Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Politiką Lietuvoje diktuoja vyrai 

2019 sausio 21 d. 11:00
Vyriausybėje S. Skvernelis apsistatė vien „profesionalais“ vyrais, bet sakė, kad "tikrai moterų turime. Mes jas mylime".
Vyriausybėje S. Skvernelis apsistatė vien „profesionalais“ vyrais, bet sakė, kad "tikrai moterų turime. Mes jas mylime".
BNS nuotrauka

Nors aukščiausią postą mūsų šalyje užima moteris, lyčių balanso didžiojoje politikoje akivaizdžiai trūksta. Pagal parlamentarių procentą Lietuva – vidutiniokė pasaulyje. Be to, esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurios Vyriausybėje nėra nė vienos ministrės.

Moterų mūsų šalyje yra keliais šimtais tūkstančių daugiau nei vyrų. Jos yra labiau išsilavinusios nei vyrai, jų nedarbo lygis yra žemesnis. Tačiau palyginus moterų ir vyrų darbo užmokestį, dalyvavimą priimant sprendimus įvairiose srityse, svarstyklės akivaizdžiai krypsta vyrų naudai.

Bet vadovaujantis praeito šimtmečio normomis sunku patikėti, kad moterys yra neišsemiamas profesionalumo šaltinis: taip, jos padaro visą darbą ministerijose, bet sprendimų, šiukštu, priimti negali.

Ekspertai pažymi, kad situacija dėl lyčių lygybės mūsų šalyje nenuteikia optimistiškai. Nors pastarąjį dešimtmetį fiksuotas progresas, jis greičiausiai sustos. Kad ir dėl dabartinės politinės situacijos, kai Vyriausybėje S. Skvernelis apsistatė vien „profesionalais“ vyrais.

Myli, bet portfelio neduoda

Beveik sparnuota fraze tapo nesenas premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymas apie mylimas, remiamas ir puoselėjamas moteris. Tačiau joms vietos šioje Vyriausybėje gali ir neatsirasti. Ministras pirmininkas aiškino, kad kandidatas į laisvą aplinkos ministro postą renkamas pagal profesionalumą ir asmenines savybes. Be to, jo teigimu, Vyriausybėje ir taip daug moterų.

„Kalbant apie pačią Vyriausybę, tai yra ne tik ministrai, yra ir viceministrai, ir kancleriai, ir ministerijų kolektyvų vadovybės. Tai tikrai moterų turime. Mes jas mylime, remiame, puoselėjame, kad tikrai lygios galimybės būtų“, – tikino S. Skvernelis.

Jo žodžiai papiktino dalį visuomenės. Pavyzdžiui, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė į tai sureagavo su ironija: premjeras moteris myli, bet vyriausybėje vietos neranda.

„Jeigu rūpėtų kompetencija, prisimintų, kad moterys Lietuvoje sudaro 65 proc. visų magistro ir 60 proc. mokslų daktaro laipsnį turinčių žmonių. Bet vadovaujantis praeito šimtmečio normomis sunku patikėti, kad moterys yra neišsemiamas profesionalumo šaltinis: taip, jos padaro visą darbą ministerijose (parengia ataskaitas, surašo kalbas), bet sprendimų, šiukštu, priimti negali“, – feisbuko paskyroje parašė ji.

Šiaudinės pastogės laikų mąstymas

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad pagal lyčių lygybę platesniame kontekste – ne tik politinių sprendimų priėmime, esame kažkur per vidurį tarp 28 ES valstybių.

„Tačiau dabar didžiausią nerimą kelia moterų dalyvavimas politinių sprendimų priėmime, ypatingai – Vyriausybės lygmeniu. Iš tiesų, šiuo metu Lietuvos Vyriausybė yra vienintelė ES, kurioje nėra nė vienos moters. Jeigu pažiūrėsime pasauliniu mastu, tarp 186 valstybių šiuo metu yra 12 šalių, kur nėra nė vienos ministrės. Ar tai reiškia, kad lygiuojamės į trečiojo pasaulio valstybes? Jeigu situacija pasikeistų ir moteris būtų paskirta į aplinkos ministres, vėlgi būtumėme paskutiniai tarp 28 ES valstybių kartu su Viktoro Orbano Vengrija, kurioje yra tik viena ministrė. Būtumėme vienoje pozicijoje su tokiomis šalimis, kaip Turkmėnistanas, Tadžikistanas, Baltarusija ir panašiai. Lietuvai, ES valstybei, tai yra didžiulė gėda“, – įsitikinusi europarlamentarė.

V. Blinkevičiūtės nuomone, S. Skvernelio teiginiai apie moterų skyrimą ministrėmis jas žemina ir žeidžia. Ji klausia, ar svarbios pareigos – vyrams, o moterims belieka tupėti prie puodų? „Tai stereotipiškas, sakyčiau, šiaudinės pastogės laikų mąstymas“, – įvertino ji.

Europarlamentarės teigimu, dažnai atsitinka taip, kad renkantis asmenį į aukštas pareigas tarp vyro ir moters su tokiomis pačiomis kompetencijomis bei savybėmis, laimi būtent vyras. Aiškinama, kad moteris, turinti šeimą, turės daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, namiškiams ir panašiai. „Dar nesudarytos pakankamos sąlygos ir galimybės derinti darbą, karjerą ir šeimą. Tačiau tokio lygio politikui, kaip premjeras, absoliučiai neleistina sakyti, kad mes moteris mylime, tačiau mums reikia kompetencijos. Mums nereikia meilės, mums reikia įvertinimo ir supratimo, kad vienas pagrindinių ES principų yra lyčių lygybės garantavimas, jog vyrai ir moterys turi turėti lygias galimybes, taip pat – ir politikoje“, – akcentavo ji.

Nepripažįstamos tiek pat, kiek vyrai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas pažymėjo, kad lyčių lygybės požiūriu europiniame kontekste mūsų šalis atrodo blogiau nei pasauliniame. Neseniai pasirodžiusiame pasauliniame lyčių atotrūkio indekse Lietuva užėmė 24 vietą iš 149 šalių.

„Tačiau į pasaulinę statistiką visada reikia žiūrėti šiek tiek kritiškai, nes esame lyginami net ir su valstybėmis, kurios yra nedemokratiškos, kurių politiniai ir ekonominiai režimai yra visai kitokie. Globaliame kontekste situacija pas mus nėra kažkokia apverktina. Tačiau kai pasižiūrime į ES ir visas savo kaimynes, matome, kad mums sekasi gerokai sunkiau“, – dėstė ekspertas.

Paskutiniame Europos lyčių lygybės instituto sudarytame lyčių lygybės indekse Lietuvai iš 100 balų (visiška lyčių lygybė) skirti 57 balai. Anot D. Paulausko, šiame indekse silpniausiai mūsų šalis atrodo politinės galios srityje. Būtent čia ir atsiveria problema. Turime puikius moterų užimtumo rodiklius, moterys daug dirba, tiesa, ne visada gaudamos adekvatų atlyginimą, tokį, kaip vyrai. Tačiau politinėje srityje susidariusi situacija, kai moterys nėra pripažįstamos tiek pat, kiek vyrai, iki sprendimų priėmimo prieina labai sunkiai.

Ekspertas išskiria kelias priežastis, kodėl mūsų šalyje susiklostė tokia situacija. Kartais tai lemia pasąmoninis stereotipinis požiūris, kuris gali būti būdingas tiek visai visuomenei, tiek dabartiniam politiniam elitui. „Aš asmeniškai kartais įžvelgiu tai, kad, pavyzdžiui, vyrai automatiškai siejami su kompetencija, žiniomis, intelektu, racionalumu. Tuo metu į moteris žiūrima nepriskiriant joms tokių savybių, o kaip tik galvojant, kad jos gal labiau vadovausis emocijomis, yra labiau globėjiškos, politika joms nelabai tinka, nes čia reikia aiškios lyderystės, tvirto žinojimo, savo nuomonės, pozicijos gynimo. Iš premjero žodžių tas, gal ir netiesiogiai, bet pasimatė. Jis tarsi supriešino moteris ir kompetenciją – jeigu jau moteris, tai kompetencijos klausimas tarsi sušlubuoja. Kažkodėl niekas nekvestionuoja, ar dabartiniai ministrai visi tikrai kompetentingi. Dėl išankstinio įsitikinimo darome prielaidą, kad jeigu bus vyras, tai bus viskas tvarkoje, o dėl moters tai dar reikia gerai apsvarstyti“, – vyraujantį požiūrį kritikavo D. Paulauskas.

Lėtas progresas buksuos

D. Paulauskas aiškino, kad sprendžiant lyčių lygybės problemą labai svarbu pačias moteris pastūmėti politikos link. Kai kurios valstybės to siekdamos taiko kvotų sistemas, į partijų rinkiminius sąrašus stengiasi įtraukti kas penktą, kas ketvirtą moterį ir panašiai, bei tokiu būdu paversti jas labiau matomomis. „Nekalbame apie jokius kraštutinumus, kad, štai, paimsime ir įstumsime moteris į parlamentą, tegul jos ten dirba. Problema sprendžiama visai kitaip, būtent įtraukimu į partijų sąrašus. Tai tarsi ir pačių moterų pastūmėjimas, ir tuo pačiu rinkėjų dėmesio atkreipimas į tai, kad jos gal yra mažiau žinomos, mažiau matomos, bet tokios pat kompetentingos, kaip ir jų kolegos vyrai“, – dėstė jis.

Kalbant apie lyčių lygybės situaciją, vaizdas nėra labai optimistiškas. D. Paulauskas pabrėžė, kad pastarasis ES lyčių lygybės indeksas parodė, kad per dešimt metų situacija šioje srityje Lietuvoje pagerėjo vos 1 procentu. Toks progresas, eksperto nuomone, yra labai lėtas. Vertinant lyčių lygybę politinėje srityje, iki šiol matėme tam tikrą situacijos gerėjimą, nes šalies prezidentė – moteris, turėjome ministrių, turime parlamentarių. „Tačiau turbūt kai pamatysime indekso duomenis už praėjusius metus, greičiausiai šis rodiklis smuks žemyn būtent dėl dabar susiklosčiusios situacijos ir jau nebegalėsime rodyti savo grafiko bei girtis, kad pas mus lyčių lygybės, nors ir lėtai, bet kažkiek daugėja. Progresas greičiausiai bus sustabdytas“, – prognozavo jis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika