Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Premjeras: Jono Noreikos lenta turi būti atstatyta, tada sprendžiama dėl jos tolesnio likimo 

2019 balandžio 9 d. 10:36
Vilniuje buvo sudaužyta Generolo Vėtros atminimo lenta.
Vilniuje buvo sudaužyta Generolo Vėtros atminimo lenta.
BNS nuotrauka

Sudaužyta karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta visų pirma turi būti atstatyta panaikinant vandalizmo padarinius, o tuomet sprendžiama dėl jos tolesnio likimo, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Yra vandalizmo aktas, sudaužyta atminimo lenta, aš manau, kad turi būti atstatytas tas faktas, kuris buvo prieš vandalizmo aktą, o ar toliau turi kabėt, ar nuimt, istorikai turi teikti savo siūlymus ir rekomendacijas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J. Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį lentos sudaužymą pavadino chuliganišku elgesiu, bet atkurti prieštaringų diskusijų sulaukusio atminimo ženklo nežada. Meras teigė, jog diskusija dėl Generolo Vėtros veiklos vertinimo „yra sudėtinga ir daugiaprasmiška“, o savivaldybė nebuvo šios lentos įrengimo iniciatorė.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienerius metus. Kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika