Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Ministerija – prieš merijas 

2019 vasario 5 d. 11:00
BNS nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad 2018 metais šalies savivaldybės piniginei socialinei paramai – socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms – nepanaudojo daugiau kaip pusės šiam tikslui skirtų lėšų, merijos ėmė tai neigti ir reikšti pasipiktinimą ministerijos pozicija.

Esą pašalpų ir kompensacijų mokėta tiek, kiek jų reikėjo ir leido įstatymai. Kiti pinigai panaudoti taip pat socialinėms reikmėms, o to daryti įstatymai taip pat nedraudžia.

SADM savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė, kad pernai savivaldybės piniginei socialinei paramai iš viso galėjo skirti 223,3 mln. eurų, tačiau liko 117,5 mln. eurų, t. y. 52,6 proc. tam numatytų pinigų. Daugiausia lėšų nepanaudojo Šiaulių miesto savivaldybė – net 72 proc., Alytaus miesto savivaldybė – 68,2 proc., Kretingos rajono savivaldybė – 63,4 proc., Panevėžio miesto savivaldybė – 59 procentus. Mažiausiai neišleistų pinigų liko Neringos savivaldybei – 11,3 proc., Kalvarijos savivaldybei – 20,7 proc., Biržų rajono savivaldybei – 21,5 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, ne visi gyventojai tinkamai informuojami, pavyzdžiui, apie galimybę kreiptis dėl socialinės paramos nenumatytais atvejais.

Viskas – pagal įstatymą

Šalies merijos kategoriškai atmeta SADM priekaištus dėl to, kad pernelyg daug nepanaudojo piniginei socialinei paramai skirtų lėšų. Kaip „Lietuvos žinioms“ tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, SADM skaičiavimai yra netikslūs. Esą jie neatspindi tikrosios padėties, kiek pinigų socialinei paramai iš tikrųjų skiria savivaldybės. „Tai – tik žaidimas skaičiais. Juk tų pinigų savivaldybėms papildomai neatseikėjama“, – tikino Kretingos rajono merijos valdininkė. Anot D. Blagnienės, šiame rajone visi, pretendavusieji gauti piniginę socialinę paramą ir atitikusieji įstatymų keliamus kriterijus, tikrai gavo jiems priklausančias pašalpas bei kompensacijas. Kitos socialinei paramai numatytos lėšos esą buvo panaudotos taip, kaip leidžia įstatymai, – socialinių paslaugų plėtrai ir jų finansavimui.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė akcentavo, kad skelbiant, kiek pinigų skirta visai socialinei paramai ir kiek – piniginei socialinei paramai, kažin kodėl nutylima, jog visos socialinei paramai numatytos lėšos tam ir buvo išleistos. Jos panaudotos ne vien finansinei paramai, bet ir socialinėms paslaugoms teikti. Iš šių lėšų buvo remiami ir nepasiturintieji, ir bėdos ištikti gyventojai. „Kompensacijoms už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį nepasiturintiems asmenims mokėti, socialinėms pašalpoms bei vienkartinei paramai panaudojome daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Piniginę socialinę paramą gavo visi gyventojai, turintys teisę į ją. Neliko nė vieno nuskriausto“, – tvirtino Alytaus merijos valdininkė.

SADM nuotrauka
SADM nuotrauka

Kita socialinei paramai numatyta suma pinigų išleista socialinėms paslaugoms ir iniciatyvoms – penkioms socialinėms įstaigoms išlaikyti, jų teikiamoms paslaugoms plėtoti ir kokybei užtikrinti, užimtumo didinimo programai įgyvendinti, skiriant lėšų žmonėms su negalia, moksleiviams bei studentams įdarbinti. Anot S. Dumbliauskienės, lėšų atseikėta ir naujoms socialinėms paslaugoms (asmeninio asistento, laikino atokvėpio) teikti, nemokamam maitinimui, iniciatyvoms, susijusioms su maisto švaistymu, tarptautiniams ir kitokiems projektams. „Kažin kodėl SADM viso to neįvertino. Todėl dabar atrodo, kad tarsi nesugebame matyti mūsų miesto kaip visumos, nors taip tikrai nėra. Ministerija suskaičiavo tik tai, kas skirta piniginėms pašalpoms ir kompensacijoms“, – stebėjosi Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Neatspindi realybės

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nuomone, SADM pateikė tik dalį informacijos, iškraipė realią situaciją, nes visi 223,3 mln. eurų buvo panaudoti gyventojų socialiniams poreikiams tenkinti – taip, kaip ir nustato įstatymai.

„Kuo daugiau piniginei socialinei paramai numatytų lėšų savivaldybės neišleidžia, tuo jos geriau tvarkosi. Juk kadaise pinigai buvo skirstomi vos ne į kairę ir dešinę visiems, kas atitiko net menkiausius kriterijus. Todėl kompensacijas, pašalpas gaudavo ir mersedesais važinėjantys, ir užsienyje dirbantys asmenys. Dabar, kai išmokas prižiūri savivaldybės, to nėra, nes jos kruopščiau ir sąžiningiau atlieka šį darbą. O tai jau gerai“, – aiškino LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

SADM pateikta pozicija dėl socialinės paramos lėšų panaudojimo jam atrodo keista dar ir dėl to, kad prieš keletą metų, kai buvo sugalvota visą pašalpų ir kompensacijų skyrimo naštą perkelti savivaldybėms ant pečių, žadėta, jog sutaupytus pinigus jos galės skirti kitiems poreikiams. Vėliau savivaldos veiksmus nutarta apriboti – sukauptas lėšas leista naudoti tik socialinėms reikmėms. „Dabar jau prabylama apie tai, kad socialinės paramos lėšas galbūt reikėtų skirti tik piniginei paramai. Tampa nebeaišku, ar, pavyzdžiui, įrengti pandusą į neįgaliojo butą, kad jis ten galėtų patekti be kitų žmonių pagalbos, yra socialinė reikmė?“ – ironizavo LSA prezidentas.

Ričardas Malinauskas: „Kuo daugiau piniginei socialinei paramai skirtų lėšų nepanaudoja savivaldybės, tuo jos geriau tvarkosi." / BNS nuotrauka
Ričardas Malinauskas: „Kuo daugiau piniginei socialinei paramai skirtų lėšų nepanaudoja savivaldybės, tuo jos geriau tvarkosi." / BNS nuotrauka

Bus aiškesnis vaizdas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės teigimu, lėšos piniginei socialinei paramai pirmiausia skiriamos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį mokėti. Ši parama teikiama nepasiturintiems gyventojams, nes pagrindinis piniginės socialinės paramos nepasiturintiesiems tikslas – skurdo ir atskirties mažinimas. Savivaldybės turi teisę ir nenumatytais atvejais skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą išmoką, kai parama nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau (kilus sudėtingai situacijai) ji būtina.

„Ne visi gyventojai yra tinkamai informuojami apie galimybę kreiptis dėl socialinės paramos nenumatytais atvejais, kai užklumpa sunki liga ar atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių šeimai ar asmeniui prireikia pagalbos. Nesulaukę informacijos, kaip gauti paramos, žmonės ne kartą kreipėsi į ministeriją“, – aiškino E. Samoškaitė.

Pasak jos, nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais aiškiai ir išsamiai apibrėžiama, kam galima leisti sutaupytas paramos lėšas. Todėl šie metai bus pirmi, kai savivaldybės privalės pateikti ataskaitas už praėjusius metus pagal įstatymo pakeitimus, smulkiai reglamentuojančius sutaupytų pinigų panaudojimą.

„Šiuo metu informacija dar renkama, analizės rezultatus pateiksime kovą. Būtų sveikintina, kad savivaldybės nuolat teiktų šią informaciją savo miesto arba rajono gyventojams“, – kalbėjo SADM atstovė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika