Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Tikrasis konservatorių planas 

2018 gruodžio 20 d. 11:00
Guoda Burokienė: "Kancleriai vaidina palyginti svarbų vaidmenį formuojant ministerijos politiką, todėl turėtų būti ministro pasirinkti ir jam visiškai atskaitingi.“
Guoda Burokienė: "Kancleriai vaidina palyginti svarbų vaidmenį formuojant ministerijos politiką, todėl turėtų būti ministro pasirinkti ir jam visiškai atskaitingi.“
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ne kur kitur, o Seimo posėdžių salėje, atrodo, išryškėjo tikrasis konservatorių planas jei ne nuversti, tai bent paralyžiuoti valdžią. Opozicijai pavyko užklupti valdančiuosius nepasirengusius ir sutrukdyti jiems, kaip įtariama, ministerijų kanclerių postais atsilyginti už „frakcijų koalicijos“ partnerių paramą.

Antradienį Seimui teko atidėti balsavimą dėl Vyriausybės įstatymo pataisų, kuriomis siūloma ministerijų kanclerius pripažinti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Šiuo metu kancleriai – karjeros valstybės tarnautojai.

Priėmus tokias pataisas ministerijų kanclerių padėtis būtų prilyginta viceministrams. Jie būtų skiriami asmeniškai ministrų ir kartu su ministrais privalėtų trauktis iš pareigų. Šiuo metu kancleriai, kaip ir visi karjeros valstybės tarnautojai, į pareigas atrenkami konkurso būdu.

Praėjusią vasarą pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą ministerijų kancleriams numatyta penkerių metų kadencija – kaip ir valstybės įstaigų vadovams. Kanclerių kadencijos tokiu atveju nebūtinai sutaptų su ministrų kadencijomis. Ši tvarka turėjo įsigalioti 2019 metais.

Netikėtas pasiūlymas

Ministerijų kanclerių padėtį radikaliai keičiančias Vyriausybės įstatymo pataisas rugsėjį pateikė grupė Seimo narių: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Raimundas Martinėlis, Vida Ačienė ir Jonas Jarutis. Visi jie priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai.

Gruodžio pradžioje pateiktą įstatymo projektą svarstė G. Burokienės vadovaujamas VVSK. Projektui pritarta motyvuojant tuo, kad būtina sulyginti Vyriausybės kanclerio, prezidentūros kanclerio ir ministerijų kanclerių padėtį.

Svarbu pažymėti, kad kanclerių pareigos ministerijose, Vyriausybėje ir prezidentūroje tik iš pažiūros atrodo panašios. Prezidentūros kancleris užtikrina efektyvų veikimą įstaigos, aptarnaujančios vieną žmogų – prezidentą. Vyriausybės kancleris yra svarbiausias valdančiosios Vyriausybės programos įgyvendinimo koordinatorius.

O ministerijų kanclerių užduotis – užtikrinti valstybės politikos tam tikroje srityje tęstinumą, veiksmingai organizuojant pačios ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų darbą. Šios pareigybės paskirtis – išlaikyti stabilų valstybės tarnybos funkcionavimą keičiantis ministrams.

Kitaip tariant, VVSK išvadoje nubrėžta paralelė toli gražu nėra akivaizdi. Negana to, parlamentarų pasiūlymas radikaliai keičia dar nespėjusią įsigalioti naują ministerijų kanclerių skyrimo tvarką, kurią Seimas patvirtino priimdamas naująjį Valstybės tarnybos įstatymą. Šaltinių teigimu, toks posūkis buvo netikėtas net ir valstybės tarnybos reformą rengusiems Vidaus reikalų ministerijos ekspertams, nors diskusija dėl kanclerių statuso vyko jau seniai.

Pati G. Burokienė teigė, kad svarstant Valstybės tarnybos įstatymą ministerijų kanclerių padėčiai skirta nepakankamai dėmesio. Savo pasiūlymą ji vertino kaip valstybės tarnybos reformos papildymą, kuris būtinas dėl to, kad ministerijų kancleriai dalyvauja formuojant politiką. „Atlikę analizę įsitikinome, kad ministerijų kanclerių veikla neapsiriboja ūkinėmis-techninėmis funkcijomis, kaip įprasta manyti. Kancleriai vaidina palyginti svarbų vaidmenį formuojant ministerijos politiką, todėl turėtų būti ministro pasirinkti ir jam visiškai atskaitingi“, – tvirtino G. Burokienė.

Darius Žėruolis: "Ministerijų kancleriai neturėtų būti žmonės, per daug priklausomi nuo valdančiosios koalicijos.“ YouTube nuotrauka
Darius Žėruolis: "Ministerijų kancleriai neturėtų būti žmonės, per daug priklausomi nuo valdančiosios koalicijos.“ YouTube nuotrauka

Ekspertai: „Nusigrybauti“ bus lengviau“

Valstybės tarnybos padėtį studijuojantys ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos pasirinktas europietiškas modelis numato gana griežtą valstybės tarnybos depolitizavimą ir kartu sukuria būtinybę užtikrinti šios tarnybos stabilumą keičiantis politinei valdžiai. Pasak jų, Lietuva jau nebe pirmą kartą priima perdėtai valstybės tarnybą politizuojančius ir jos veiksmingumą silpninančius sprendimus.

Viešosios politikos ekspertas Darius Žėruolis pabrėžė, kad ministerijos kancleris – aukščiausia karjeros valstybės tarnautojo pakopa. „Ji užtikrina sankabą tarp valstybės tarnybos ir politinės valdžios. Tai neturėtų būti žmogus, per daug priklausomas nuo valdančiosios koalicijos“, – sakė ekspertas.

Jo nuomone, potencialius kanclerio nesutarimus su ministru galima spręsti kitais būdais, apsaugant kanclerio pareigybės neutralumą ir kartu įvertinant politikų poreikį daryti realią įtaką jų valdomoms ministerijoms. „Man teko skaityti apie Estijos modelį. Ten kancleriui ir ministrui duodamas gal pusantrų metų „apsitrynimo“ laikotarpis. Per šį laikotarpį kancleris gali būti atleidžiamas paprastesne tvarka. Blogai, jei kancleris nesutaria su ministru, tai trukdo ministerijos darbui. Tačiau tai nereiškia, kad kancleris turi tapti politinio pasitikėjimo tarnautoju“, – teigė ekspertas.

D. Žėruolis priminė, kad Lietuva jau vieną kartą stiprino politines ministrų komandas, kai atsisakė valstybės sekretoriaus pareigybės ministerijose. Esą kanclerių politizavimas – tolesnė tos pačios tendencijos tąsa. „Manau, kad buvo padaryta klaida atsisakant valstybės sekretorių. Tai padarė pastaroji konservatorių Vyriausybė. Taip jau atsitinka, kad egzistuojant kelių konkrečių žmonių problemoms, užuot ieškojus būdų juos atleisti, vykdomos sisteminės reformos“, – dėstė jis.

D. Žėruolio teigimu, 2008 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė siekė susiaurinti valstybės sekretoriaus atsakomybės ribas. Iki tol valstybės sekretorius esą atliko ir administracines, ir politines funkcijas. Valstybės sekretorius buvo atsakingas už viešosios politikos tęstinumą, o viceministras buvo tik vienas, jis pavaduodavo ministrą. Konservatoriai įvedė daugiau viceministro pareigybių, o valstybės sekretorius pavertė kancleriais, teoriškai – vien administracines funkcijas vykdančiais tarnautojais. Vis dėlto tikrąją kanclerių įtaką politikai, pasak D. Žėruolio, sunku išmatuoti – dažnai tai priklauso nuo konkrečių žmonių ir jų gabumų.

Dabartinis pasiūlymas, viešosios politikos eksperto teigimu, tęsia ne tik valstybės tarnybos politizavimą, bet ir jos destabilizavimą: jei kancleriai taps politinio pasitikėjimo tarnautojais, ministerijos praras institucinę atmintį. „Nusigrybauti“ bus lengviau“, – reziumavo D. Žėruolis.

Pavykęs konservatorių sąmokslas

Anksčiau patys politizavę ministerijų valdymą, šį kartą Seimo konservatoriai visomis išgalėmis priešinosi Vyriausybės parengtoms įstatymo pataisoms. Partijos ir frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis įtarė, kad netikėtą poreikį politizuoti ministerijų kanclerių pareigybes paskatino būtinybė valdantiesiems atsilyginti už politinę paramą. „Nors oficialiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra sudariusi koalicijos nei su partija „Tvarka ir teisingumas“, nei su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, šių partijų frakcijos Seime palaiko valdančiųjų sprendimus. Natūralu, kad už šį palaikymą „valstiečiai' turi atsilyginti. Manau, kad politinio pasitikėjimo tarnautojais tapę ministerijų kancleriai virstų tinkama partneriams „parduoti“ galios pozicija. Tai, matyt, yra esminė šio pasiūlymo priežastis. Jei bus priimtas toks sprendimas, esu tikras, kad ministerijų kanclerių pareigas einančius matysime „frakcijų koalicijai“ priklausančių partijų deleguotus asmenis“, – tvirtino G. Landsbergis.

Tam pritarė ir kitas Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, ministerijų kanclerių politizavimas – toks pat atsilyginimo valdžios rėmėjams manevras, kaip ir Seimo pirmininko pavaduotojų skaičiaus didinimas. „Save „profesionalais“ vadinantiems valdantiesiems – tai keistai paradoksalus, nenuoseklus, bet jau mažai stebinantis pasiūlymas“, – tikino M. Majauskas.

Pataisoms priešinosi ir kitos opozicinės partijos. Svarstymo Seime metu liberalai ir socialdemokratai žarstė ironijos perlus. „Buvau kategoriškai prieš, bet dabar svarstydamas pagalvojau, kad jei premjeras ir ministras niekaip negeba atleisti nekompetentingo kanclerio, „neranda“ blogų jo darbo rezultatų, gal iš tikrųjų jiems reikia padėti, pritarti tokiam įstatymui“, – šaipėsi socialdemokratas Julius Sabatauskas. Liberalas Vitalijus Gailius buvo dar griežtesnis. „Be jokios abejonės, šiuo įstatymu ištrinsime institucinę atmintį. O tam, kad galėtume į šias pareigas paskirti asmenis, kurie negeba išlaikyti bendrųjų gebėjimų testų, vadovavimo testų, privalome politizuoti šias pareigybes, kad galėtume paskirti nekompetentingus asmenis“, – sakė jis. Beje, abu parlamentarai buvo užsiregistravę kalbėti palaikydami svarstomą įstatymo projektą.

Vis dėlto svarbiau, kad šį kartą opozicijai pavyko nepasitenkinti vien žodžiais. Posėdžių salėje buvusiems konservatoriams, liberalams ir socialdemokratams neužsiregistravus balsavimui, įstatymas negalėjo būti priimtas. Pagal Seimo statutą įstatymai priimami posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Seimo narių, t. y. mažiausiai 71 parlamentaras turi registruotis balsuoti. Balsuoti dėl ministerijų kanclerių užsiregistravo tik 68 Seimo nariai, o pabandžius balsavimą pakartoti, užsiregistravo 70 Seimo narių.

Taigi balsavimą dėl įstatymo projekto teko dar kartą atidėti. Tikėtina, kad jis bus įtrauktas į ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę, ir valdantieji sieks maksimaliai mobilizuoti pajėgas, kad galėtų priimti pataisas nedalyvaujant opozicijai. Todėl pastarosios pergalė greičiausiai laikina. Vis dėlto valdyti labai skubantiems valdantiesiems tokie smūgiai neabejotinai yra nemalonūs ir erzinantys. Būtų gerai, jei priverstinė pertrauka taptų dar ir proga Seimo nariams susimąstyti, ar tikrai verta balsuoti už abejotinos vertės sprendimą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika