Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Svarbiausi 2018-ųjų įvykiai Lietuvoje žurnalistų akimis 

2018 gruodžio 28 d. 07:38
BNS nuotrauka

Svarbiausi 2018-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo popiežiaus Pranciškaus vizitas, valstybės atkūrimo šimtmečio šventė ir mokytojų streikas, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Kiti penki svarbūs įvykiai – parlamentinis tyrimas dėl verslo koncerno „MG Baltic“ veiklos, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės, prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo paviešinimas ir Lietuvos prisijungimas prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).

Lietuvos žurnalistų nuomone, pasauliui daugiausia reikšmės turėjo buvusio dvigubo rusų agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas, JAV ir Kinijos prekybos karas bei Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymas.

„Lietuvius sutelkė šimtmečio šventė, popiežiaus vizitas ir partizanų vado pagerbimas, bet kasdieniame gyvenime daug žmonių jaučia kartėlį, kad politikai neteisingai skirsto augančios ekonomikos vaisius. Šio nepasitenkinimo simboliu tapo mokytojų streikas“, – sako BNS vyriausiasis Vaidotas Beniušis.

Apklausoje apie svarbiausius metų įvykius dalyvavo 33 žurnalistai iš Lietuvos radijo ir televizijos, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, alfa.lt, lrt.lt, Žinių radijo, TV3 televizijos, laikraščių „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“ ir „Lietuvos žinios“ ir naujienų agentūros BNS.

Šventojo Tėvo vizitą prie svarbiausių įvykių trejeto priskyrė 22 žurnalistai, šimtmečio minėjimą – 19, mokytojų streiką – 15, parlamentinį tyrimą ir A. Ramanausko-Vanago valstybines laidotuves – po 11, prezidentės susirašinėjimo paskelbimą – 7, prisijungimą prie EBPO – 5 žurnalistai.

Šventės vienija tautą

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankėsi rugsėjį. Istorinio vizito metu Šventasis Tėvas pagerbė nacių ir sovietų režimų aukas, kvietė jaunimą plaukti prieš individualizmo srovę, o kunigus – būti arčiau žmonių. Į jo Mišias Kaune susirinko per 100 tūkst. žmonių.

„Romos popiežius Lietuvoje apsilankė antrą kartą per 630 metų nuo Lietuvos krikšto, bet tik su 25 metų pertrauka. Istorinio įvykio atmosfera tomis dienomis jautėsi ir Vilniaus gatvėse, ir Kaune“, – sako LRT televizijos žurnalistė Kristina Jackūnaitė.

„Popiežiaus vizitas minint Lietuvos atkūrimo šimtmetį ir ypač jo palinkėjimas: „Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“ atgaivino lietuvių savivertę, pasididžiavimą savo tautos, valstybės, laisvės kovų istorija“, – teigia Žinių radijo žurnalistas Ridas Jasiulionis.

Valstybės atkūrimo šimtmetį vasario 16 dieną lietuviai šventė jausdami tvirtą sąjungininkų paramą – lietuvius snieguotame Vilniuje kartu sveikino Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Gruzijos, Islandijos prezidentai, Švedijos kronprincesė Viktorija, Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai.

„Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas įtraukė įvairias visuomenės grupes ir tapo susiskaldžiusią visuomenę vienijančiu veiksniu“, – pažymi 15min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius.

Spalio mėnesį Lietuva iškilmingai perlaidojo pokario kovų didvyrio, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikus. Jo atminimą pagerbė šalies vadovai, diplomatai iš daugiau kaip 30 šalių ir tūkstančiai eilinių lietuvių.

„A. Ramanausko-Vanago laidotuvėse nuotaika buvo pakili, visi jautė, kad pagaliau viskas taip, kaip ir turi būti“, – sako delfi.lt žurnalistė Aleksandra Ketlerienė.

BNS verslo redaktorei Romai Pakėnienei šie trys įvykiai „asocijavosi su Lietuvos laisvės lygos ir Sąjūdžio rengtais mitingais, tuo, kas yra mūsų savastyje, tautos sąmonėje, pasididžiavimu, kad esame lietuviai, esame laisva tauta, turinti skausmingą ir kartu uždegančią istoriją“.

Mokytojų pilietiškumo pamoka

Metų pabaigoje dėmesio centre atsidūrė streiką surengę mokytojai, palaikyti jų reikalavimų į mitingą susirinko 6 tūkst. žmonių.

„Pilietiškas poelgis yra gerokai paveikesnė edukacinė priemonė nei dešimt pamokų, kuriose apie pilietiškumą kalbama tik teoriškai. Kita vertus, streikas atskleidė ir mūsų švietimo sistemos ydas – dalines kosmetines reformas, bijant formuluoti ambicingesnius uždavinius“, – sako publicistas Donatas Puslys.

Delfi.lt verslo žurnalistas Edgaras Savickas teigia, kad „mokytojų streikas paskatino apgalvoti tai, kokio socialinio kontrakto tikisi Lietuvos visuomenė“.

Žinių radijo žurnalisto Aurimo Perednio nuomone, mokytojų protestas „atskleidė valdžios santykio su visuomene problemas, tvyrantį nepasitenkinimą visuomenėje, susirūpinimą švietimu, kas skatina Vyriausybę greičiau spręsti mokyklos ir viešojo sektoriaus problemas“.

Praskleisti politikos užkulisiai

Remdamasis žvalgybos informacija, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gegužę paskelbė, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

„VSD paviešintoje medžiagoje aiškiai matyti, kokio lygio Lietuvoje korupcija ir kaip veikia mūsų politikai ir pareigūnai“, – sako tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis.

BNS politikos redaktorė Jūratė Skėrytė teigia, kad šis tyrimas „atskleidė verslo ir politikos užkulisius, slaptus veikimo būdus bei tuo pačiu VSD teikiamos informacijos nepatikimumą“.

„Tyrimas parodė, kiek Lietuva jau sugeba apsivalyti nuo korupcijos, garsiai įvardyti nacionalines grėsmes“, – teigia LRT televizijos žurnalistė Reda Gilytė.

Prieš žvalgybos informacijos paviešinimą daug dėmesio sulaukė kitas „nutekinimas“ – visuomenė plačiai aptarinėjo dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtą D. Grybauskaitės susirašinėjimą elektroniniu paštu su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt.

Susirašinėjimą paskelbęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius sako, kad per dvi kadencijas tai buvo rimčiausias prezidentę užklupęs skandalas, privertęs D. Grybauskaitę sklaidyti abejones dėl sąsajų su jos smarkiai kritikuotais oligarchais.

Jo nuomone, jei jo nebūtų, vargu, ar būtų paviešintos slaptos VSD pažymos ir tiek dėmesio būtų sulaukęs parlamentinis tyrimas.

15min.lt verslo redaktorius Marius Jokūbaitis sako, kad vadinamasis „tulpių skandalas“ „išryškino kitą, visuomenei nematomą prezidentės darbo stiliaus pusę, kuri nebūtinai gali pradžiuginti jos buvusius rinkėjus“.

Diplomatai svarbiausiu savo pasiekimu laiko šalies prisijungimą prie EBPO – organizacijos, dar vadinamos turtingųjų ar sėkmingų ekonomikų klubu.

„Verslo žinių“ žurnalistas Dalius Simėnas sako, kad „ši narystė stiprina šalies ekonominį pamatą, taip pat imunitetą korupcijai“.

Alfa.lt redaktorius Antanas Manstavičius atkreipia dėmesį, kad prisijungimas prie EBPO „turėtų suteikti papildomų paskatų būtiniausioms reformoms, pavyzdžiui, švietimo srityje – jeigu kas nors pagaliau pradės klausytis rekomendacijų“.

Rusijos iššūkis Vakarams

Kovo mėnesį Britanijos pietiniame Solsberio mieste itin sunkios būklės aptikti buvęs Rusijos karinės žvalgybos darbuotojas Sergejus Skripalis, tapęs dvigubu agentu, ir jo dukra Julija. Vakarai dėl apnuodijimo apkaltino Rusiją ir išsiuntė daugiau kaip pusantro šimto rusų diplomatų.

„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad apnuodijimo istorija yra dalis viso Rusijos ir Vakarų fronto, kuriame svarbiausia išlieka Ukraina.

„Ši apnuodijimo istorija ir vėl kelia svarbiausią klausimą, kuris iki šiol lieka be aiškesnio atsakymo – ar Vakarai imsis daugiau ar mažiau vieningos puolamosios politikos Kremliaus diktatūros atžvilgiu, pradėdami tokią sankcijų politiką (pirmiausia, finansinių), kad režimas imtų rimtai braškėti per visas siūles nuo viršaus iki apačios? Kol kas labiau tikėtinas atsakymas į jį, net ir stebint vis griežtėjančią JAV bei Jungtinės Karalystės poziciją – ne“, – sako V. Bruveris.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) šiemet įvedė muitus kiniškoms prekėms, kurių vertė siekia kelis šimtus milijardų dolerių. Kinija atsakė tuo pačiu. Gruodį JAV ir Kinija paskelbė paliaubas ir atidėjo galimus naujus muitus.

„Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius pabrėžia, kad „prekybos karai“ gali turėti lemiamos įtakos pasaulio ekonomikos plėtrai artimiausiais metais, galbūt tapti ir būsimosios pasaulinės krizės vienu iš veiksnių.

Portalo lrytas.lt vadovas Tautvydas Mikalajūnas mano, kad JAV ir Kinijos ekonominė priešprieša nulems ne tik ekonominius, bet ir politinius procesus ar net lūžius pasaulyje 2019 metais.

Spalį pasaulį sukrėtė žinia, kad Saudo Arabijos konsulate Turkijoje nužudytas laikraščiui „The Washington Post“ straipsnius rašęs Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggi. Tai smarkiai pakenkė Saudo Arabijos reputacijai.

LRT žurnalistas Deividas Jursevičius žiniasklaidos tendencijas siūlo vertinti platesniame kontekste.

„Būtina išskirti ne tik J. Khashoggi nužudymą, bet ir Slovakijos žurnalisto Jano Kuciako nužudymą ir stiprėjančius žiniasklaidos laisvės suvaržymus Vengrijoje, Lenkijoje. Čia įsipaišo ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos sprendimas ištrinti posėdžio įrašą su premjero pasisakymais apie žiniasklaidą. Žiniasklaidos laisvė ir žurnalisto darbas ypač aktualus „fake news“ kontekste“, – teigia jis.

Į svarbiausių pasaulio įvykių penketuką žurnalistai taip pat įtraukė istorinį JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių D. Trumpo ir Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimą ir incidentą Kerčės sąsiauryje, kai Rusija apšaudė ir sulaikė ukrainiečių karo laivus.

Po jų rikiuojasi JAV pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo ir ambasados perkėlimas į Jeruzalę, „Facebooko“ duomenų apsaugos skandalai bei „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika