Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seime – naujos iniciatyvos taisyti klaidas 

2019 sausio 7 d. 14:32
Dovilė Šakalienė.
Dovilė Šakalienė.
BNS nuotr.

Seime registruotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, numatančios atsisakyti kai kurių šiuo metu įstatyme įtvirtintų nuostatų, kurias kritikuoja ne tik į vaiko teisių apsaugos „mėsmalę“ patekę tėvai, bet ir visuomeninės organizacijos.

Dabar jau ir patys politikai pripažįsta, kad nuo praėjusių metų liepos mėnesio galiojanti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija ne be trūkumų – jos nuostatos neatitinka Europos Žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvencijos nuostatų.

Pasak Dovilės Šakalienės, pataisos liudija valdančiųjų negebėjimą prisiimti atsakomybės už reformą.

Susigriebė

Registruotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos turėtų įnešti esminių pokyčių į dabar galiojančią šio įstatymo redakciją. Mat siūloma iš viso atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo, požiūrio, kad kiekvienas vaiko teisių pažeidimas yra nusikaltimas, nustatyti atsakomybę už melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, numatyti galimybę vaiką priverstinai paimti iš jo tėvų ar atstovų tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis. Sprendimą dėl to teismas turėtų priimti ne rašytine tvarka, o tik dalyvaujant bent vienam iš tėvų ar vaiko atstovų. Jie turėtų dalyvauti ir paimant vaiką.

Ramūnas Karbauskis./BNS nuotr.
Ramūnas Karbauskis./BNS nuotr.

Taip pat siūloma koreguoti nuostatą, draudžiančią vaikus iki 6 metų palikti vienus – numatyti, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.

Tokius siūlymus keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Seime registravo Seimo valdančiosios frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Jis „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad tai yra ne jo vieno, bet visos darbo grupės parengtos pataisos, atsižvelgiant tiek į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), tiek ir į kitų Seimo narių siūlomas šio įstatymo pataisas.

Anot R. Karbauskio, pataisomis tobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijoje numatytas tikslas – atliepti geriausius vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos laikymosi garantu turėtų tapti siūloma nuostata, kad prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma.

Perlenkta lazda

Keisti liepą įsigaliojusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą politikus verčia ne tik konkrečios visuomenėje garsiai aptariamos istorijos, kai vaikai buvo paimami iš šeimų, bet ir įvairių visuomeninių organizacijų atvirai išsakoma kritika dabartiniam įstatymui ir jo taikymui.

Darius Trečiakauskas./BNS nuotr.
Darius Trečiakauskas./BNS nuotr.

Kaip teigia asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkas Darius Trečiakauskas, dabartinė vaiko teisių apsaugos pertvarka ne tik kelia įtampą visuomenėje ir destabilizuoja situaciją valstybėje – nuo liepos 1 d. pradėta vykdyti reforma atskleidė ne tik visišką atsakingų valdžios institucijų – SADM bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAIĮT) nepasiruošimą planuotiems pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir visišką bejėgystę adekvačiai įvertinti prieš reformos pradžią priimtų teisės aktų kokybės ir atitikimo realiems Lietuvos šeimų ir jose augančių vaikų poreikiams.

Šeimos yra sukrėstos šokiruojančios statistikos – ypač tos, kuri kalba apie vaikų paėmimą iš tėvų, nors vis dažniau nutylima statistika apie vaikų atskyrimą iš taip vadinamos „nesaugios aplinkos“.

Todėl, anot D. Trečiakausko, šiandien Lietuvos šeimos gyvena baimėje ir nežinioje. Jos yra sukrėstos šokiruojančios statistikos – ypač tos, kuri kalba apie vaikų paėmimą iš tėvų, nors vis dažniau nutylima statistika apie vaikų atskyrimą iš taip vadinamos „nesaugios aplinkos“. Šie atvejai net neįvardijami „vaikų paėmimu“, nes vaikas tik keletą dienų praleidžia atskirai nuo tėvų, nežinioje, kol VVTAIĮT nustatinėja vadinamąjį grėsmės lygį. „Tokia psichinė ir fizinė patirtis traumuoja ir tėvus, ir jų vaikus, dažnai suardo šeimas, sukelia visišką teisinį bei psichologinį netikrumą, ir daugeliu atvejų yra traktuotina kaip valdžios institucijų piktnaudžiavimas“, – laiške prezidentei, Vyriausybei teigė asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkas.

Ne vaikų interesams

Tačiau R. Karbauskio registruotoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms kritikos negailėjo Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, pataisos liudija valdančiųjų negebėjimą prisiimti atsakomybės už reformą. Vietoje to, kad būtų skyrę reikalingas lėšas ir dėmesį konkrečių įstatymo įgyvendinimo iššūkių įveikimui – visuomenės informavimui, specialistų atrankai bei parengimui, paslaugų šeimoms sukūrimui ir prieinamumo užtikrinimui, jie esą laukė krizės, o krizei užklupus – konkuruoja su savo pačių valdoma SADM. „Valstiečiai nepasitiki savo pačių ministru ir savo kontroliuojama įstatymą įgyvendinančia institucija – kliudė ministrui pateikti pataisas įstatymui, pagaliau pavykus jas pateikti gruodžio mėnesį – vis tiek siūlo savo pataisas. Toks elgesys nelogiškas, liudija negebėjimą suvaldyti situacijos ir nepagarbą savo pačių Vyriausybei, arba yra paprastasis populizmas, kai rinkimų išvakarėse siekiama pigaus populiarumo pataikaujant agresyviai visuomenės grupei“, – tikino D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė: „Valstiečiai nepasitiki savo pačių ministru ir savo kontroliuojama įstatymą įgyvendinančia institucija – kliudė ministrui pateikti pataisas įstatymui, pagaliau pavykus jas pateikti gruodžio mėnesį – vis tiek siūlo savo pataisas.“

Pasak jos, liūdna matyti, kaip nesigaudoma elementariuose vaiko teisių apsaugos principuose ir siekiama taip vadinamo kompromiso ten, kur jokio kompromiso būti negali, ignoruojant realias nesprendžiamas problemas.

D. Šakalienės nuomone, siūlomos pataisos ne tik neduotų daugiau aiškumo, bet ir realiai pablogintų vaikų padėtį – saugiai vaikystei būtų priešpastatomas „šeima žino geriau“ principas, nesuvokiant kur yra šeimos, o kur valstybės atsakomybė. Jai abejonių kelia ir siūlomas reikalavimas, jog vaiko paėmimo metu privalo dalyvauti bent vienas iš tėvų – kaip tokį reikalavimą būtų galima įvykdyti, jei išlaužus duris namuose rasti vieni palikti ir kelias paras badavę mažyliai, bet jų negalima būtų paimti, kol negrįš nežinia kur gerianti motina. Taip pat ir siūlymas normą, kad vaikas iki 6 metų turėtų būti paliekamas bent jau keturiolikmečio priežiūroje, pakeisti taip, kad tiesiog aplinkoje nebūtų realų pavojų keliančių objektų. Tokiu būdu, anot parlamentarės, niekas netrukdys užrakinti vienerių metų mažylio ir parai išeiti – svarbiausia, nepalikti ant žemės peilių ir degtukų.

Reikėjo skubėti

R. Karbauskis pripažino, kad 2017 metų rugsėjo 28 d. priimtam naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui iki tobulumo dar labai toli. Anot jo, iš tiesų, šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra teisiškai ydingos, neatitinka Europos Žmogaus teisių Konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, prieštarauja šiuolaikinėms socialinio darbo mokslo teorijoms ir neatitinka pasaulinės gerosios socialinio darbo su vaiku ir šeima praktikos.

„Įstatymas nėra be trūkumų ir reikia jį taisyti. Iš karto paruošti įstatymą taip, kad jis neturėtų trūkumų ir jo nereikėtų taisyti – labai sudėtinga. Bet jį priimant reikėjo skubėti, negalima buvo jo atidėlioti. Jis įsigaliojo nuo liepos, todėl mūsų reakcija į tai, kas įstatyme yra taisytina, yra labai greita. Priėmus pataisas tikimės, kad įstatymas atitiks visos visuomenės lūkesčius ir bendrą interesą, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto“, – tikino R. Karbauskis.

Pasak jo, prisiimti bent jau moralinę atsakomybę dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas prieš beveik pusantrų metų buvo priimtas su klaidomis, kad dėl jo įgyvendinimo ne viena šeima patyrė kančias, buvo suluošintas ne vieno vaiko likimas, esą turėtų visi – ir politikai, ir tėvai, ir valdininkai, ir ugdymo įstaigos.

Skubos naudą...

Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario, Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininko Rimantas Jonas Dagys „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog, nors R. Karbauskio siūlomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos yra būtinos, tačiau šio įstatymo priėmimas, jo taikymas praktikoje turėtų tapti pamoka ateičiai, kad tokios klaidos nesikartotų.

R.J. Dagys./BNS nuotr.
R.J. Dagys./BNS nuotr.

Pasak R. J. Dagio, dabar, vertinant šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakciją, matyti, kad ji Seime buvo priimta kiek skubotai, neįvertinus ir neišanalizavus visų galimų aplinkybių, o kai kurios nuostatos nepakankamai tiksliai suformuluotos. Todėl pradėjus jas įgyvendinti praktikoje, paaiškėjo, kad vienaip jas suprato už jas balsavę politikai, bet kiek kitaip – jas praktikoje taikantys valdininkai. Todėl įstatyme reikia surašyti tokias formuluotes, kad valdininkams jose neliktų jokių dviprasmybių.

„Jau pastebime, kad „vajų“ metu priimti visi įstatymai neduoda didelės naudos. Taip yra ne tik vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir su globos įstaigų deinstitucionalizacija, kuri jau visiškai stringa ir suka ne ta linkme. Bet klaidas reikia taisyti kuo skubiau, nes bet koks delsimas tik gilina iškilusias problemas“, – aiškino R. J. Dagys.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika