Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Žemės ūkio ministeriją – į Madagaskarą 

2019 kovo 20 d. 11:30
.Jei Kaunas nacionalinio saugumo požiūriu yra saugesnis nei Vilnius, gal verta grįžti prie Kazio Pakšto idėjos - Madagaskaro?
.Jei Kaunas nacionalinio saugumo požiūriu yra saugesnis nei Vilnius, gal verta grįžti prie Kazio Pakšto idėjos - Madagaskaro?
Reuters/Scanpix nuotrauka

Karo pavojus, avarija Astravo atominėje elektrinėje, Kazachstano sostinės iškėlimas į Astaną, konkurencija su Minsku, Kauno prestižo kėlimas – tokie yra oficialūs argumentai, kodėl Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) reikia iškeldinti iš sostinės.

ŽŪM karavanas judės tarp Vilniaus ir Kauno, nes to privalumus įrodo skaičiai, mokslo teorijos ir pasaulinė praktika. Taip tikinama ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų profesinėms sąjungoms atsiųstame atsakyme į jų paklausimą, kokiais argumentais ir skaičiavimais paremtos šių įstaigų kraustynės į Kauną. Tiesa, pasipriešinus profsąjungoms, kol kas nuspręsta į Kauną perkelti tik pačią ministeriją, o dėl NMA ir NŽT spręsti įvertinus ŽŪM perkėlimo naudą ir pasekmes.

Keturiuose lapuose išdėstytas atsakymas labiau primena mokslinį referatą. Negali stebėtis – juk jį rengė regioninės politikos profesionalai, jis pasirašytas žemės ūkio viceministro Venanto Griciūno, parengtas konkurso būdu atrinktos darbuotojos ŽŪM perkėlimo į Kauną misijai įvykdyti Vitalijos Zumerienės, o ir pats žemės ūkio ministras Giedrius Surplys yra regionų specialistas – buvo atsakingas už jų plėtrą dar eidamas vidaus reikalų viceministro pareigas.

Tačiau atsakyme nepateikta nė vieno kraustynių naudą įrodančio finansinio rodiklio, o, patyrusio regioninės politikos eksperto dr. Manto Bileišio vertinimu, moksliniais terminais ir pavyzdžiais žongliruojama nepaisant ne tik logikos, bet ir jų reikšmės.

Iškelti – dėl karo grėsmės

„Akivaizdu, kad regioninė politika, skirtingai nuo daugelio kitų šalies ūkio vystymo vertikalaus pavaldumo sričių, turi horizontalų prioritetiškumą“, – rašto pradžioje pabrėžia viceministras V. Griciūnas. Jis priduria, kad prievolė laikytis to horizontalaus prioritetiškumo juo labiau galioja ŽŪM, nes ji yra tiesiogiai atsakinga už Lietuvos kaimo regionų vystymą.

Žinoma, kalbos požiūriu, žodžiuose „Kaunas“ ir „kaimas“ skiriasi tik dvi raidės, tačiau visais kitais požiūriais skirtumas vis dėlto nemenkas.

Mantas Bileišis: „Visas raštas - kaip pasąmonės srautas, nenuoseklus kratinys, parašyta viskas, kas buvo ant liežuvio galo."/ lrv.zum.lt nuotrauka
Mantas Bileišis: „Visas raštas - kaip pasąmonės srautas, nenuoseklus kratinys, parašyta viskas, kas buvo ant liežuvio galo."/ lrv.zum.lt nuotrauka

Rašte vardijama daugybė horizontalaus prioritetiškumo neva gerosios praktikos pavyzdžių. Tačiau, pasak M. Bileišio, niekaip nepavyko rasti kriterijaus, pagal kurį vienas ar kitas pavyzdys vertintinas kaip geroji praktika. „Iš daugiau nei 200 pasaulio valstybių galima rasti daugiau pavyzdžių, kai tokia praktika netaikoma, bet ten vyriausybės dirba efektyviai. Galima išvesti analogiją su kačiukų spalva: sakytume, kad turėsime trumpaplaukį mėlynąjį, nes tokių yra ir kitose šalyse. Bet lygiai taip pat galima pasakyti, kad ten yra ir rainųjų. Tad kodėl būtent mėlynasis? Vadovaujantis tokia argumentų logika galima prieiti prie absurdo“, – dėsto M. Bileišis.

Ir prieinama. Pateikiama štai tokia ŽŪM strategų įžvalga: „Šiame geopolitiniame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į valstybės saugumo klausimą. Dalį centrinės valdžios institucijų perkėlus į Kauną, mažėja grėsmė jų veiklos staigiam sutrikdymui esant galimam išorės jėgų poveikiui (pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės avarijai ar karinei invazijai).“

Bet jei Kaunas nacionalinio saugumo požiūriu yra saugesnis nei Vilnius, tai pagal M. Bileišio vedamą paralelę dar saugiau būtų visą Vyriausybę iškraustyti į Šveicariją. O gal verta grįžti prie Kazio Pakšto idėjos – Madagaskaro? Be kita ko, ekspertas primena, kad viešuosiuose šaltiniuose kaip didžiausia galima išorės grėsmė nurodoma ta, kuri kiltų iš Rusijos Kaliningrado srities, vadinasi, bėgti iš Vilniaus nelogiška.

Žemės ūkio ministerijos iškraustymas iš sostinės daug kam atrodo visiškai nereikalingas. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Žemės ūkio ministerijos iškraustymas iš sostinės daug kam atrodo visiškai nereikalingas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Žavimasi sostinių perkėlimu

ŽŪM strategai taip žavisi sostinių kilojimo pavyzdžiais, kad net galima pamanyti, jog ŽŪM perkėlimas – dar vienas premjero „planas-chuliganas“, šįsyk – Kauną vėl padaryti sostine.

„Kalbant apie valstybių sostinių kartu su visomis centrinės valdžios institucijomis perkėlimo poveikį atskirų regionų vystymuisi, naujausi pavyzdžiai gali būti šie: Vokietijoje – iš Bonos į Berlyną, Kazachstane – iš Almatos į Astaną“, – „geruosius pavyzdžius“ pateikia ministerija.

Tačiau, kaip komentuoja M. Bileišis, Berlyno pavyzdys čia netinkamas, nes pagrindžia, kodėl ministeriją reikėtų palikti Vilniuje. Kai tik tikroji Vokietijos sostinė Berlynas buvo išlaisvinta, į ją iš Bonos sugrįžo valstybinės institucijos. Taip, ekspertas pripažįsta, kad esama pavyzdžių, kai dykumoje ar iškirstų džiunglių vietoje buvo pastatyta sostinė. „Bet aš nežinau, ką bendra tai turi su Lietuva. Nebent būtų paralelė, pagal kurią keltume ministeriją į Elektrėnus – naujai statytą miestą“, – bent kokią logiką bando rasti M. Bileišis.

Viceministras V. Griciūnas tikisi, kad vienos ministerijos perkėlimas sugrąžins Kaunui laikinosios sostinės laikais turėtą šlovę ir svarbą. „Neatmestinas ir svarbus nemažos dalies visuomenės palaikymas, kai dar pakankamai gerai prisimenama ir teigiamai vertinama Kauno, kaip laikinosios Lietuvos sostinės, spartaus vystymosi ir pozityvią įtaką visai šaliai dariusio regiono patirtis, su vis dar gaju patriotizmu, bendruomenės susitelkimu ir aukštu išsilavinimo lygiu bei kultūriniu mentalitetu. Kauno regionui suteikus didesnį nacionalinį pripažinimą – į jį perkėlus ŽŪM, ilgainiui kis ir visos visuomenės požiūris bei tarptautinis pripažinimas ir patrauklumas“, – aiškina jis.

M. Bileišis tegali rasti paralelę su Ostapo Benderio Naujaisiais Vasiukais: perkeli ministeriją, ten vyksta šachmatų turnyras ir tai neva pakeičia visuomenės požiūrį į miestą, jis įgyja tarptautinį pripažinimą.

"Valstiečių” rinkimų pažadus perkelti ŽŪM į Kauną viceministras Venantas Griciūnas karštligiškai bando pritempti prie pasaulinių neva analogiškų pavyzdžių. / BNS nuotrauka
"Valstiečių” rinkimų pažadus perkelti ŽŪM į Kauną viceministras Venantas Griciūnas karštligiškai bando pritempti prie pasaulinių neva analogiškų pavyzdžių. / BNS nuotrauka

Būtume kaip Australija

„Valstiečių“ rinkimų pažadus perkelti ŽŪM į Kauną viceministras karštligiškai bando pritempti prie pasaulinių neva analogiškų pavyzdžių. Tačiau vis prašauna pro šalį. „Bene akivaizdžiausiai decentralizavimo principai atsispindi Europos Sąjungos (ES) sutartyje ir jos protokole Nr. 2 „Dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo“ bei Europos Parlamento darbo tvarkoje, pagal kurią oficialiąja Parlamento būstine ir daugumos plenarinių sesijų vieta oficialiai tapo Strasbūras, Parlamento komitetų posėdžius nutarta rengti Briuselyje, o Parlamento sekretoriatas oficialiai įsikūrė Liuksemburge“, – primenama ŽŪM rašte.

Regioninės politikos ekspertas tokias tezes vertina kaip „vėjus“. „Formuojantis pirmajam ES šešetui, institucijų padalijimas tarp Strasbūro ir Briuselio buvo prancūzų ir vokiečių draugystės simbolinis gestas, o Liuksemburgas įsikūręs pusiaukelėje tarp šių miestų. Čia nėra jokio horizontaliojo principo, nes tokiu atveju būtų galima kelti klausimą, kodėl dalis europinių institucijų yra ne Pietų Italijoje, kur esama regiono plėtros problemų“, – sako M. Bileišis.

Žemės ūkio viceministras tikina, jog buvo atlikta net „pasaulinės praktikos analizė“, neva įrodanti, kad ŽŪM iškeldinti tiesiog būtina. „Mūsų NMA atitikmuo kaimyninėje Estijoje ir Estijos švietimo ir mokslo ministerija sėkmingai veikia Tartu mieste, o Nyderlandų Karalystėje visa vyriausybė reziduoja Hagoje. Galima rasti ir žemės ūkio srities viešojo valdymo institucijų veiklos ne šalių sostinėse pavyzdžių. Naujausius centrinės valdžios institucijų perkėlimo iš sostinės į regionus pavyzdžius galima matyti Australijoje“, – dėsto jis. Dar minimi Kanados ar Vokietijos pavyzdžiai.

Tačiau, pasak M. Bileišio, nedera tiesiogiai lygintis su Vokietija, Kanada ar Australija, nes tai federacinės valstybės, jose federaliniai subjektai vykdo daugiau funkcijų, turi autonomiją formuoti politiką. „O mes centrinės valdžios subjektą perkeliame į kitą miestą ir norime tai vadinti regionine politika, horizontaliuoju principu. Tai netiesa“, – pažymi ekspertas.

Nyderlandų sostinės Amsterdamo statusas yra konstitucinis, bet Konstitucijoje nėra išaiškinimo, kad valdžios institucijos turi reziduoti sostinėje. Vykdomoji valdžia Hagoje koncentruojama nuo senų laikų, Hagos-Roterdamo metropolija yra didžiulė, pagal ekonomikos generavimo mastą didesnė nei Amsterdamas.

Taip, Estijos švietimo ir mokslo ministerijos pašto dėžutė – Tartu, bet yra didžiulis biuras Taline. Pasak M. Bileišio, dar klausimas, kur bazuojasi pagrindiniai ekspertiniai pajėgumai, nes nors Estija daug ką yra perkėlusi į elektroninę erdvę, ministras turi būti Taline kelis kartus per savaitę, dalyvauti vyriausybės posėdžiuose, o jiems pasirengti reikia komandos. Be to, ministerijai reikia derinti tarpinstitucinius klausimus, tad turi dirbti darbo grupės.

Žinoma, valstybinės įstaigos gali būti regionuose. Lietuvoje, pasak eksperto, tokie dalykai planuojami nesilaikant logikos. Pavyzdžiui, ŽŪM darbas skirstant europinių fondų pinigus – labiau ekspertinis, o NMA konkrečiai skiria pinigus, tikrina, kaip jie panaudojami, bendrauja su paramos gavėjais. Tačiau NMA lieka sostinėje, o ministerija iškeliama. Be kita ko, Lietuva nuo 2021 metų turės du statistinius regionus, o pagal ES praktiką mokėjimo agentūra būna įsikūrusi tame regione, kurį administruoja, vadinasi, reikės steigti dar vieną agentūrą ar jos filialą ne Vilniuje. „Šis raštas įrodo, kad apie tai arba negalvojama, arba sprendimų darbotvarkė ne visada atitinka viešąjį interesą“, – vertina M. Bileišis.

Ekonominė nauda – be skaičių

Viceministras neabejoja ministerijos perkėlimo visapusiška nauda. „Atlikta analizė atskleidė, kad ŽŪM perkėlimas į Kauną ne tik prisidės prie nacionalinės regioninės politikos horizontaliojo prioriteto įgyvendinimo, bet ir pagerins Lietuvos geopolitinę padėtį dėl Vilniaus ir Kauno ekonominio-politinio aglomeracijos darinio sustiprinimo, o tai itin svarbu Lietuvai plėtojant konkurencinius pranašumus prieš Minską, Rygą, Varšuvą, Gdansko-Gdynės-Sopoto tripolį ar Danijos ir Švedijos tarptautinį Kopenhagos-Malmės miestų tandemą“, – aiškina jis.

Dar V. Griciūnas priduria: „Prognozuotina, kad tai prisidės prie vidinės migracijos, šios dienos duomenimis, daugiausia nukreiptos į Vilnių, suvaldymo, taip pat vietinių ir užsienio investicijų tolygesnio pasiskirstymo šalies kontekste. Be abejo, dėl to išaugs prestižas ir populiarumas Kaune esančių aukštųjų mokyklų, net ne vien tų, kurių absolventai galėtų orientuotis į darbą ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose. Tai išplėstų būsto, ofisų ir kito nekilnojamojo turto vystymo projektų poreikį bei esamo nekilnojamojo turto vertę. Sinergiškai tai paveiks ne tik statybų, transporto, bet ir kitokias paslaugas teikiančių verslų steigimąsi ir veiklos plėtrą Kaune ir visame regione.“

M. Bileišis abejoja, ar kelių šimtų darbuotojų perkėlimas gali lemti tokią didžiulę ekonomę naudą, pagerinti Kauno aukštųjų mokyklų prestižą, padidinti nekilnojamojo turto kainas ir pakreipti vidaus migracijos srautus.

Minima, kad „buvo įvertinti skirtingi scenarijai, nustatyti perkėlimo kaštai, apskaičiuotas atsiperkamumas, tai įrodo tokio sprendimo teigiamus rezultatus“. Tačiau M. Bileišis apgailestauja, kad nei šiame rašte, nei kokiame viešame pristatyme jokių tai pagrindžiančių skaičių nepateikiama. Pasak jo, ciniška ir arogantiška sakyti, kad atlikti skaičiavimai, nes jie nepateikiami.

Skaičiai minimi vieninteliame kontekste – rašant apie ES institucijų išsidėstymą. Ir čia pripažįstama, kad mokesčių mokėtojams tai brangiai kainuoja. Tačiau nežinia kodėl reikia patikėti, kad toks lietuviškas keliaujantis karavanas kainuos mažiau. Juk žadama mokėti už darbuotojų keliones pirmyn ir atgal, abiejuose miestuose turėti po biurą, Kaune patalpas nuomotis, nes ten, skirtingai nei Vilniuje, tinkamų neva nėra.

Burtažodžių kratinys

Ministerijos perkėlimą bandoma pritempti prie regionų politikos, bet, pasak M. Bileišio, čia tokios politikos nėra. Gal reikėjo svarstyti apie ŽŪM perkėlimą į Šiaulius ar Kėdainius? Ne visai teisingai suvokiama ir subsidiarumo sąvoka. Svarbu ne tai, kur yra įstaiga, o kokiu valdymo lygmeniu priimami sprendimai.

Regioninės politikos ekspertas stebisi, kad įvairiomis sąvokomis ir terminais apskritai žongliruojama labai neatsakingai. Pavyzdžiui, kai paranku, minimas horizontalus prioritetiškumas, kai neparanku, jis užmirštamas. Aiškinama, jog būtent šiuo principu remiantis ministerija bus kraustoma, bet kartu minima, kad nėra reikalo atlikti profsąjungų prašomo perkėlimo naudos ir išlaidų audito, nes tai nėra ministerijos atsakomybė.

„Peršasi mintis, kad pagrindinis argumentas – populistinis pažadas, nes Kaune „valstiečiai“ turi politinę paramą. Tokia logika matyti tarp eilučių, o rašto pabaigoje įvardijama, kad tai tiesiog Vyriausybės programos punktas“, – sako M. Bileišis.

Kuriant raštą, matyt, bandyta priblokšti dideliu išmanymu. „Buvo atsižvelgta į tokius naujus vertinimo aspektus, kaip daugiaerdvį vystymąsi, valdomą daugelio veikėjų (Critical repositioning of EU multi-level governance through the lens of multi-spatial meta-governance)“, – aiškina viceministras.

Regioninės politikos ekspertas M. Bileišis toliau stebisi. „Ar rašto autorius žino, apie ką rašo? Ar tikrai visiškai žemišką projektą ŽŪM analizavo remdamasi tokiomis teorijomis? Sukergtos formuluotės skamba kaip iš teorinio mokslinio straipsnio: sukabintos teorinės abstrakčios sąvokos iš skirtingų akademinių bendruomenių formuojamų teorijų. Kad ir vadinamasis metavaldymas. Kaip jis sietinas su poros šimtų darbuotojų perkėlimu iš vieno miesto į kitą ir su tuo susijusiomis nekilnojamojo turto poreikio valstybės įstaigai pokyčiais? Tačiau kai prieinama prie visiškai paprasto klausimo, koks bus ekonominis naudingumas, atsakoma, kad tai ne mūsų valdymo srities reikalas“, – kalba jis.

ŽŪM raštas apibendrinamas taip: „Buvo atlikta gana išsami galimo poveikio ir naudingumo vertinimo, scenarijų, kaštų naudos analizė, paremta pasaulinės gerosios praktikos pavyzdžių analize, poveikio šalies regionų vystymuisi prognozavimo ir kaštų ir naudos skaičiavimo ir rizikų suvaldymo aspektais.“ Tikinama, kad analizės rezultatai pagrindžia tiek ŽŪM, tiek jos institucijų perkėlimo į Kauną naudingumą. Esą daugiau nieko skaičiuoti, kaip prašo profsąjungos, nereikia.

„Visas raštas – kaip pasąmonės srautas, nenuoseklus kratinys, parašyta viskas, kas buvo ant liežuvio galo. Kiekvieną argumentą galima dekonstruoti. Matyti, kad norima tiesiog vykdyti Vyriausybės programos nuostatą, ir atstokite nuo mūsų. Arba gaukite keturis puslapius burtažodžių apie „multi-spatial meta-governance“. Nenuoseklu ir labai nepagarbu“, – vertina M. Bileišis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika