Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Valdžia sutinka, kad gėjų santuoka būtų pagrindas sutuoktiniui apsigyventi Lietuvoje 

2019 sausio 3 d. 13:02
pixabay.com nuotrauka

Seimo ir Migracijos departamento atstovai sako sutinkantys, kad užsienyje sudaryta gėjų santuoka būtų pagrindas sutuoktiniui apsigyventi Lietuvoje, bet pabrėžia, kad tai nesuteiktų kitų teisių.

Tokią poziciją Konstituciniame Teisme ketvirtadienį išsakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas ir Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

„Teisė gyventi šalyje pati savaime nesuteikia kitų teisių, kurios nustatytos kituose įstatymuose. Tą reikia griežtai atskirti“, – teisme kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Jis nagrinėja bylą, kurioje užsienietis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudarę santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje.

Teismas sprendžia, ar užsienyje sudaryta santuoka arba partnerystė gali būti pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei tokį leidimą turi sutuoktinis arba partneris.

Iki šiol užsienyje susituokę homoseksualai teisių keltis į Lietuvą paskui sutuoktinį neturėjo. Atsisakydamas išduoti leidimą, Migracijos departamentas pabrėždavo, jog Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystė nėra leidžiamos.

E. Gudzinskaitė sako, kad nepaisant Europos Sąjungos teismų išaiškinimo, departamentas ir šiuo metu negali suteikti minėtam asmeniui leidimo gyventi, nes ankstesnis sprendimas yra sustabdytas teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą, o naujo prašymo išduoti leidimą gyventi negauta.

Pristatydamas parlamento teisininkų poziciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas taip pat pabrėžė, kad leidimas šeimos nariui gyventi Lietuvoje neįpareigoja keisti šalies Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos – tai galima padaryti tik referendumu arba konstitucinės daugumos balsais Seime.

Todėl, anot jo, Seimas neprieštarauja, jog užsienyje susituokusiems gėjams šeimos susijungimo pagrindu būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.

„Seimo supratimu, tai leistina ir tai neprieštarauja Konstitucijai (...). Manau, taip, turėjo būti išduotas leidimas šiuo konkrečiu atveju“, – atsakydamas į teisėjų klausimus aiškino V. Simulikas.

Lietuvos Konstitucijoje yra įrašyta, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) birželį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų. E. Gudzinskaitė teisme pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad po šio išaiškinimo departamento sprendimas būtų kitoks.

Anot jos, priimant sprendimą neišduoti leidimo gyventi su lietuviu susituokusiam gėjui, buvo vadovautasi viešosios tvarkos principais, „atsižvelgus į tuo metu galiojusį teisinį lauką, vadovaujantis visuomenės nuotaikomis, bendru suvokimu, kas tai yra viešoji tvarka“.

„Buvo nuspręsta, kad viena iš priežasčių yra viešoji tvarka, pagal kuria Lietuvoje santuoka (...) suprantama kaip vyro ir moters santuoka. Aišku, dabar, kai priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, yra išaiškinta, kad valstybės narės spręsdamos migracijos klausimus, negali vadovautis viešosios tvarkos išaiškinimu, kad seksualinė orientacija nėra pagrindas taikyti viešosios tvarkos išlygą“, – dėstė ji.

Konstitucinis Teismas sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį.

V. Simulikas žada diskusijas

Posėdyje išsakyta kritikos ir įstatymų leidėjams, jog problemų vykdyti ES teisę kyla dėl neaiškumų Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kituose teisės aktuose.

V. Simulikas neatmetė, kad Seime bus svarstomi teisės aktų pakeitimai, tačiau ne Konstitucijos normos dėl šeimos ar santuokos sampratos keitimo.

„Žiūrėsime teisininkų argumentuotų išvadų. Jei matysime, kad argumentacija yra aiški ir suprantama, nelendant į konstitucines normas, tada ir šnekėsimės. Nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigoja padaryti namų darbus“, – sakė parlamentaras.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį atmetė vienos organizacijos prašymą, jog apsispręsti dėl šio klausimo būtų palikta Seimui, kuris savo ruožtu galėtų skelbti referendumą. Tokį Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro siūlymą teismui perdavė V. Simulikas, kaip pats teigė, parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio įpareigojimu.

Kreipimosi autoriai nuogąstauja, kad išdavus leidimą, jis taptų pagrindu sutuoktiniams kreiptis į ES teismus dėl tos pačios lyties santuokos įteisinimo.

Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, prie bylos prašomas prijungti dokumentas nėra teisinio pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip įrodymas konkrečioje byloje.

Žurnalistams po posėdžio jis pabrėžė nenorintis „spekuliuoti šia tema“ iki galutinio sprendimo.

„Teismas turi atsižvelgti tik į teisinius argumentus, bet ne į kažkokius politinius samprotavimus“, – tvirtino D. Žalimas.

Jis palaikė kolegų teisėjų posėdyje išsakytas nuomones, kad departamentas galėtų ir pats imtis iniciatyvos ieškant galimybių priimti pareiškėjams palankų sprendimą sulaukus ES teismo išaiškinimo ir nelaukiant, ką pasakys Konstitucinis Teismas.

„Aš visada galvoju, kad geriausia atlikti savo pareigas atsakingai, laikantis savo kompetencijos. Konstitucinis Teismas aiškina Konstituciją, priiminėja nutarimus, bet sprendimus dėl individualių leidimų ar neleidimų gyventi priima migracijos departamentas ir būtų gerai, kad šia savo atsakomybe atsakingai naudotųsi“, – pabrėžė teismo pirmininkas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika