Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Vyriausybė sau graži 

2019 balandžio 10 d. 08:21
Saulius Skvernelis.
Saulius Skvernelis.
BNS nuotrauka

Vyriausybė rytoj pristatys Seimui ataskaitą apie praėjusiais metais nuveiktus darbus. Jų pagrindas ir pasididžiavimas – pernai paleistos šešios struktūrinės reformos. Seimo opozicija sako, kad valdančiųjų sumanyti pokyčiai sukėlė daugiau maišaties, nei davė naudos.

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė turi kuo pasigirti. 2018-aisiais nuveiktų ir dar tik planuojamų darbų ataskaita suguldyta į 200 puslapių, iliustruotų diagramomis, grafikais bei lentelėmis. Kartu pateikta nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita, apžvelgta Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo pažanga. Visos įžvalgos ir statistiniai duomenys atspindi penkias prioritetines Vyriausybės veiklos kryptis. Pagrindiniai akcentai – sveikatinimo, švietimo, mokslo ir kultūros paslaugų kokybės, viešojo sektoriaus efektyvumo bei skaidrumo didinimas, darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra, valstybės saugumas.

Saulius Skvernelis ataskaitoje primena, kad pagal Pasaulio banko 2018-aisiais paskelbtą reitingą „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė 14 vietą tarp 190 šalių.

„Visa ataskaitoje pateikiama informacija leidžia teigti, kad 2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami artimiausio laikotarpio darbai padės užtikrinti tolesnį šalies ekonomikos augimą, spręsti kylančius socialinius bei demografinius iššūkius, švelninti nacionalinio saugumo grėsmes ir taip pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę“, – tikina dokumento rengėjai.

Mato pokyčių naudą

S. Skvernelis ataskaitos įžangoje džiaugiasi, kad kai kuriose ekonomikos srityse pernai buvo pasiekta „istoriškai geriausių rezultatų“ tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pasak jo, šalies bendrojo vidaus produkto augimo tempas siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis pakilo 9,6 proc., pavyko suvaldyti maisto kainų didėjimą. „Džiaugiuosi, kad prie šių rezultatų reikšmingai prisidėjo Vyriausybės vykdoma veikla ir šešios struktūrinės reformos“, – pažymi premjeras. Kaip žinoma, pernai buvo imtasi švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, pensijų sistemų pertvarkos, užsimota suaktyvinti kovą su šešėline ekonomika, skatinti inovacijų diegimą.

Pasak S. Skvernelio, valstybės remiamos pajamos per metus padidėjo 20 proc. – nuo 102 iki 122 eurų, vidutinis socialinės pašalpos dydis – 23,5 proc. – nuo 65 iki 80 eurų. Nuosekliai didinta ir vidutinė senatvės pensija, ji pernai pakilo ketvirtadaliu – nuo 255 eurų iki 319 eurų. Sveikatos reforma esą padėjo sutrumpinti eiles pas gydytojus, sumažėjo vaistų kainos ir priemokos. Švietimo sistemos pokyčiai leido padidinti mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimus. Gydytojų algos, anot premjero, pakilo vidutiniškai 307 eurais, slaugytojų – 179 eurais. „Prognozuojama, kad 2019 metais kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis didės vidutiniškai 20 procentų“, – tvirtina S. Skvernelis.

Palankios verslo sąlygos

Vyriausybės vadovas ataskaitoje primena, kad pagal Pasaulio banko 2018-aisiais paskelbtą reitingą „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14-ąją tarp 190 šalių ir dabar yra viena pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos palankiausios. Tarp Europos Sąjungos narių mūsų šalis užima ketvirtąją vietą ir lenkia Estiją, Suomiją bei Latviją. „Pernai toliau vyko smarkus proveržis investicijų pritraukimo srityje. Vien įgyvendinant naujus tarptautinių investicijų projektus sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuva tampa startuolių inkubatoriumi. Dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų, o tai yra 7 kartus daugiau nei 2017 metais“, – sako S. Skvernelis. Anot jo, jau akivaizdūs ir pirmi Vyriausybės pastangų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą rezultatai. Pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus pakilo nuo 65 proc. iki 71 procento.

Vyriausybės tolesnės veiklos prioritetas – sėkmingai įgyvendinti pradėtas reformas. „Jų rezultatai ir tarpusavio sinergija iš esmės pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, leis spręsti opias demografijos problemas ir suteiks postūmį sparčiai augti ekonomikai“, – įsitikinęs premjeras.

Prarastas laikas

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos požiūriu, nors 2018-ieji visais aspektais Vyriausybei buvo palankiausi esminėms reformoms įgyvendinti – kadencijos vidurys, iki Seimo rinkimų laiko yra, ministrai jau susivokę, ekonomika auga, – jokių kokybiškai naujų pokyčių neįvyko.

„Gaila, kad prarasta laiko. Ataskaita – per daug pagyrūniška, perdėtai akcentuojami teigiami dalykai, o neigiami užmaskuoti ir nustumti į trečią planą. Pavyzdžiui, labai giriamasi sveikatos apsaugos reformomis. Tačiau iš tikrųjų nieko esminio šioje sistemoje nepadaryta. Ministrui net nepavyko pateikti tų kelių projektų, reikalingų pokyčiams pradėti. O buhalterinis mokytojų atlyginimų perskaičiavimas taip pat nėra reforma. Kaip ir chaotiškas aukštųjų mokyklų jungimas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė konservatorius.

Opoziciniai socialdemokratai taip pat stebisi, kad Vyriausybė ataskaitoje didžiuojasi tomis veiklos sritimis, kurios visuomenėje sukėlė daugiausia nusivylimo ir ažiotažo. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juliaus Sabatausko, kur tik Vyriausybė ko nors ėmėsi – švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos srityse, ten kildavo daugiausia problemų, žmonės rinkdavosi į protesto mitingus. „Tokie jos veiklos prioritetai“, – ironizavo politikas.

Socialdemokratai mano, kad Vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti daugelio savo pažadų ir užmojų, o skelbiamos reformos – vaiko teisių, miškų ūkio, mokesčių, pensijų – sukėlė daugiau maišaties, negu davė rezultatų.

Statuto nuostata

Seimo statutas numato, kad Vyriausybė kasmet iki kovo 31 dienos parlamentui privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą, kurioje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Plenariniame posėdyje dokumentą pristatantis ministras pirmininkas turi atsakyti į Seimo narių klausimus. Kai pateikiama Vyriausybės ataskaita, parlamento posėdyje privalo dalyvauti visi ministrai. Jie Seimo narių pageidavimu taip pat turi atsakyti į klausimus. Po pateikimo ataskaitą svarsto Seimo komitetai, rengiama speciali diskusija. Jos pabaigoje parlamentas gali priimti rezoliuciją, kuria įvertinama Vyriausybės veikla.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika