Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Žemaičių partija neardys Lietuvos vientisumo 

2008 balandžio 21 d. 00:00
Buvęs liberaldemokratas E.Skarbalius įkūrė naują partiją.<br>Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Buvęs liberaldemokratas E.Skarbalius įkūrė naują partiją.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar įvykusioje didžiojoje Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos sueigoje buvo įkurta nauja politinė organizacija, kuri ketina žemaičių tarmę įteisinti kaip kalbą, sukurti oficialų Žemaitijos regioną, o pastarojo gyventojams suteikti žemaičių tautybę.

Į Klaipėdoje vykusį steigiamąjį naujosios politinės partijos suvažiavimą suvažiavo per 700 narių iš visos Vakarų Lietuvos. Delegatus ir svečius pasitiko plevėsuojančios trys vėliavos: Lietuvos trispalvė, Žemaitijos vėliava ir Mažosios Lietuvos trispalvė.

Salėje sukinėjosi ir daug žinomų žmonių. Vienas jų, radikalas iš Šiaulių Mindaugas Murza, sakė nepritariantis Žemaičių partijos steigimui, nes esą tuomet lietuvių tauta bus suskaldyta politiškai. "Tai yra antilietuviška", - tvirtino M.Murza.

Naujai susikūrusios politinės organizacijos iniciatoriai, buvę liberaldemokratai, klaipėdiečiai Egidijus Skarbalius ir Egidijus Sabataitis.

"Dabartinis Lietuvos suskirstymas į apskritis yra nelogiškas, - LŽ sakė E. Skarbalius. - Jie yra per smulkūs dariniai. Dabar Žemaitija patenka net į trijų apskričių teritoriją. Logiškiausia Lietuvą suskirstyti istoriškai ir enografiškai, kaip yra ir kitose Europos šalyse. Tačiau nė vienas žemaitis tikrai nekalbėjo apie atsiskyrimą nuo Lietuvos."

Jis patarė atsiversti dar Sąjūdžio priimtas deklaracijas, kur buvo konstatuota, kad Lietuva susideda iš 4 regionų: Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos.

E.Skarbaliaus duomenimis, Žemaitijos regione į Lietuvos biudžetą surenkama nuo 55 iki 62 proc. pridėtinę vertę kuriančių mokesčių. Mat čia veikia Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, didžiausias transporto mazgas Klaipėdos uostas, didžiausias tabako fabrikas Rytų Europoje, visos trys naftą išgaunančios bendrovės, kitos įmonės. Tačiau į Žemaitijos teritoriją tam tikru metu sugrįžta tik apie 15 proc. surinktų lėšų.

Klabėdamas apie žemaičių tarmę E.Skarbalius ją vadina kalba ir siekia įteisinti jos statusą: "Juk šiuo metu didžioji dalis valdininkų Žemaitijoje tarp savęs bendrauja žemaitiškai. Tuo jie pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą, reikalaujantį bendrauti valstybine, lietuvių kalba. Mes norime ištaisyti šį nesusipratimą ir žemaičių kalbai grąžinti jos tikrąjį statusą."

Beje, istorikai ir etnografai nelogišku vadina Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų suplakimą į vieną. "Pavadinti sueigą Žemaičių - Mažosios Lietuvos vardu yra absoliutus istorinis absurdas. Tarp tų regionų buvo milžiniškas skirtumas", - stebėjosi Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.

Tačiau patys Žemaitijos politinės organizacijos kūrėjai tvirtai tiki savo perspektyvomis ir ketina dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika