Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ministerijos perkėlimu netiki net idėjos autorius 

2018 gegužės 16 d. 09:40
Neabejojama, kad jei sumanymas perkelti ministeriją vis dėlto būtų įgyvendintas, didžioji dalis tarnautojų per kelerius metus susirastų kitus darbus Vilniuje, o į ministeriją Kaune ateitų nauja specialistų karta./Romo Jurgaičio nuotrauka
Neabejojama, kad jei sumanymas perkelti ministeriją vis dėlto būtų įgyvendintas, didžioji dalis tarnautojų per kelerius metus susirastų kitus darbus Vilniuje, o į ministeriją Kaune ateitų nauja specialistų karta./Romo Jurgaičio nuotrauka

Vakar Seime prisiekęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bando grąžinti prieš dešimtmetį iškeltą sumanymą ministeriją ir jai pavaldžias tarnybas iškelti į Kauną, tačiau šios idėjos autorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, šiandien nebeslepia – ji utopinė.

Naujasis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas G. Surplys sakė planuojantis artimiausiu metu dėl patalpų susitikti su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jų bus ieškoma ir ministerijai pavaldžioms tarnyboms – Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas neabejojo, kad antras pagal dydį šalies miestas turi ir gali pasiūlyti ŽŪM bei jai pavaldžioms įstaigoms tinkamų patalpų. „Kaune nestinga privataus verslo, šiuo metu plėtojama ir daug nekilnojamojo turto projektų. Mano nuomone, racionaliausia ministerijai būtų nuomoti patalpas. Šiandien galime pateikti nemažai pasiūlymų. Be to, savivaldybė turi ir keletą sklypų statyboms, tad, manau, netrukus sugrįšime prie konkrečios diskusijos“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

G. Petrausko nuomone, ministerijos perkėlimo idėja racionali keliais aspektais. „Žiūrėdami į Lietuvos žemėlapį matome, jog geriausios sąlygos ūkininkauti yra Vidurio Lietuvoje. Jei norime, kad paslauga būtų arčiau kliento, tinkamiausia vieta šiai ministerijai – Kaunas. Be to, šalia būtų žemės ūkio mokslo centras – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU)“, – vardijo argumentus savivaldybės administracijos direktorius.

„Mielai priimtume Žemės ūkio ministeriją kaimynystėje. Ji puikiausiai galėtų įsikurti mūsų akademiniame miestelyje“, – anksčiau yra kalbėjęs ASU rektorius Antanas Maziliauskas. Tačiau dabar rektorius nuo komentarų susilaiko, teigia, jog kol kas per menkai susipažinęs su atgaivinta idėja.

Patalpų užtektų kelioms ministerijoms

„Lietuvos žinių“ duomenimis, ŽŪM šiuo metu dirba apie 340 žmonių, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje – maždaug 700. Jei priskaičiuotume ministro paminėtas pavaldžias įstaigas, kurias siūloma iškelti į Kauną, darbuotojų galėtų būti apie 2 tūkstančius.

„Pastaruoju metu esama įvairiausių svarstymų dėl ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų iškraustymo iš Vilniaus. Bet planai, kaip matome, vis keičiami. Kalbant apie pačią valstybinių institucijų perkėlimo idėją, akivaizdu, kad Kaunas minimas neatsitiktinai. Šiame mieste yra didžiausias (po Vilniaus) tiek darbo jėgos, tiek tinkamų patalpų pasirinkimas“, – dėstė bendrovės OBER-HAUS rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Jo žodžiais, pastaraisiais metais Kaune fiksuojamas spartus ir gyvenamosios paskirties, ir administracinių patalpų pasiūlos prieaugis. Tai ypač matoma biurų sektoriuje. Jis rinkai reguliariai pasiūlo įvairaus lygio patalpų: nuo pigesnių rekonstruotose pastatuose iki brangesnių aukštesnės klasės verslo centruose. Vien 2017 metais Kaune buvo baigta net 12 įvairios apimties naujų statybos projektų (įskaitant ir senų namų rekonstrukciją), arba per 38 tūkst. kv. m biuro patalpų.

Kazys Starkevičius: „Palaikysiu šią idėją, nors netrykštu optimizmu, kad ji bus įgyvendinta. Juk žinau, su kokiu valdininkų pasipriešinimu teks susidurti.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Pliki skaičiai gali rodyti, kad esamų ir būsimų administracinių patalpų visiškai pakanka vienai ar kelioms ministerijoms perkelti į Kauną. Tačiau realybėje viskas yra sudėtingiau“, – tikino R. Reginis. Pasak rinkos tyrimų vadovo, valstybinių įstaigų reikalavimai būna itin dideli ir dažnu atveju rinkoje jau esantys ar suplanuoti projektai neatitinka jų, o tai mažina pasirinkimo galimybes. Pagal suformuluotus nuomininko reikalavimus projektuojami ir statomi pastatai (tiek pasitelkiant privačius investuotojus, tiek atliekant visus darbus savo jėgomis) leidžia išpildyti norus, bet šis procesas gana sudėtingas, be to, ilgai trunka.

R. Reginio nuomone, ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimas iš Vilniaus į Kauną tikrai galėtų būti įgyvendinamas, jei tam užtektų politinės valios. Tačiau viskas priklausys nuo konkrečių užmojų. „Bet šiuo metu jie neaiškūs“, – pridūrė pašnekovas.

Siūlo atsižvelgti į neigiamus aspektus

Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas sako, kad jei ketinimą vertintume miesto infrastruktūros požiūriu, tai būtų pozityvus dalykas. „Ir kitose šalyse esama valstybinių institucijų decentralizavimo pavyzdžių. Štai Rusijos Konstitucinis Teismas dirba Sankt Peterburge. Decentralizacija padeda tolygiau plėtoti politinį paslaugų sektorių. Taigi jei kuri ar kurios nors ministerijos bus perkeltos į Kauną, padaugės investicijų, o miesto bendruomenei tai – pranašumas“, – pabrėžė politologas.

Tačiau esama ir neigiamų aspektų. „Tokie dalykai reikalauja investicijų, todėl būtina gerai apsvarstyti, ar tos investicijos atsipirks, ar sprendimas tebus populistinis“, – neslėpė B. Ivanovas. Jis abejojo, ar Vilniuje pardavus ministerijai priklausančias patalpas, už gautus pinigus būtų galima įsigyti naujas, padengti perkėlimo išlaidas. Be to, tektų keisti blankus, antspaudus, visa kita, tad išlaidų atsirastų ir daugiau.

„Vis dėlto pirmiausia derėtų pagalvoti apie ministerijoje dirbančius žmones. Manau, jie mažiausiai nori to perkėlimo. Šiuo atveju taip pat nepavyktų išvengti papildomų išlaidų – reikėtų kompensuoti jų keliones į darbo vietą ir atgal“, – pažymėjo politologas. Juk vargu ar būtų sukurtos geros sąlygos dirbti nuotoliniu būdu.

Sako viena, daro kita

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė (2008–2012 m.) į savo veiklos programą taip pat buvo įtraukusi planus ŽŪM ir jai pavaldžias institucijas iškraustyti į Kauną. „Užklupus ekonomikos krizei negalėjome skirti tam lėšų, nors kai kuriuos ministerijos padalinius – Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą, Žemės audito skyrių – į Kauną perkėlėme. Tiesa, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras vėl sugrąžintas į Vilnių“, – pasakojo ministerijos perkėlimo į Kauną idėjos iniciatorius, buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas K. Starkevičius.

Jis svarstė, ar dabartinio ministro sumanymas nėra „vien emocinis protrūkis“. Esą idėja – sena ir gera, bet ji, matyt, neįgyvendinama. Dabartinė Vyriausybė yra numačiusi lėšų – 35 mln. eurų – valdžios institucijoms decentralizuoti. Tačiau pastaruoju metu norima visas ministerijas sukelti į vieną pastatą.

„O „šviežiausia“ naujiena, kad Valstybinių miškų urėdiją ketinama įkurdinti ne Panevėžio rajono Katinų kaime, bet sostinėje. Tai jau tikrai neprimena decentralizacijos. Be abejo, palaikysiu šią idėją, nors netrykštu optimizmu, kad ji bus įgyvendinta. Juk žinau, su kokiu institucijų valdininkų pasipriešinimu teks susidurti. ŽŪM darbuotojų ši žinia nedžiugina“, – pabrėžė K. Starkevičius. Seimo KRK pirmininko pavaduotojas teigė neabejojantis, kad jei sumanymas vis dėlto būtų įgyvendintas, didžioji dalis tarnautojų per kelerius metus susirastų kitus darbus Vilniuje, o į ministeriją Kaune ateitų nauja specialistų karta.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"