Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Pranešėjo statuso siekė septyni, gavo – keturi asmenys 

2019 sausio 27 d. 15:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pagal šiemet įsigaliojusią tvarką septyni asmenys siekė papildomas garantijas suteikiančio pranešėjo statuso, jis suteiktas keturiems žmonėms.

„Iš viso (dėl pranešėjo statuso – BNS) kreipėsi septyni. Statusas suteiktas keturiems asmenims, o trims – ne“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Teisėsauga neatskleidžia pranešėjais siekusių tapti asmenų tapatybių, tačiau pirmoji pranešėjo statusą gavusi kalėjimų sistemos pareigūnė Rasa Kazėnienė apie tai paskelbė pati.

Pernai kibernetinio saugumo spragas e. sveikatos sistemoje paviešinęs analitikas Darius Povilaitis sako ketinantis prašyti teisėsaugos pripažinti jį pranešėju.

„Šiuo metu su teisininkais svarstome, ar kreiptis“, – BNS sakė D. Povilaitis.

Taip jis siektų, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla dėl viešai paskleistos informacijos, jog pasinaudojant e. sveikatos sistemos trūkumais galima prieiti prie kitų žmonių asmens duomenų.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.

Pranešėjų apsaugos šalininkai sako, kad tai skatins gyventojus būti aktyviais ir neabejingais viešojo intereso pažeidimams, o įsigaliojęs įstatymas gali mažinti korupciją ir šešėlį.

Kritikai teigia, kad pranešėjai susiduria su didele rizika – vadovai gali manyti, kad pranešėjai yra nediskretiški ir jiems negalima patikėti jautrios informacijos, o pasiskelbę viešai pranešėjai gali pakenkti savo asmeniniam gyvenimui.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika