Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vytautas Lansbergis: ar Lietuvos valstybė išdrįs iškelti bylą Michailui Gorbačiovui 

2019 kovo 27 d. 14:34
Vytautas Landsbergis.
Vytautas Landsbergis.
BNS nuotrauka

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis trečiadienį po Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paragino iškelti bylą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.

„Aš manau, kad jam vis tiek turi būti iškelta byla. Nežinau, ar Povilaitis, ar Lietuvos valstybė išdrįs, bus mažiau bailūs ir iškels bylą“, – žurnalistams sakė į Vilniaus apygardos teismą atvykęs V. Landsbergis.

Jis turėjo omenyje Sausio 13-osios bylos nukentėjusįjį Robertą Povilaitį, siekusį M. Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statusą byloje bei jo apklausos teisme.

Pasak V. Landsbergio, buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išeisintų.

„O dabar kas? Dabar toliau senas žmogus naktimis ką nors sapnuos, galvos, ar jam bus iškelta byla, ar ne“, – kalbėjo profesorius.

Jo teigimu, nesugebėjimas įtraukti M. Gorbačiovo į bylą rodo teismo neįgalumą, todėl ribotas yra ir pats nuosprendis.

„Gerai, kad kas nors yra“, – tvirtino V. Landsbergis ir pridūrė, kad daug sovietų nusikaltimų lieka neišaiškinti iki šiol.

Teismas buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

V. Landsbergis tvirtino, kad bausmių dydžiai yra „antraeilis dalykas“, o nuosprendis ramiai neleis gyventi ir nuteistiesiems už akių.

„Net ir iškėlimas bylos jau yra bausmė“, – sakė jis.

„Jie gali sėdėti Rusijoje ir jaustis saugūs. Kol Rusijoje yra šita valdžia, jie saugūs. Bet ar jie gali važiuoti už Rusijos ribų? Ar jie sėdi labai dideliame kalėjime ir ten yra saugūs, nes prižiūrėtojas yra jų žmogus?“ – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis teigė nenorintis, kad apie nuosprendį šioje byloje būtų kalbama kaip apie baigtinį, nes Sausio 13-osios įvykiai turi būti įvertinti tarptautiniu mastu.

V. Landsbergis tvirtino, kad kaltinamieji teisiami buvo per ilgai.

„Mes galime tuoj sulaukti panašių bylų ir nuosprendžių, kaip dabar dėl kažkokių mafijozų, kad juos per ilgai teisė“, – kalbėjo profesorius, turėdamas omenyje neseniai paskelbtą Strasbūro teismo sprendimą dėl per ilgo suėmimo „agurkinių“ gaujos nariams.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika