Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Redakcijos paštas. Pilietybės išsaugojimas: mitai ir realybė 

2019 balandžio 19 d. 08:30

„Jie nemoka mokesčių, jie netarnaus Lietuvos kariuomenėje, jie naudosis tik privilegijomis, bet pareigų vengs, emigracija tik didės“, – tokių ir panašių kaltinimų išgirsta daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie laukia gegužės 12-ąją vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo gavus kitos šalies, europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.

Konstitucinio įstatymo projekte taip pat nurodytos valstybės, neatitinkančios Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Tai – šalys, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pavyzdžiui, yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Nagrinėdami veikiantį Pilietybės įstatymą matome, kad jis jau numato gana platų diapazoną išimčių. Vadovaujantis tomis išimtimis kelias pilietybes gali turėti žmonės, palikę Lietuvą iki 1990-ųjų kovo 11 dienos, ir jų palikuonys, t. y. tremtinių vaikai bei vaikaičiai, gimę ir augę Rusijoje. Taip pat asmenys, palikę Lietuvą ir po karo išvykę į JAV, Jungtinę Karalystę, Australiją, Vokietiją ar kitas šalis, taip pat jų palikuonys, gavę pilietybę natūralizacijos būdu, ir užsienyje gimę vaikai, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11-osios. Žmonių, turinčių dvigubą pilietybę, jau yra daugiau kaip 25 tūkstančiai. Vieninteliai Lietuvos piliečiai, neturintys teisės išsaugoti Lietuvos pilietybės, įgiję kitos šalies pilietybę, – po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvykę asmenys. Būtent dėl šios grupės žmonių laužomos ietys, o pagrindiniai argumentai „prieš“ yra tokie:

1) užsienyje gyvenantys lietuviai nemoka mokesčių Lietuvoje;

2) dviguba pilietybė tik padidins emigraciją. Iki nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai vadinami politiniais emigrantais, o išvažiavę po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikomi ekonominiais emigrantais, todėl pastarieji neverti privilegijos išsaugoti pilietybę, nes patys jos atsisakė;

Fariziejiškas dalijimas į turinčiuosius teisę gauti pilietybę ir negalinčiuosius jos turėti skaldo tautą, o ilgainiui gali net sunaikinti.

3) nenori tarnauti kariuomenėje, ir neaišku, kurią šalį gintų, jei prasidėtų karo veiksmai.

Nuo 1990 metų dėl migracijos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 700 tūkstančių. Šiai emigracijos bangai jokios įtakos nedaro galimybė turėti dvigubą pilietybę, nes išvykusieji iš Lietuvos po 1990 metų negali išsaugoti mūsų šalies pilietybės, jei gauna kitos valstybės pilietybę. Vadinamoji ketvirtoji emigracijos banga susijusi su atsivėrusiomis sienomis subyrėjus Sovietų Sąjungai ir laisvu asmenų judėjimu bei didesnėmis galimybėmis įstojus į Europos Sąjungą (ES). Pilietybės išsaugojimas į Europos Sąjungą ar kitas transatlantinės šeimos valstybes išvykusius piliečius paskatintų grįžti į Lietuvą ar bent jau išlaikyti lojalumą Tėvynei, taip pat – mokyti savo vaikus lietuvių kalbos ir net gyvenant užsienyje bandyti prisidėti prie Lietuvos kūrimo investicijomis, kontaktais, politine ar kitokia parama. Izraelis, Airija ir daugelis kitų ES šalių, kurios atsivėrė savo diasporoms užsienyje, sustiprino ir pagausino piliečių būrį savų tradicijų piliečiais. Jie išmoko konkuruoti su viso pasaulio žmonėmis, atitinkamai iškeldami savo valstybes į pasaulio lyderius. Atsiverdami išvykusiam milijonui (o ateityje galbūt ir dviem) mes sukurtume bumerango efektą – išsivaikštanti Lietuva, kuri jau 15 metų užsienyje neturi teisės išsaugoti pilietybės, būtų pakviesta didesnei, vieningesnei, teisingesnei, žmogiškesnei, profesionalesnei, viso pasaulio geriausią patirtį parėmusiai Lietuvai kurti.

Ekonominė emigracija ir Lietuvoje nėra naujas reiškinys. Būta keturių emigracijos iš Lietuvos bangų:

1) XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija (vadinamieji grynoriai);

2) emigracija iš Lietuvos 1920–1940 metais. Kai kurie tyrinėtojai šiuos emigrantus priskiria prie grynorių ir nevadina atskira emigracijos banga;

3) politiniai pabėgėliai, pasitraukę iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (vadinamieji dipukai);

4) šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.

Emigravusieji iki Antrojo pasaulinio karo taip pat yra ekonominiai emigrantai. Pagal Pilietybės įstatymo 7-ojo straipsnio trečiąją išimtį, dalis ekonominių emigrantų turi teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę, net jei yra gavę kitos šalies pilietybę. Visi šie skirstymai gali būti pateisinami istoriniu ar teisiniu požiūriu, tačiau iš esmės yra stereotipiniai ir primena sovietų laikais įdiegtą žmonių skirstymą į klases: raudonus ir baltus, „nacionalistus“, išdavikus „liaudies priešus“ ir orvelišką išrinktųjų luomą. Visi lietuviai turėtų būti brangūs Lietuvai, kiekvieno jų likimas – individualus, nulemtas daugybės asmeninių, socialinių, ekonominių, profesinių ar net politinių priežasčių. Fariziejiškas dalijimas į turinčiuosius teisę gauti pilietybę ir negalinčiuosius jos turėti skaldo tautą, o ilgainiui gali net sunaikinti. Meilė ir rūpinimasis kiekvienu lietuvių kilmės piliečiu, išmintingas ir tėviškas bandymas motyvuoti kiekvieną lietuvį kurti Tėvynės labui yra vienintelė išeitis mums, senai diasporos tautai. Atėjo visų lietuvių vienybės metas.

Dalia Asanavičiūtė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė

Žygimantas Pavilionis, Seimo TS-LKD frakcijos narys

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika