Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Opozicinės partijos pasiekė nedidelį revanšą 

2019 kovo 19 d. 06:00
Daugiausia merų - 15 - turės Gintauto Palucko vadovaujama LSDP.
Daugiausia merų - 15 - turės Gintauto Palucko vadovaujama LSDP.
BNS nuotrauka

Savivaldos rinkimai paženklinti visuomeninių komitetų pergalės ženklu. Tačiau ir kai kurios partijos neliko prie suskilusio geldos. Daugiausia mandatų – po 274 – gavo konservatoriai ir socialdemokratai.

Lietuvos savivaldybėse dėl 1502 mandatų pastarosiomis savaitėmis varžėsi 13 tūkst. kandidatų. Didžiausia sėkmė lydėjo partijoms nepriklausančius asmenis. Visose šalies savivaldybėse įvairių politinių krypčių atstovų suburti visuomeniniai rinkimų komitetai turės 318 mandatų. Daugiausia mandatų iškovojo dviejų opozicinių jėgų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai – po 274. Rinkimai nenusisekė didžiausiai valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) – ji iškovojo 222 mandatus. Liberalų sąjūdžiui (LS) teks 126 mandatai, drauge su „valstiečiais“ jie turės dar 12 mandatų Biržų koalicijoje.

Mandatai ir procentai skiriasi

Darbo partija (DP) savivaldoje gaus 62 mandatus, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Rusų aljanso koalicija – po 54 mandatus. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) iškovojo 32 mandatus, sostinėje dar 10 papildomų laimėjo su partijos pirmininko Artūro Zuoko vedama koalicija. Lietuvos socialdemokratų darbo partija savivaldybėse turės 24, Lietuvos centro partija – 8 mandatus.

Tačiau skaičiuojant procentais daugiausia balsų šiuose rinkimuose gavo TS-LKD – apie 16 proc., LSDP – per 13 proc., LVŽS – apie 11 proc., LS – beveik 6 proc., DP ir LLRA-KŠS su Rusų aljansu – maždaug po 5 proc. visų rinkėjų balsų. Visuomeniniai rinkimų komitetai surinko per 26 proc. balsų.

Daugiausia merų – 15 – turės LSDP. TS-LKD laimėjo 11 merų postų, LS – 6, LVŽS bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras LVŽS ir LS kandidatas. Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso komitetų iškelti kandidatai vadovaus 12 savivaldybių. Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 savivaldybių.

Valdantiesiems bus nelengva

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičius, nors savivaldybių tarybų rinkimuose triumfavo visuomeniniai komitetai, antrojo merų rinkimų turo rezultatai rodo, kad į politinę areną pavyko sugrįžti dviem didžiosioms partijoms – socialdemokratams ir konservatoriams. „Šios partijos pasiekė tam tikrą nedidelį revanšą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Tuo metu valdantiesiems „valstiečiams“, anot jo, rinkimai aiškiai nenusisekė. „Matant, kokius administracinius ir agitacinius išteklius paskutinėmis kampanijos savaitėmis naudojo LVŽS, rezultatas, švelniai tariant, nepatenkinamas. Didžiausia „valstiečių“ nesėkmė – Ignalina, kuri iki šiol buvo tam tikras jų simbolis. Nuo nepriklausomybės pradžios jokia kita partija čia nebuvo įveikusi „valstiečių“. Ignalinos praradimas rodo, kad rinkėjų nuotaikos gerokai pasikeitė“, – dėstė A. Krupavičius. Dar blogiau, kad po šių rinkimų, kai Klaipėdos rajono meru buvo išrinktas LVŽS frakcijos narys Bronius Markauskas, valdančioji koalicija Seime prarado daugumą, dabar formaliai ji turi 69 mandatus. Dėl šios priežasties, kaip prognozavo politologas, gali atsirasti įtampos centrinės valdžios lygmeniu.

Eksperto požiūriu, priežastys, kurios lėmė tokius savivaldos rinkimų rezultatus, yra kelios. „Pirmiausia, vis dar tebesitęsianti partijų krizė. Visuomeninių komitetų suklestėjimas kaip tik ir buvo reakcija į nepasitenkinimą partijomis. LSDP ir TS-LKD savotiškas atgijimas sietinas su valdančiosios koalicijos vykdoma politika. Savivaldos rinkimai – reakcija į tai, kas vyksta nacionalinėje politikoje“, – aiškino A. Krupavičius.

Jo požiūriu, pagal šiuos rezultatus galima prognozuoti ir prezidento rinkimų tendencijas. „Akivaizdu, kad gana daug rinkėjų paramos gali tikėtis Ingrida Šimonytė, nes TS-LKD elektoratas yra gana aktyvus ir didelis. Gitanas Nausėda telkia labai skirtingų politinių srovių šalininkus, todėl, matyt, ir jis gali būti stiprus. Socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio perspektyvos neaiškios – partijos elektoratas palyginti gausus, tačiau jį reikia įtikinti ateiti balsuoti. O premjerui Sauliui Skverneliui būsimų rinkimų tendencijos nepalankios. Akivaizdu, kad perspektyvų patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą jis neturi“, – dėstė A. Krupavičius.

Kovojo asmenybės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, šiuose savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių. „Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – spaudos konferencijoje sakė politologas. Anot jo, ši tendencija jau anksčiau matyta per nacionalinius rinkimus, o tiesioginiai merų rinkimai bei auganti visuomeninių rinkimų komitetų svarba ją sustiprino ir savivaldoje. Jis spėjo, kad būtent asmenybių dominavimas paskatino palyginti didelį rinkėjų aktyvumą.

Kita rinkimų tendencija – perrinkta nemažai dabartinių merų. Pasak R. Vilpišausko, pastaruosius kelerius metus šalies ekonomika augo palyginti sparčiai, ir tai sudaro geresnes finansines galimybes ne tik nacionalinei valdžiai, bet ir savivaldai. „Reikia būti labai nekompetentingam, kad esant geroms ekonominėms situacijoms nesugebėtum padaryti ko nors naudingo savo savivaldos gyventojams“, – teigė jis.

Nors LSDP ir LS rezultatai rinkimuose viršijo lūkesčius, R. Vilpišausko požiūriu, šių partijų laukia nemenki iššūkiai. „Socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Žinoma, ši partija laimėjo daug merų vietų, iš esmės mažesnėse savivaldybėse, tačiau tai daugiau iš praeities ateinantis įdirbis, kurio dar po ketverių metų gali ir nebeužtekti“, – sakė politologas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika