Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Seimas braška, bet nesubyrės 

2019 gegužės 14 d. 15:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Partijų lyderių kalbos apie pirmalaikius Seimo rinkimus tėra emociniai purslai, o ne rimti ketinimai, įsitikinę politologai. Jų požiūriu, susidariusi situacija nėra tokia dramatiška, kad pirmalaikis Seimo išsivaikščiojimas būtų vienintelė racionali išeitis.

Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva tradiciškai randasi kaskart, kai kyla stipri politinė audra. Paskutinį kartą tokia situacija buvo susidariusi praėjusių metų kovą, kai parlamente sužlugo priesaiką pamynusio Mindaugo Basčio apkaltos procedūra. Opozicija tuomet tikino, kad tai vienintelis būdas Seimui nusiplauti gėdą. Tačiau valdančioji koalicija – „valstiečiai“ ir socialdabiečiai tokio poreikio nematė.

Šįkart apie ankstesnį išsivaikščiojimą po nesėkmingų dvejų rinkimų prabilo patys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai. Teigiama, kad idėją svarstytų ir opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tačiau politologai nemano, kad parlamentinės partijos rimtai nusiteikusios tartis dėl pirmalaikių rinkimų. Pasak jų, politikų „sėdynės taip stipriai prilipusios prie Seimo kėdžių“, kad savo noru atsisakyti šiltų vietų nenori niekas.

Pamėginkite įsivaizduoti, kaip politikai balsuos už tai, kad po kurio laiko jiems nebebus mokamas Seimo nario atlyginimas. Tuo viskas ir baigdavosi.

Per 29-erius atkurtos nepriklausomybės metus pirmalaikiai Seimo rinkimai Lietuvoje buvo surengti vieną kartą. 1992-ųjų liepą sprendimą „pasileisti“ priėmus Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui, spalį vyko nauji parlamento rinkimai.

Dramą sukūrė patys

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus požiūriu, susidariusi situacija tikrai nėra dramatiška, o dramos elementai sukurti dirbtinai „labai neapgalvotais atsakomybės prasme“ LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio bei premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimais.

„Dėl visko galima susitarti. Manau, kad naujajam prezidentui ar prezidentei, kuriam teks tartis dėl valdančiosios koalicijos darbo, pagelbės ta aplinkybė, kad įkalbėti žmones pasilikti valdžioje visada yra lengviau“, – LŽ sakė politologas.

Pasak jo dabar visi svarstymai apie pirmalaikius rinkimus yra teorinio lygio. Ir pats išėjimas, žadamas tik liepos viduryje, atrodo abstrakčiai. Bet po dviejų mėnesių bus tai gali būti konkretu: politikams reikės palikti savo kabinetus, postus.

„O mūsų Seimo nariai labai prisirišę prie savo kėdžių. Todėl visi šie prisirišimai turės įtakos derybose ir, manau, padės susitarti, kaip išeiti iš situacijos neprarandant valdžios ir neinant į išankstinius rinkimus“, – teigė V. Valentinavičius. Jis priminė, kad ir ankstesnių kadencijų metu kildavo situacijų, kai įsikarščiavę politikai imdavo svarstyti pirmalaikių rinkimų galimybę.

„Tačiau viskas atsiremdavo į vieną neįveikiamą kliūtį – Seimas pats turi balsuoti savo paleidimo. Pamėginkite įsivaizduoti, kaip politikai balsuos už tai, kad po kurio laiko jiems nebebus mokamas Seimo nario atlyginimas. Tuo viskas ir baigdavosi“, – sakė politologas.

Geriausia išeitis – grįžti prie darbo

V. Valentinavičiaus nuomone, įsivaizduoti pirmalaikius rinkimus gal būtų įmanoma, jei tą padaryti būtų suinteresuotos pagrindinės politinės jėgos – LVŽS ir TS-LKD.

„Konservatoriams tai būtų galimybė pasididinti vietų skaičių Seime, o valstiečiams – pamėginti gauti daugiau mandatų nei 2020 metų rinkimuose, kai jų populiarumas bus dar labiau sumažėjęs“, – sakė politologas.

LVŽS iš nugalėtojų virsta „lūzerių“ partija, o tokioje situacijoje visuomet kyla visokios įtampos.

Kita vertus, jei net partijos būtų suinteresuotos rengti pirmalaikius rinkimus, klausimas, kiek už tai balsuotų jų Seimo frakcijos ir kiek lyderiai galėtų suvaldyti situaciją. „Tad klausimas, kiek tvirta Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio valdžia frakcijose? Pagaliau, R. Karbauskio vadovavimas dar nebuvo išbandytas tokia situacija kaip dabar, po triuškinamo pralaimėjimo prezidento bei savivaldos rinkimuose. LVŽS iš nugalėtojų virsta „lūzerių“ partija, o tokioje situacijoje visuomet kyla visokios įtampos“, – svarstė ekspertas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad R. Karbauskio autoritetas nemaža dalimi susijęs su politiko valdomais pinigais, kurie yra galingas svertas valdant tokio tipo partijas.

„Todėl maištas frakcijos viduje gali baigtis finansinės gerovės praradimu. Klausimas, kiek LVŽS frakcijos narių tokiam savarankiškams finansiniams gyvenimui yra pasiruošę“, – teigė V. Valentinavičius.

Jo nuomone, pats geriausias būdas „LVŽS atgauti kvapą ir sustabdyti slydimą žemyn politinės galios ir populiarumo prasme“ – atsisakyti visų tyrimo komisijų manijos ir užsiimti valstybės valdymo darbais, kurie pastaraisiais metais ruošiantis rinkimams buvo pamiršti.

Politologas nesutiko, kad apie pasitraukimą prieš prezidento rinkimus prabilusiems „valstiečiams“ likti valdžioje būtų jau nepatogu. „Vieną dieną deklaruoti, kad atsistatydini, kitą, kad rinkėjai prašo likti – jokių sunkumų čia nebūtų“, – mano pašnekovas.

Dėl išsivaikščiojimo būtinas sutarimas

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis taip pat mano, kad pirmalaikių rinkimų tikimybė – minimali, o kalbos apie tai – emocinė išraiška.

„Tos emocijos nuslūgs, viskas pasimirš. Pagaliau, ir techninė tokių rinkimų galimybė nėra jau tokia lengva, kaip gali atrodyti. Be to, praktika rodo, kad pats Seimas nesugeba pasileisti, tam turi būti visų politinių jėgų sutarimas. Bent jau dabar tos jėgos viena kitos tikrai negirdi“, – LŽ sakė politologas.

Turėdami tokią gausią Seimo narių komandą „valstiečiai“ tikrai nerizikuos eiti į pirmalaikius rinkimus, nes supranta, kad iškovotų mandatų skaičius gali būti gerokai mažesnis.

Pasak jo, labiausiai pirmalaikiai rinkimai būtų nenaudingi LVŽS, kurios populiarumo kritimas – akivaizdus. „Turėdami tokią gausią Seimo narių komandą „valstiečiai“ tikrai nerizikuos eiti į pirmalaikius rinkimus, nes supranta, kad iškovotų mandatų skaičius gali būti gerokai mažesnis. Geriausiu atveju jie bus nedidelė opozicinė jėga“, – prognozavo L. Bielinis.

Tuo metu konservatoriams ir socialdemokratams pirmalaikiai rinkimai galėtų būti sėkmingi. „Žlungant „valstiečiams“, socialdemokratai galėtų susigrąžinti prarastus balsus. Net ir liberalai gali tikėtis kažkokių pozityvių poslinkių“, – kalbėjo politologas.

L. Bielinio požiūriu, be pirmalaikių rinkimų, yra nemažai kitų sprendimų, galinčių padėti politikams sureguliuoti situaciją.

„Manau, artimiausiu metu apie tai girdėsime įvairių svarstymų, diskusijų, bet drastiškų sprendimų nebus“, – mano politologas. Kartu priminė, kad naujo Seimo rinkimai paprastai pristabdo einamuosius darbus, reikalingų teisės aktų priėmimą, sulėtėja kiti parlamentinės veiklos procesai. Valstybei, pasak L. Bielinio, tai nėra naudinga.

Trys atvejai

Konstitucija numato tris atvejus, kai gali būti skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tik vienas jų reikalauja ne mažiau kaip 85 parlamentarų sutikimo.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tokią teisę prezidentas taip pat turi Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika