Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Papildyti kariauną Sauliui Skverneliui sunkiau nei atrodė 

2019 sausio 7 d. 06:00
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors premjeras Saulius Skvernelis giriasi, kad netrūksta norinčių užimti ministrų pareigas jo vadovaujamoje Vyriausybėje, greitai pavyko rasti tik naują kultūros ministrą. Opozicija spėja, kad švietimo ir mokslo bei aplinkos ministrų paieška stringa, nes geriausi specialistai tokioje Vyriausybėje dirbti tiesiog nenori.

Ministrų kabinetas jau kuris laikas dirba ne pilnos sudėties. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas atleisti gruodžio pradžioje, o kultūros ministrės pareigas ėjusi Liana Ruokytė-Jonsson – prieš kalėdines šventes.

Premjeras kaip visada susinervino, sakė, kad ministrai bus paskelbti dar 2018-aisiais. Metai baigėsi, duok Dieve, kad jie prisiektų sausio 11 ar 12 dieną. S. Skverneliui nėra ko nervintis.

Gruodžio viduryje pristatęs kandidatą į kultūros ministrus – literatūrologą, poetą Mindaugą Kvietkauską, S. Skvernelis kalbėjo apie tai, kad visai netrukus galima tikėtis išgirsti ir kitų pretendentų pavardes. Tačiau nauji švietimo ir mokslo bei aplinkos ministrai dar nerasti, nors turėtų prisiekti dar šią savaitę, pratęstos Seimo sesijos metu.

Derina su prezidente

S. Skvernelio patarėjo Tomo Beržinsko teigimu, kandidatų į švietimo ir mokslo bei aplinkos ministrus parinkimo procesas yra aktyviai vykdomas, tačiau kol kas nebaigtas. „Kaip viešai jau sakė premjeras, norinčių užimti šias pozicijas netrūksta, tačiau potencialiems kandidatams keliami itin aukšti reikalavimai, o norai ne visada sutampa su galimybėmis ir realybe“, – aiškino jis.

Be to, anot T. Beržinsko, ministrų parinkimo procese dalyvauja ir prezidentūra. Galimos švietimo ir mokslo bei aplinkos ministrų kandidatūros neoficialiai derinamos su šalies vadove Dalia Grybauskaite. „Kai kandidatūros bus suderintos su ja, apie tai bus paskelbta viešai. Tikimasi, kad naujieji ministrai galės prisiekti pratęstos Seimo sesijos metu“, – sakė premjero patarėjas.

Kitaip būti negalėjo

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas nuomone, naujų ministrų paieška užtruko. Jis teigė dar gruodžio viduryje Seimo plenarinio posėdžio metu S. Skvernelio klausęs, kodėl 2018 metais nebus paskirti nauji ministrai.

„Premjeras kaip visada susinervino, sakė, kad ministrai bus paskelbti dar 2018-aisiais. Metai baigėsi, duok Dieve, kad jie prisiektų sausio 11 ar 12 dieną. S. Skverneliui nėra ko nervintis, o reikia konstatuoti – užtruko ministrų paieška. Tačiau ar galėjo būti kitaip? Pažiūrėkime, kokias pamokas visuomenė, specialistai gavo iš buvusios Vyriausybės sudėties“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Gentvilo, trys atleisti ministrai dirbti į Vyriausybę atėjo nieko bendra neturėdami su valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimine programa, nedalyvavę Vyriausybės programos rengime. Be to, kaip priminė parlamentaras, išeidami L. Ruokytė-Jonsson ir K. Navickas papasakojo apie premjero darbo metodus, tai, kad apie atleidimą sužinojo prieš valandą. „Aišku, kad daug kas nenori gadinti savo reputacijos ir eiti dirbti į Vyriausybę, kuri nežinia, ar ilgai bus, ar nebus taip, kad ji turės keistis po prezidento rinkimų. Arba ten, kur ant visų ministrų bus sukarti šunys dėl kažkokių Vyriausybės ar „valstiečių“ valdančiosios daugumos nesėkmių“, – pabrėžė liberalas.

Iki šiol Vyriausybėje LVŽS kliovėsi profesionalais, o ne politikais. Tačiau E. Gentvilas svarstė, kad padėtis gali keistis. „Neatmetu galimybės, kad dabar jiems teks keisti scenarijų ir vis tik imti politikus, susijusius su Seimu: ar tai būtų Kęstutis Mažeika į Aplinkos ministeriją, ar koks Eugenijus Jovaiša į Švietimo ir mokslo ministeriją, ar kokie kiti žmonės. Nes paėmus žmones iš šalies yra rizika, kad jie neklausys ar nesugebės“, – kalbėjo parlamentaras.

Atskleidė darbo užkulisius

Naujų Vyriausybės narių S. Skverneliui ieškoti prireikė po to, kai gruodžio pradžioje jis paskelbė keičiantis tris ministrus: J. Petrauskienę, L. Ruokytę-Jonsson ir K. Navicką. Jei švietimo ir mokslo ministrės atstatydinimo buvo galima tikėtis dėl vykusio mokytojų streiko ir nesėkmingų derybų su pedagogais, kitų dviejų Vyriausybės narių atleidimas buvo it perkūnas iš giedro dangaus.

S. Skvernelis aiškino, kad rokiruotės vykdomos siekiant proveržio reformoms. Tačiau tiesa gali būti visai kitokia. Iš pareigų išguiti ministrai pasakojo apie darbo Vyriausybėje užkulisius: ministro pirmininko būdą, jo ir artimiausios komandos veikimo metodus. K. Navickas aiškino, kad S. Skvernelis prisidengia ministrais. Be to, jis tikino niekada neturėjęs jį į postą delegavusios Seimo LVŽS frakcijos ar premjero politinės paramos savarankiškiems sprendimams. „Viskas gerai, kol vykdai valinius sprendimus, bet kai turi savo nuomonę, tai nepatinka“, – kalbėjo jis.

Panašiai apie darbą Vyriausybėje bei premjero elgesį kalbėjo ir L. Ruokytė-Jonsson. Ji tikino sulaukusi didelio spaudimo iš S. Skvernelio ir jo komandos dėl su žiniasklaida susijusių klausimų. Ji svarstė, kad tai virto įtampa, greičiausiai ir padiktavusia jos atleidimą. „Premjero ir jo kanceliarijos, jo aplinkos spaudimas visada daugeliu atveju buvo didelis, ypač – kai tai buvo susiję su žiniasklaidos klausimais. Mūsų nuomonės išsiskyrė: premjeras norėjo viską daryti nepasitarus su visuomene, o ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal visas taisykles ir suderinti kiekvieną savo sprendimą“, – tąsyk pasakojo L. Ruokytė-Jonsson.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika