Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seime kurpiami nauji įpareigojimai merijoms 

2019 balandžio 1 d. 08:40
Esama atvejų, kai Seimo nariai, gavę patalpas, jomis nesinaudoja kelerius metus.
Esama atvejų, kai Seimo nariai, gavę patalpas, jomis nesinaudoja kelerius metus.
pexels.com nuotrauka

Seime brandinama idėja įpareigoti šalies savivaldybių administracijas per 30 darbo dienų parlamentarų susitikimams su rinkėjais būtinai nemokamai suteikti neįgaliesiems pritaikytas patalpas.

Jei merijos neskirtų tokių patalpų, Seimo nariai galėtų patys jas išsinuomoti, o už nuomą ir jų išlaikymą turėtų sumokėti savivaldybės. Tačiau toks parlamentarų sumanymas merijoms gali tapti didžiuliu galvos skausmu.

Gintautas Kindurys pabrėžė, jog siūlydamas pataisas vadovavosi ir asmenine patirtimi. Jam net teko kreiptis į Administracinį teismą, kad gautų patalpas rinkėjams priimti.

Skubins terminus

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams savivaldybės privalo skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti, o išrinktiems daugiamandatėse – suteikti tinkamai įrengtas ir ne mažesnes nei 12 kv. m ploto patalpas gyventojams priimti bei susirinkimams rengti. Be to, jos turi atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus. Tose patalpose privalo būti baldų ir telefonas. Už naudojimąsi juo sumoka pats Seimo narys. Tačiau savivaldybei tenka mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys, siekdamas pakeisti Seimo statutą, siūlo numatyti, kad merijos vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems parlamentarams nuolatines patalpas rinkėjams priimti skirtų per 30 darbo dienų, kai gaus jų prašymą. Patalpos turėtų būti suteikiamos toje gyvenamojoje vietovėje, kurią savivaldybei nurodė Seimo narys, ir pritaikytos neįgaliesiems į jas patekti. Jeigu per nustatytą terminą patalpos nebūtų skiriamos, Seimo narys galėtų pats jas išsinuomoti ir gauti kompensaciją iš savivaldybės už patirtas nuomos bei išlaikymo išlaidas. Merijos privalėtų kompensuoti jas per 10 darbo dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos.

Gintautas Kindurys. / BNS nuotrauka
Gintautas Kindurys. / BNS nuotrauka

Dėl rinkėjų

Seimo statuto pataisų iniciatorius G. Kindurys „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad imtis šio darbo paskatino atvejai, kai merijos vilkina suteikti nuolatines patalpas rinkėjams priimti ir taip neužtikrina Seimo nariui sąlygų tinkamai veiklai vykdyti vienmandatėje apygardoje arba skiria jas neįgaliesiems neprieinamose vietose, ne ten, kur pageidauja parlamentaras. Pavyzdžiui, toli nuo savivaldybės administracinio centro.

G. Kindurys neslėpė, jog siūlydamas keisti dabartinį reglamentavimą vadovavosi ir asmenine patirtimi. Jam teko visą pusmetį rašyti prašymus ir net kreiptis į Administracinį teismą, kad gautų patalpas. „Tai neturėtų kartotis“, – tikino G. Kindurys.

Parlamentaras Bronislovas Matelis irgi yra viešai prasitaręs, jog gauti iš savivaldybių patalpas rinkėjams priimti ne taip paprasta. Kai buvo išrinktas į Seimą, jis Panevėžyje ėmė ieškoti vietos, kurioje galėtų susitikti su gyventojais. Kreipėsi į savivaldybę, tačiau patalpų sulaukė tik po beveik trijų mėnesių.

Naudojasi ne visada

Seimo narių užmojai nemokamai gauti ir neįgaliųjų poreikiams pritaikytas patalpas susitikimams su rinkėjais rengti, žinoma, savivaldybių vadovams sukėlė abejonių.

Švenčionių rajono vadovas Rimantas Klipčius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog rasti patalpų, pritaikytų neįgaliesiems, nėra taip paprasta. „Net mūsų merijoje ne visos jos pritaikytos neįgaliųjų poreikiams“, – pripažino R. Klipčius.

Šiaulių meras Artūras Visockas taip pat viešai suabejojo dėl prievolės savivaldybėms padengti Seimo nario išsinuomoto biuro išlaidas, nors jos ir neapibrėžiamos. Mero nuomone, parlamentarai gali imti tuo piktnaudžiauti – pavyzdžiui, išsinuomoti 5 tūkst. kv. m patalpas ir reikalauti, kad savivaldybė sumokėtų nuomos mokestį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentui, Alytaus rajono vadovui Algirdui Vrubliauskui „iš principo nepatinka“, jog Seimo nariai nori primygtinai įpareigoti merijas suteikti jiems nemokamas patalpas. Meras sakė susidūręs su atveju, kai Alytaus rajono savivaldybė suteikė parlamentarui patalpas pirmame aukšte, pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, tačiau Seimo narys jomis iki šiol, t. y. kone dvejus metus, beveik nesinaudoja. „Reikėtų numatyti saugiklius, kad tam būtų užkirstas kelias“, – siūlė A. Vrubliauskas.

Diskriminacijos neturėtų būti

Seimo nario, o dabar jau ir išrinktojo Joniškio rajono mero Vitalijaus Gailiaus teigimu, parlamente kilęs pasiūlymas jam kelia daugybę klausimų. „Seimas turėtų aiškiai reglamentuoti nuostatas, tada nebeliktų vietos jokioms interpretacijoms“, – pabrėžė jis.

Abejonių dėl minėto pasiūlymo konstitucingumo pažėrė ir parlamento teisininkai. Anot Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėjos Dainos Petrauskaitės, derėtų apsvarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka konstitucinį Seimo narių lygybės principą. Mat jau pagal dabar galiojantį teisės aktą nustatomos skirtingos garantijos vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose išrinktiems parlamentarams.

Tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą buvo konstatavęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai tautai, visi Seimo nariai yra lygūs ir privalo turėti vienodas galimybes. Jei Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos, būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika