Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Trys generolo Hodgeso patarimai naujajam Lietuvos prezidentui 

2019 kovo 22 d. 08:08
Benas Hodgesas 
Benas Hodgesas 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad naujasis Lietuvos prezidentas turėtų bandyti įtikinti Baltarusiją nepriimti Rusijos karių.

Išskirtiniame interviu BNS buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas taip pat pabrėžė, kad Dalios Grybauskaitės įpėdiniui bus itin svarbu užtikrinti glaudžius ryšius su NATO sąjungininkais ir sudaryti geras sąlygas į Lietuvą atvykti amerikiečių kariams.

– Lietuva gegužę renka naują prezidentą. Kokie bus didžiausi jam arba jai iškilsiantys tarptautiniai iššūkiai?

– Manau, naujasis Lietuvos prezidentas turės toliau dirbti integracijos su sąjungininkėmis ir savo kaimynėmis linkme.

Lietuvos saugumas pagrįstas jos pačios pastangomis apsiginti, kaip numato Vašingtono sutarties 3-asis straipsnis. Lietuva turi tapti sprangiu kąsniu potencialiai priešininkei Rusijai.

Tačiau jos išlikimas taip pat priklauso nuo glaudaus integravimosi su kaimynėmis Lenkija ir Latvija, Vokietija ir kitomis sąjungininkėmis, veiksiančiomis šiame regione. Manau, kad ryšiai su Vokietija ir Lenkija yra itin svarbūs ir verti naujojo prezidento dėmesio bei pastangų.

– Ko galėtume tikėtis Lietuvos santykiuose su Rusija ir Baltarusija?

– Manau, Lietuva, taip pat Lenkija ir Latvija turėtų būti suinteresuotos, kad Baltarusijoje nebūtų jokių Rusijos karių. Taigi, net jeigu prezidento A. Lukašenkos kryptis vertinama skeptiškai, kai kurie žmonės tai vadina ciklišku elgsiu, kai jis turi balansuoti tarp Rusijos Federacijos ir Vakarų... Neabejotina, kad jis daro būtent tai, žinant jų geografiją, ekonomiką ir istoriją, tačiau bet kokiu atveju Vakarams, ypač Lenkijai ir Latvijai, strategiškai naudinga, kad Baltarusijoje nesibazuotų jokios Rusijos sausumos pajėgos. Ir manau, kad naujasis prezidentas turi daryti viską, kas įmanoma, kad tokia padėtis išliktų. Taigi, rasti būdą užtikrinti palaikymą, paskatinti prezidentą A. Lukašenką toliau neįsileisti rusų, tačiau vengti veiksmų, dėl kurių atrodytų, kad norima atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos – tai būtų iššūkis, bet manau, kad tai būtų verta daryti.

Aišku, Rusija yra didi valstybė, svarbi savo kultūra, istorija ir atliekanti svarbų vaidmenį sprendžiant visus didžiuosius klausimus, su kuriais susiduriame mes visi – įskaitant klimato kaitą, islamo ekstremizmą, energetiką. Taip bus ilgą laiką. Ir kol Lietuva sugebės visiškai išsivaduoti nuo priklausomybės nuo Rusijos elektros arba dujų, jums teks palaikyti tarpvalstybinius santykius, mažinančius konfliktų riziką ir leidžiančius visiems kaimynams klestėti.

– Visi pagrindiniai kandidatai į prezidentus palaiko Amerikos karinį buvimą regione. Kaip jie turėtų veikti, kad pasiektų šį tikslą?

– Tikiuosi, Jungtinės Valstijos toliau laikys Europoje tūkstančius karių. Šiuo metu turime apie 5 tūkst. karių – rotuojamų pajėgų, veikiančių Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, visame aljanso Rytų sparne. Numatau, kad tai bus tęsiama – Kongresas tai visiškai palaiko; Atgrasymo iniciatyvai Europoje kasmet skiriamos lėšos yra reikšminga suma. Tai yra būtinas mūsų indėlis į kolektyvinį saugumą. Prognozuoju, kad tai bus tęsiama.

Manau, reikalingi logistikos, oro erdvės gynybos, ryšių, žvalgybos, transporto pajėgumai. Visi šie elementai užtikrina spartų pajėgų pastiprinimą, taigi, juos reikia turėti vietoje, o JAV Sausumos pajėgos iš tikrųjų priklauso mūsų rezervo komponentui, kuris idealiai tinkamas rotaciniam dislokavimui. Taigi, manau, turi būti tęsiamas puikus priimančios šalies palaikymas, ir Jungtinės Valstijos bus skatinamos užtikrinti logistiką, oro erdvės gynybą ir panašius dalykus.

Neturėtumėt vien sakyti: mes norime nuolatinio buvimo. Nemanau, kad tai laimintis argumentas. Sakykite – štai tokių pajėgumų mums reikia iš JAV ir kalbėkite apie šiuos pajėgumus. Tuomet, manau, įgysite geresnę galimybę tai pasiekti.

– Kaip manote, kokia būtų tokiai šaliai kaip Lietuva tinkama strategija Kinijos atžvilgiu?

– Kinija yra lygiavertė Jungtinių Valstijų varžovė. Ji yra kylanti galybė. Kinijos komunistų partijos vadovybė, prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pasirūpino, kad galėtų būti prezidentas visam laikui. Jie investuoja daug pinigų į „Vienos juostos – vieno kelio“ iniciatyvą, kad užsitikrintų infrastruktūrą visame pasaulyje. Be to, traukiantis Arkties ledynams Kinija vis labiau tikisi plaukioti šiauriniu keliu. Tai savaitėmis sutrumpina pervežimų laiką, taigi, tai bus svarbu prekybai.

Visi, įskaitant Jungtines Valstijas, toliau palaikys ryšius su Kinija. Bet Vakarai turi toliau spausti Kiniją, kad jie tvarkytų verslą priimtinu būdu. Nuolat vykdomos technologijų vagystės, nesudaromos galimybės Vakarų bendrovėms sąžiningai veikti Kinijoje – visa tai turi liautis. Vakarai turi dirbti kartu, kad priverstų juos konkuruoti sąžiningai, skaidriai ir teisėtai. Dabar jie to nedaro.

Kiekvienas Lietuvoje turi kokių nors Kinijoje pagamintų daiktų – ir visa tai turėjo atplaukti per Pietų Kinijos jūrą. Dabar Kinija savinasi visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydama Filipinų, Vietnamo ir kitų šalių pretenzijų. Jie faktiškai pavertė salas lėktuvnešiais.

Apmaudu, bet sprendžianti iš jų kalbų ir tokio pobūdžio veiksmų, manau, kad judame į potencialią krizę tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Taigi, Vakarai iš tikrųjų turi laikytis kartu, kad galėtų išlaikyti diplomatinį ir ekonominį spaudimą Kinijai, mums siekiant išvengti nebūtino konflikto.

– Ačiū už interviu.

B. Hodgesas JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavo 2014–2017 metais. Šiuo metu jis dirba Europos politikos analizės centre (CEPA).

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika