Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Rinkimai atpučia išmokų kompensacijas 

2019 balandžio 10 d. 14:00
BNS nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kompensuoti prieš beveik dešimtmetį per ekonomikos krizę sumažintas kai kurias pensijas, išmokas bei rentas.

2020 metais ketinama kompensuoti 20 proc. neišmokėtos sumos ir tam skirti 36 mln. eurų. Politikai ir ekonomistai pripažįsta, kad tai gal ir būtų socialiai teisinga, tačiau abejojama, ar valstybės ir „Sodros“ biudžetuose tam tikrai atsiras pinigų. Todėl, anot jų, tai panašiau į valdančiųjų rinkimų pažadus.

Kompensuotų penktadalį

Vyriausybei bei Seimui SADM teikia įstatymo projektą, numatantį kompensuoti dalį neišmokėtų lėšų, kai prieš beveik dešimtmetį kilus ekonomikos krizei buvo sumažintos visos valstybės ir „Sodros“ mokamos pensijos bei kitos išmokos. Sumažintų senatvės ir valstybinių pensijų kompensacijos gavėjams buvo baigtos išmokėti pernai.

Bernaras Ivanovas: „Rinkimų išvakarės – laikas, kai iš valdžios dar galima šį tą išpešti. Todėl visuomenė turėtų paklausti, kada atgaus likusius 80 procentų.

Iki šiol gavėjams nekompensuotos sumažintos valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, taip pat nemokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijos, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, prezidento, signatarų, buvusių sportininkų rentos, valstybinės pensijos.

SADM siūlo, kad 2020 metais visiems minėtų pensijų, išmokų ir rentų gavėjams būtų kompensuojama 20 proc. neišmokėtų lėšų. Pinigai būtų išmokami kitų metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Taip pat numatoma, kad už mirusį asmenį, kuris iki mirties dienos įgijo teisę gauti kompensuojamąją sumą, ją galėtų gauti paveldėtojai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, preliminariais skaičiavimais, socialinių išmokų gavėjams yra likę nekompensuoti 181,5 mln. eurų, o siūlomam daliniam kompensavimui reikėtų 36,2 mln. eurų.

Pinigų nėra

Bernaras Ivanovas. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Bernaras Ivanovas. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ekonomistas Kęstutis Glaveckas neslėpė nuostabos dėl SADM sumanymo grįžti prie kompensacijų būtent dabar, kai numatomi finansiškai gana įtempti metai. „Valstybės ir „Sodros“ biudžetuose laisvų pinigų tam nėra. Nemanau, kad jų bus ir kitąmet, o daugiau kaip 36 mln. yra nemenka pinigų suma“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, būtų protingiau pradėti galvoti apie platesnį kompensavimo mechanizmą. Mat dėl bankų krizės gyventojai taip pat patyrė nuostolių. Be to, reikėtų svarstyti sumažintų bazinių atlyginimų atkūrimą iki prieškrizinio lygio. O dabar visai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujamasi sprendžiant dėl išmokų grąžinimo.

„Kai prasidės biudžeto Seime svarstymas, iškart kils klausimas – kur gauti lėšų kompensacijoms, nes pasiūlymų padidinti išlaidas būna daugybė. Tačiau beveik niekas nenumato, iš kur tų pinigų paimti. Dažniausiai motyvuojama, kad daugiau jų bus ištraukta iš „šešėlio“. Bet tai tėra kalbos“, – aiškino K. Glaveckas.

Pasak jo, viltys, kad daugiau pinigų turėsime dėl augančios ekonomikos, yra perdėtos – šalies ekonomika auga labai lėtai, Europos Sąjungos paramos lėšų taip pat mažės. Todėl, parlamentaro nuomone, reikėtų ne plėsti mokėjimų bazę, o rengtis būsimiems sunkumams. Pačiai valstybei derėtų apsispręsti, ar norima daryti klaidas (užsiimti kompensacijų ekonomika) ir vėliau jas taisyti, ar vykdyti ekonomiškai subalansuotą politiką.

Būtų socialiai teisinga, bet...

Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, Lietuvos ekonominės sąlygos galbūt jau ir leistų valstybei laisviau disponuoti lėšomis, nes į valstybės bei „Sodros“ biudžetus surenkama vis daugiau pajamų. Didėja atlyginimai, todėl daugiau ir mokesčių sumokama. „Kompensuoti neišmokėtus pinigus būtų socialiai teisinga. Nors tai tebūtų 20 proc. prarastų lėšų, bet žmonėms, kurie tai gauna, gali būti nemenki pinigai“, – pažymėjo R. Lazutka. Anot jo, dažniausiai įvairias pensijas, kompensacijas, rentas gauna žmonės, kuriems šie pinigai būna pagrindinis gyvenimo šaltinis. Ekonomistas pabrėžė, jog pagal vakarietišką tradiciją tokios socialinės išmokos paprastai nemažinamos, nes manoma, kad tai – ekonomiškai silpniausi žmonės, dėl amžiaus ar sveikatos negalintys dalyvauti darbo rinkoje.

„Todėl manau, kad vietoj tokių vienkartinių išmokų reikėtų didinti dabar mokamas pensijas, rentas, kompensacijas. Tuomet daugiau pinigų gautų visi jų stokojantys. Juk dalies tų, kurie prieš dešimtmetį gaudavo minėtas pensijas ar išmokas, jau nebėra tarp mūsų“, – tikino R. Lazutka. Jis pripažino, kad valdantiesiems toks žingsnis politiškai labai naudingas, ypač turint galvoje, kad išmokas sumažino tuo metu valdžioje buvę „valstiečių“ politiniai oponentai – konservatoriai. Tokį žingsnį prieš keletą metų jau žengė socialdemokratai, jų iniciatyva buvo kompensuotos sumažintos pensijos.

Rinkimų tvaikas

R. Lazutkos nuomone, siekis išmokėti kompensacijas labai primena valdžios gudravimą – norą prieš rinkimus pamaloninti rinkėjus piniginėmis išmokomis. Ekonomisto nuomonei pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas. Jis neslėpė manantis, kad SADM iniciatyva labai jau dvelkia bandymu pagerinti šios Vyriausybės, o kartu ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingus, šiam kandidatuojant į Lietuvos prezidentus. „Manyčiau, kad šiuo atveju žmonėms reikėtų pinigus pasiimti, pasakyti ačiū, bet balsuoti pagal sveiką protą“, – tikino politologas.

Politologo manymu, gali būti ir taip, kad jei ne rinkimai, net ir tuos 20 proc. neišmokėtų pinigų pensininkams ir kitiems jų gavėjams reikėtų pamiršti. „Lietuva vis dar gyvena posovietinės, dar galutinai nesusiformavusios demokratijos sąlygomis, kai visuomenė tarp rinkimų dar negeba tinkamai sukontroliuoti valdžios. Taigi rinkimų išvakarės – laikas, kai iš valdžios dar galima šį tą išpešti. Todėl visuomenė turėtų paklausti, kada atgaus likusius 80 procentų“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto docentas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika