Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Teisėjų byla – pavojaus signalas 

2019 kovo 1 d. 10:00
Žydrūnas Bartkus: "Neabejoju, kad šis ikiteisminis tyrimas bus baigtas ir byla atiduota teismui nagrinėti."
Žydrūnas Bartkus: "Neabejoju, kad šis ikiteisminis tyrimas bus baigtas ir byla atiduota teismui nagrinėti."
Alinos Ožič nuotrauka

Teismų sistemoje skiriama per mažai dėmesio antikorupcinei aplinkai kurti. Tuo įsitikinęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

„Lietuvos žinioms“ jis tvirtino besitikintis, kad skandalingas ikiteisminis tyrimas taps pakankamu pavojaus signalu teisėjų savivaldai ir paskatins ją bendradarbiaujant su STT ieškoti naujų sprendimų.

Praėjusią savaitę teisėsaugininkai sulaikė ilgametį Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką (vėliau jis buvo paleistas) ir kitus įvairių grandžių teisėjus bei penkis advokatus. Iš viso įtarimai pareikšti 28 asmenims, tarp jų – Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galbūt buvo žadėti ir mokėti kyšiai nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Su Žydrūnu Bartkumi kalbėjomės ne tik apie šią bylą, bet ir apie STT evoliuciją.

Antrankiai – sulaikytųjų saugumui

– Ar šiame tyrime dar bus staigmenų?

– Nesakau, kad staigmenų bus. Sakau, kad tyrimas vyksta ir naujų duomenų gali būti nustatyta.

– Kiek laiko, Jūsų nuomone, truks šis ikiteisminis tyrimas? Kokius dar veiksmus reikia atlikti ir nuo ko priklauso tyrimo trukmė?

– Reikėtų skirtingai vertinti ikiteisminius tyrimus dėl kyšininkavimo ir ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo. Pastarieji dažniausiai trunka ilgiau.

– Šiuo atveju turime ir viena, ir kita?

– Taip, turime ir viena, ir kita. Bet, mano supratimu, tai nėra labai sudėtingas tyrimas. Įtariamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su viešaisiais pirkimais ar įmonių finansinių operacijų revizijomis ir ekspertizėmis. Būtent tokie veiksmai paprastai pareikalauja didelių laiko sąnaudų. Nesakau, kad šis tyrimas labai paprastas – jis yra didelės apimties, bet manau, kad jis neturėtų trukti labai ilgai.

– Viešumoje buvo galima išgirsti pasipiktinimą, kad žinomi nusikaltėliai į teismą ateina be antrankių, o teisėjams antrankiai buvo uždėti. Ar tikrai šios priemonės buvo būtinos?

– Tiksliai atsakyti į šį klausimą galėtų konkretus policijos pareigūnas, kuris, įvertinęs situaciją, nusprendė panaudoti arba nepanaudoti antrankius. Aš tegaliu pasvarstyti remdamasis savo patirtimi. Manau, visai suprantama situacija, kai į teismą vedant ne kartą teistus asmenis jiems neuždedami antrankiai. Tokie žmonės pripratę būti nuolat sulaikomi, jiems tai nėra psichologiškai sunkus momentas. Pirmą kartą sulaikomam teisėjui ar advokatui „griūva pasaulis“. Mūsų praktika rodo, kad tokiais atvejais pirmosios paros po sulaikymo yra kritinės, iš žmogaus galima tikėtis visiškai neadekvataus elgesio. Todėl antrankiai gali būti naudojami ir paties asmens saugumui užtikrinti. Geriau tegul vyksta diskusija, kodėl buvo panaudoti antrankiai. Būtų blogiau, jei ieškotume kaltųjų dėl to, kad jie nebuvo panaudoti.

Byla pasieks teismą

– Neabejojate, kad pavyks pagrįsti pareikštus įtarimus?

– Klausimas skamba taip, lyg turėčiau tai pažadėti ar nuspėti ateitį.

– Nieko panašaus. Mane domina Jūsų asmeninė nuomonė apie tyrimo „svorį“. Kiek pasitikite savimi ir savo tarnyba šioje situacijoje?

– Galėčiau atsakyti taip: Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminį tyrimą pradeda tik turėdama tam pakankamai duomenų. Jeigu savo duomenimis abejotume jau šiuo etapu, tokio tyrimo nebūtume pradėję. Arba rinktume duomenis kitais būdais tol, kol turėtume pakankamą pagrindą. Todėl taip, neabejoju, kad šis tyrimas bus baigtas ir byla atiduota teismui nagrinėti.

– Atmetate galimybę, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas?

– Specialiųjų tyrimų tarnyba yra kriminalinės žvalgybos subjektas ir ikiteisminio tyrimo įstaiga. Renkame duomenis – įrodymus. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tyrimo procese dalyvauja prokuroras. Jis tampa bylos „šeimininku“. Tai yra kontrolės mechanizmas: prokuroras vertina kiekvieną mūsų atliktą veiksmą, jo teisėtumą ir visus duomenis, surinktus atliekant tą veiksmą. Prokuroras taip pat vertina bylos visumą ir priima sprendimą, ar surinkta pakankamai duomenų, kad bylą būtų galima atiduoti į teismą. Jei kuriuo nors momentu prokuroras nusprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų ir daugiau jų surinkti neįmanoma, jis gali priimti sprendimą tyrimą nutraukti.

– Turbūt suprantate, kad klausiau Jūsų nuomonės. Ar manote, kad konkrečiai šis tyrimas galėtų būti nutrauktas?

– Mano nuomone, taip neturi atsitikti. Neabejoju, kad ši byla pasieks teismą.

Teismai nekuria antikorupcinės aplinkos

– Kokie didžiausi iššūkiai tiriant korupciją teismuose?

– Šis tyrimas niekuo nesiskiria nuo kito korupcinio nusikaltimo tyrimo. Problema kita. Atliekant korupcijos tyrimus teismuose aiškiai išryškėjo teisėjų uždarumas. Vertindami Lietuvos viešąjį sektorių apskritai, matome svarbius žingsnius kuriant antikorupcinę aplinką. Teismai šiuo požiūriu kažkur sustojo. Teismuose, pavyzdžiui, naujausia kovos su korupcija programos versija patvirtinta 2012 metais. Tai rodo, kad antikorupcinei aplinkai kurti nebuvo skiriama daug dėmesio.

– Teisėjai per gerai apie save mano?

– Nežinau. Tik žinau, kad teismų sistemoje skiriama akivaizdžiai per mažai dėmesio kovai su korupcija. Labai norėčiau, kad po šio tyrimo teismų sistemoje atsirastų daugiau noro bendradarbiaujant su STT imtis problemų analizės ir ieškoti sprendimų, kurie ateityje leistų išvengti tokių situacijų.

– Norite pasakyti, kad ši teisėjų byla buvo neišvengiama?

– Dabar kalbame apie teismus, bet nereikia pamiršti ir kitų sulaikytų asmenų. Tarp jų yra ir advokatų. Kokios priežastys lemia, kad korupciniuose susitarimuose dalyvauja ir advokatai? Apie tai taip pat reikėtų kalbėti atviriau. Kalbėdamas apie šią bylą visada pabrėžiu, kad baudžiamasis persekiojimas nėra tas įrankis, kuris padės sėkmingai sunaikinti korupciją. Kiekvienas ikiteisminis tyrimas turėtų būti signalas, skambutis, pranešantis, kad tam tikroje srityje susikaupė problemų. Gerai atsimenu tuos atvejus, kai buvo pradėti pirmieji ikiteisminiai tyrimai dėl viešųjų pirkimų. Nuo to momento sakėme, jog tai yra rizikinga sritis ir reikia tobulinti procedūras, kad korupcijos būtų mažiau. Tobuliname iki šiol, bet dėmesio tai sričiai – tikrai daug. Manau, kad po tam tikro laiko bus rasti sprendimai. Dabar aptariamas ikiteisminis tyrimas taip pat yra skambutis. Reikėtų peržiūrėti procedūras, antikorupcines priemones, taikomas teismų sistemoje ir advokatūroje.

– Kokius konkrečius sprendimus siūlytumėte?

– Tuo kaip tik užsiima specialiai sudaryta STT darbo grupė. Girdėdami, kad Teisėjų taryba ketina mus kviesti į diskusiją apie galimas korupcijos priežastis, siekiame aiškiai apibrėžti problemas, kurias nustatėme vykdydami savo veiklą, ir pasiūlyti bent penkis pirmuosius žingsnius.

Kyšius ima, nes juos duoda

– Ar galite patvirtinti, kad atsitiktinio bylų paskirstymo teisėjams sistema neveiksminga?

– Tiksliai pasakyti galėtų teismų vadovai, turintys informacijos, kaip veikia bylų paskirstymo sistema. Nežinau jos tiek detaliai, kad išmanyčiau algoritmo veikimo principą ar konkrečius mygtukų paspaudimus. Todėl nenorėčiau nepagrįstai tos sistemos kritikuoti.

– Bet susidaro įspūdis, kad sistema yra kažkaip apeinama.

– Taip, praktikoje yra net baigtų nagrinėti bylų pavyzdžių. Turėjome bylą, kurioje viena tirtų aplinkybių buvo bylos paskyrimas konkrečiam teisėjui. Kalbu apie Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno bylą. Taigi taip, bylų paskirstymo sistema gali būti apeita.

– Manau, kad daugelis žmonių mintyse jau priėjo prie išvados, kad esama daugiau korupcijos problemų teismuose, tik prokurorai ir tyrėjai negali surinkti pakankamai įrodymų, todėl tos problemos neiškyla į viešumą. Ar teisinga taip manyti?

– Visi žinome, kad korupciniai nusikaltimai yra latentiniai. Interesų ką nors kam nors pasakoti neturi nė viena korupciniame susitarime dalyvaujanti šalis. Apie bet kurią instituciją galima manyti, kad korupcijos ten daugiau, negu buvo atskleista.

– Ir būtų neklystama?

– Kažkuriuo požiūriu neklystama. Nėra valstybės, kurioje nebūtų korupcijos. Bet norėčiau paraginti taip manančius žmones ne tik manyti, bet ir aktyviai įsitraukti į kovą su korupcija. Kol patys nebūsime aktyvūs, korupcija nesitrauks. Negali būti taip, kad kažkas ima, bet niekas neduoda. Kyšius ima iš tų, kurie juos duoda. „Korupcijos žemėlapio“ tyrimas rodo, kad korupcijos mastai mažėja, bet didėja žmonių nusiteikimas spręsti problemas kyšininkaujant. Tai liūdina.

Nedirbo niekur kitur

– Jei neklystu, esate pirmasis STT direktorius, kurį tarnyba „užsiaugino“. Tai padeda ar trukdo dirbti?

– Niekada apie tai nepagalvojau. Manau, kad tai gerai. Perėjęs visas tarnybos grandis puikiai žinau, kaip ji veikia.

– Kaip keitėsi STT per Jūsų tarnybos laiką?

– Lietuva, jei lyginsime su kitomis panašiomis šalimis, pasirinko tinkamą modelį. Tai kainavo daug laiko, bet sukurta veiksminga institucija. Kadaise ji buvo labai kritikuota dėl to, kad nepradėjo iškart gaudyti korumpuotų Seimo narių ir panašiai. Pradžioje tokiems veiksmams buvo ne laikas. Jei iš tikrųjų būtų bandyta ką nors panašaus daryti, šiandien institucijos tikriausiai nebebūtų. Todėl manau, kad Lietuvoje vyko natūrali antikorupcinės politikos evoliucija, kurioje STT atliko svarbų vaidmenį.

– Kada Jūs pradėjote tarnauti STT?

– Praėjusiame amžiuje – 1999 metais.

– Kodėl pasirinkote tokį darbą?

– Man labai įstrigo frazė, kurią man tais laikais pasakė vairuotojas, pavėžėjęs mane nuo Vilniaus iki Panevėžio. Buvau studentas ir keliavau autostopu. Kalba pasisuko apie profesijos pasirinkimą, tas žmogus man pasakė: „Stenkis padaryti taip, jog gyventum ne tam, kad dirbtum, bet dirbtum tam, kad gyventum.“ Suderinti tuos du dalykus yra be galo sunku. Bet tuometis mano pasirinkimas, ko gero, yra vienas teisingiausių gyvenime. Dirbu darbą, kuris man labai patinka.

– Kas per tuos metus Jums labiausiai įsiminė? Kokie žmonės ar įvykiai?

– Turbūt STT kolektyvas. Daug žmonių sako, kad čia dirba perfekcionistai. Kažkuria prasme tai tiesa. Man sunku objektyviai vertinti, nesu dirbęs niekur kitur. Bet matau žmones, kurie ateina čia dirbti, dalis jų ilgai neišsilaiko. Vieni nesugeba dirbti taip greitai, kaip čia reikia. Kiti nesugeba dirbti taip darbščiai, kaip čia reikia. Pagal tai sprendžiu, kad STT vidaus atmosfera ir darbo kultūra yra gana aukšto lygio.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika