapo pagrindine tyrimų sritimi, mokslinės karjeros ašimi.

Dr. Tadas Stumbrys. / Alinos Ožič nuotrauka
Dr. Tadas Stumbrys. / Alinos Ožič nuotrauka

Kaip pasakojo mokslininkas, sapnų tyrinėjimai nuo Sigmundo Freudo ir Carlo Gustavo Jungo laikų gerokai pažengė į priekį. Vienas didžiausių postūmių buvo 1953 metais atrastas REM (angl. Rapid Eye Movements – greitų akių judesių) miegas. Pastebėta, kad tam tikrais etapais miegant mūsų akys pradeda greitai lakstyti į kairę ir į dešinę. Maždaug 80–90 proc. žmonių, pažadintų iš tos miego stadijos, sakė, kad labai ryškiai sapnavo. Ir tik 10–20 proc. žmonių, pažadintų iš NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements – negreitų akių judesių) miego stadijos, pasakė, ką sapnavo. Padaryta išvada, kad sapnai būdingi REM miegui.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad viskas ne taip paprasta. Sapnuojame ne tik per REM, bet ir per NREM miegą. Tiesiog sapnai šiek tiek skiriasi. Per REM miegą dažniausiai sapnas panašus į kino filmą, turi siužetą. Per NREM miegą dažniausiai būna kokios nors mintys, rūpesčiai, apie kuriuos galvojome prieš užmigdami, gali būti ir kokie nors statiški vaizdiniai, viena scena.

Kai nueiname miegoti, tarsi atsijungiame nuo išorinio pasaulio, tačiau mūsų smegenys toliau dirba.

Į sąmoningus sapnus iki 1978–1980 metų buvo žiūrima šiek tiek skeptiškai. Vieni sakė, kad tai būsena, kai žmogus yra tik prabudęs, bet dar ne visai išsivadavęs iš miego. Kitiems apskritai atrodė, kad sapnuoti ir būti sąmoningam, budriam – dvi skirtingos būsenos, neįmanomos vienu metu. Tačiau amerikiečių mokslininkas Stephenas LaBerge'as ir britas Keithas Hearne'as beveik tuo pat metu padarė tą patį atradimą, pagrįstą idėja, kad egzistuoja atitikimas tarp akių judesių sapne ir fizinių akių judesių. Klasikinis pavyzdys iš miego laboratorijos: tiriamojo akys per miegą staiga pradėjo lakstyti į kairę ir į dešinę, pažadintas jis paaiškino, kad stebėjo, kaip žaidžia stalo tenisą.

REM miegui taip pat būdingas visiškas raumenų atsipalaidavimas – raumenų atonija, antraip galėtume visu kūnu dalyvauti sapne. Tiesa, yra toks retas miego elgesio sutrikimas, dažniausiai tarp vyresnio amžiaus vyrų, kai raumenų atonijos nėra ir visi sapno judesiai atliekami iš tikrųjų.

S. LaBerge'as ir K. Hearne'as per atliktus eksperimentus sutarė su tiriamaisiais, kad jie, tapę sąmoningi sapne, duos akimis ženklą. Tada bus galima patyrinėti, kokios miego būsenos ar pusiau pabudę jie yra. Nustatyta, kad sąmoningi sapnai dažniausiai būna per REM miegą. Kartu parodyta, kad šį reiškinį galima pademonstruoti miego laboratorijoje. Taip pat galima komunikuoti su sapnuojančiu žmogumi realiu laiku. Per ankstesnius tyrimus pirma išmatuodavo miegančio žmogaus smegenų veiklą, akių judesius, kitus parametrus, tada pažadintas jis papasakodavo, ką sapnavo, ir būdavo ieškoma sąsajų. Sąmoningi sapnai leidžia labai griežtai jas apibrėžti. Pavyzdžiui, per eksperimentą sapnuotojas akių judesiais duoda ženklą, kai pradeda ir kai baigia daryti pritūpimus, ir galima realiu laiku nustatyti, kaip fizinis aktyvumas sapne paveikia žmogaus fiziologiją. Kiek tuo metu padažnėjo širdies ritmas, suintensyvėjo kvėpavimas, kokios smegenų sritys aktyvavosi.

S. Freudas būtų apsidžiaugęs

Sąmoningi sapnai gali padėti įveikti baimes ir košmarus. / Alinos Ožič nuotrauka
Sąmoningi sapnai gali padėti įveikti baimes ir košmarus. / Alinos Ožič nuotrauka

Pasak dr. T. Stumbrio, pagrindinės sąmoningų sapnų tyrimų kryptys yra trys. Pirmiausia, siekiama suprasti sapno fenomenologiją, kas jame vyksta ir nuo ko priklauso, kas tuo metu darosi žmogaus fiziologijai.

Antra, kur galima pritaikyti sąmoningus sapnus. Yra žmonių, kurie natūraliai, be jokių pastangų, sąmoningai sapnuoja. Kaip rodo apklausos, dažniausiai sapnuodami jie pramogauja. Tačiau galima sapno būseną panaudoti ir rimtiems dalykams. Pavyzdžiui, kūrybiškai spręsti problemas ar motoriniams įgūdžiams lavinti. Sąmoningi sapnai gali padėti įveikti baimes ir košmarus. Galima juos taikyti ir dvasinei patirčiai, tarkim, meditacijai. Arba tiesiog norams išpildyti.

„Anot S. Freudo, sapnuojame tam, kad galėtume išpildyti norus, kurių gyvenime negalime patenkinti. Kaupiasi konfliktai ir juos tarsi paleidžiame sapnuose. S. Freudas būtų apsidžiaugęs, jei būtų daugiau žinojęs apie sąmoningus sapnus“, – šypsojosi psichologas.

Galiausiai trečioji kryptis – kaip galima paskatinti sąmoningus sapnus, kokios technikos gali padėti žmonėms dažniau juos patirti. Tyrimų duomenimis, apie 50 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra sapnavę sąmoningą sapną, apie 20 proc. sapnuoja reguliariai, kartą per mėnesį arba dažniau, ir tik 1 proc. visos populiacijos – labai dažnai, kelis kartus per savaitę.

Lietuvio magistro darbas Liverpulio Johno Mooreso universitete buvo skirtas kūrybiškam problemų sprendimui sąmoninguose sapnuose. Pasak tyrėjo, sapnai apskritai yra labai kūrybiška būsena. Su jais susiję daug įvairių išradimų. Pavyzdžiui, vokiečių chemikas Augustas Kekule susapnavo benzeno molekulių struktūrą. Per sapną išvydo gyvatę, įsikandusią savo uodegą, ir suprato, kad anglies atomai turi būti išsidėstę žiedu. Rusų mokslininkas Dmitrijus Mendelejevas susapnavo periodinę cheminių elementų lentelę. Nobelio premijos laureatas Otto Loewi – kokį eksperimentą reikia atlikti, kad sužinotų, kaip neuronais perduodami signalai. Už jį ir buvo apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.

Šiuolaikiniai tyrimai atskleidė, kad per REM miegą, kai sapnuojame, mūsų asociacijos kur kas labiau išplėtotos, galime plačiau kūrybiškai mąstyti. Todėl sąmoningi sapnai gali padėti aktyviai ieškoti kūrybiškų sprendimų, naujų idėjų.

Per doktorantūros studijas Heidelbergo universitete psichologas tyrinėjo sąmoningų sapnų taikymo galimybes motoriniams įgūdžiams lavinti. Tyrimų duomenimis, jei sapne žmogus kelia ranką, aktyvuojasi motorinė smegenų žievės dalis. Tos pačios smegenų sritys, kaip ir pabudus iš tikrųjų keliant ranką. Jei sapne žmogus bėga ar daro pritūpimus, pagreitės širdies ritmas ir kvėpavimas. Visos fiziologinės reakcijos yra identiškos, ar darome ką nors sapne, ar iš tikrųjų. Nors sapnuojant raumenys yra atsipalaidavę, kūnas tarsi paralyžiuotas.

Daugybė tyrimų rodo, kad mentalinės treniruotės, kai sportininkai mintyse atlieka veiksmus, kuriuos vėliau atliks per varžybas, yra gana efektyvios. Pagerinama koordinacija, tikslumas ir net padidėja jėga. Tačiau mentalinės treniruotės labai priklauso nuo žmogaus vaizduotės gebėjimų. Vieni gali labai tiksliai viską įsivaizduoti ir jausti visus pojūčius, kitų vaizduotė nėra tokia stipri.

Sąmoninguose sapnuose, pasak tyrėjo, kad ir koks yra žmogus, visi pojūčiai yra realūs, lyg iš tikrųjų viskas būtų daroma, todėl labai gera terpė treniruotis. Kaip parodė tyrimas, treniravimasis sąmoninguose sapnuose pagerina rezultatus pabudus ir tokio treniravimosi efektyvumas yra panašus į realių fizinių treniruočių poveikį.

Efektyviausias metodas

Kad padidintume tikimybę sąmoningai sapnuoti, svarbu gerai prisiminti sapnus. Pravartu rašyti sapnų dienoraštį. Lavinti kritinę savirefleksiją. Yra ir konkrečių metodų, tačiau jie, kaip įspėjo dr. T. Stumbrys, – reikalaujantys pastangų. Kadangi sąmoningai sapnuojama dažniausiai per REM miegą, o jo daug daugiau būna nakties pabaigoje, reikia pamiegoti šešias valandas ir tada atsikelti.

„Miegas turi pusantros valandos ciklus, kurie baigiasi REM faze. Todėl tikėtina, kad po šešių valandų pabusime iš REM miego ir ryškiai prisiminsime sapną, – aiškino tyrėjas. – Tada pirmiausia reikėtų užrašyti sapną, kritiškai jį įvertinti ir rasti visas vietas, kurios buvo nelogiškos. Per likusį laiką – geriausia prabudus išbūti valandą – reikėtų kaip galima ryškiau mintyse vizualizuoti sapną. Priėjus nelogišką vietą mintyse sau pasakyti, kad kitą kartą tokioje vietoje sapne prisiminsiu, kad sapnuoju, ir toliau tęsti vizualizaciją. Ją reikėtų atlikti kiek galima daugiau kartų. Geriausia su tomis mintimis ir užmigti.“

Vokietijoje dr. T. Stumbrio su kolegomis atlikti tyrimai parodė, kad šis metodas yra pats efektyviausias, bent miego laboratorijoje. Atlikus procedūrą, maždaug 50 proc. studentų, dalyvavusių eksperimente, pamiegoję dar dvi tris valandas susapnuodavo sąmoningą sapną.

Ateina per sapnus

„C. G. Jungas manė, kad sapnai atlieka kompensacinę funkciją, palaiko tam tikrą psichikos sistemos pusiausvyrą. Jei yra dalykų, į kuriuos dieną nekreipiame dėmesio, jie mums ateina per sapnus“, – pasakojo psichologas.

Šiuolaikiniai moksliniai duomenys rodo, kad sapnai atlieka gana svarbią emocijų reguliavimo funkciją. Kaip tam tikra terapija, apvalantis vidinis procesas. Taip pat manoma, kad sapnų funkcija yra simuliuoti įvairius scenarijus. Anot grėsmių simuliavimo teorijos, kadaise, pačiose žmonijos ištakose, evoliucijos pradžioje, gyvenome labai pavojingoje aplinkoje, todėl sapnuose modeliuodavome, kas mūsų laukia, kaip galime išvengti tykančių pavojų, ir tai mums padėdavo geriau prisitaikyti.

„Dabar mūsų aplinka nėra tokia pavojinga. Grėsmių mažiau. Tačiau palyginus suomių ir karo sąlygomis gyvenančių kurdų vaikų sapnus, pastebėta, kad kurdų vaikai sapnuodavo daug intensyvesnius, negatyvius sapnus, nes ta funkcija būdavo labiau aktyvuojama“, – sakė tyrėjas.

Sapnuose retai būname vieni, dažniausiai – su kitais žmonėmis. Todėl yra teorija, kad sapnuose taip pat simuliuojame socialinius santykius, mokomės bendrauti, kurti ryšius.

„Kai nueiname miegoti, tarsi atsijungiame nuo išorinio pasaulio, tačiau mūsų smegenys toliau dirba. Srautas minčių, emocijų, rūpesčių, kuriais gyvename, toliau plaukia. Tik negauna jokios informacijos iš išorės. Aktyvuojami mūsų prisiminimai. Jei turime kokią nors problemą, bandoma ieškoti sprendimo. Iškeliamos panašios emociniu požiūriu situacijos, buvusios anksčiau, modeliuojami įvairūs scenarijai. Sapnai suteikia kitokią perspektyvą. Žvelgdami iš jos galime gauti naudingų įžvalgų ir galbūt net pakeisti savo gyvenimą“, – įsitikinęs dr. T. Stumbrys.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika