Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Politologai: „Valstiečiai“ paklydo tarp trijų pušų“ 

2019 gegužės 7 d. 12:05
BNS nuotrauka

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) užmojus trauktis iš valdžios, jeigu partijos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis pralaimės prezidento rinkimus, o partija – Europos Parlamento (EP), politologai vadina nebrandžiu politiniu elgesiu. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmalaikiai rinkimai „valstiečiams“ gali būti pražūtingi.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus požiūriu, LVŽS planai trauktis iš valdžios – „nenušauto briedžio dalybos arba kliedesiai“. „Rinkimai dar neįvyko, rezultatai nežinomi. Aišku, „valstiečių“ nuotaikos blogos, nes visuomenės apklausos prezidento rinkimuose jų kandidatui nežada šviesaus rytojaus. O ir EP rinkimuose gali būti siurprizų, labai panašu, kad jie nebus nei pirmi, nei antri. Akivaizdu, kad norima padaryti nesąmonę. Tokia politika reiškia, kad „valstiečiai“ yra nesubrendę, neprognozuojami ir nuolat blaškosi tarp trijų pušų. Tokia partija, jos politiniai lyderiai negali kelti pasitikėjimo“, – LŽ sakė politologas.

Seimo LVŽS frakcija šiandien pritarė partijos lyderio Ramūno Karbauskio sudėliotam planui trauktis iš valdančiosios koalicijos nepavykus S. Skverneliui tapti prezidentu ir pralaimėjus EP rinkimus. Išvakarėse šią iniciatyvą palaimino partijos valdyba.

Praloštų patys „valstiečiai“

A. Krupavičiaus požiūriu, jei vis dėlto LVŽS savo pažadą įgyvendintų, geriausia išeitis būtų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. „Žinoma, gali būti mėginama sudaryti vadinamąją vaivorykštinę koaliciją iš visų politinių jėgų. Tačiau abejoju, ar jos veikla būtų rezultatyvi“, – sakė jis. Politologas priminė 2006-aisiais dirbusią socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę, kurią iš pradžių rėmė opozicijoje dirbusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokrata (TS-LKD). Tačiau artėjant Seimo rinkimams parama buvo nutraukta. „Lietuva dėl G. Kirkilo mažumos Vyriausybės politikos tapo 2008–2010 metų ekonomikos krizės įkaite. Rengtis jai galima buvo pradėti anksčiau, bet opozicija, pirmiausia konservatoriai, turėdami rinkiminių išskaičiavimų, didino socialines išlaidas, pūtė valstybės biudžetą. O reikėjo galvoti, kaip taupyti, kadangi krizės debesys jau buvo aiškiai matomi“, – priminė A. Krupavičius. Jo požiūriu, pirmalaikiai Seimo rinkimai keltų pavojų pačiai LVŽS, nes „grėstų akivaizdus atmetimas“. „Yra tikimybė , kad nemažai elektorato susigrąžintų socialdemokratai. TS-LKD, turintys pastovų rinkėjų korpusą, turėtų galimybę finišuoti pirmi daugiamandatėje apygardoje. Tuo metu vienmandatėse matysime labai margą kontingentą. Jei 2016 metų Seimo rinkimuose „valstiečius“ išgelbėjo vienmandatininkai, ir padarė juos įtakinga partija, tai per pirmalaikius rinkimus, ko gero, jie būtų išbalsuoti daugumoje apygardų“, – prognozavo A. Krupavičius. Jis mano, kad pirmalaikiuose rinkimuose sėkmė lydėtų nepriklausomus kandidatus, atsirastų ir naujų partijų. „Fragmentacija po tokių rinkimų būtų ganėtinai didelė“, – sakė politologas.

Neracionalus sprendimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, LVŽS siekti pirmalaikių rinkimų iškarto po naujo prezidento išrinkimo nebūtų racionalus sprendimas. „Jei LVŽS pralaimės prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, tai gali suteikti pagreitį LVŽS populiarumo smukimui. Tikėtis per pusmetį gauti daugiau paramos nei šiuo metu rodo visuomenės nuomonės apklausos labai nerealu“, – savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook rašo politologas. Pasak jo, siekti kuo greitesnių rinkimų gali būti racionalu, jei LVŽS tikėtųsi, jog juose nespės dalyvauti naujai įsteigtos partijos – liberalų „Laisvės partija“ ir galbūt Arvydo Juozaičio „Lietuva yra čia“. „Partnerių iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) greičiausiai neliktų. Nėra jokių ženklų, kad ši partija galėtų perlipti 5 proc. Teoriškai LSDDP galėtų pakeisti sudurtinės pajėgos iš Naglio Puteikio Centro partijos (jie tik dėl savo klaidų negavo frakcijos 2016 m., nes nusprendė eiti į rinkimus kaip koalicija, o ne atskira partija) ir jei pasiseks – „Tvarkos ir teisingumo“ ar Darbo partijos kandidatų“, – pastebėjo T. Janeliūnas. Konservatoriai, jo nuomone, taip pat liktų greičiausiai be potencialių partnerių – liberalų. Koalicija su Lietuvos socialdemokratų partija būtų „rizikingas darinys“.

„Tad galiausiai pirmalaikiai rinkimai iš esmės situacijos gali LVŽS nepagerinti, bet sukliudytų TS-LKD suformuoti aiškią daugumą jau 2020 metais. Tokioje situacijoje galime tikėtis keistos situacijos, kada tik LVŽS būtų pajėgi vėl formuoti daugumą su daugeliu smulkesnių partijų. Bet – realybė gali būti skaudesnė. Prisiminkime Theresos May žaidimą pirmalaikiais rinkimais, kurie tik pagilino britų krizę“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika