Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Mero kėdės trauka – nenugalima 

2018 rugsėjo 6 d. 09:40
LŽ archyvo nuotrauka

Sėdėti mero kėdėje daugeliui dabartinių savivaldybių vedlių nenusibodo – nemažai jų ketina vėl dalyvauti po pusmečio vyksiančiuose rinkimuose, o kai kurie – jau kaip kitos partijos ar rinkimų komiteto kandidatai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas jau patvirtino galimų kandidatų į didžiųjų miestų merus sąrašą. Jis dar gali būti papildytas naujomis pavardėmis.

Kitos didžiosios partijos dėl būsimų jų varžovų dar diskutuoja, o dalyje mažesnių savivaldybių sprendimai jau priimti. Išsaugoti savivaldybių vadovų postus pasiryžę ir visi, išskyrus vieną, merai, kuriuos per pirmuosius tiesioginius merų rinkimus 2015 metais buvo iškėlę visuomeniniai rinkimų komitetai.

Seimas dar turės paskelbti savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų datą. Tikėtina, kad jie vyks 2019 metų kovo 3 dieną.

Konkurentus jau pirmame ture tąkart triuškinamai įveikęs dabartinis Alytaus meras Vytautas Grigaravičius iškart pareiškė, kad neketina sėdėti mero kėdėje ilgiau nei vieną kadenciją. Savo apsisprendimo jis nekeitė.

Tad visuomeniniam judėjimui „Alytaus piliečiai“ tenka ieškoti naujo vedlio būsimuose rinkimuose. „Tęstinumas tikrai bus: sudarysime rinkimų sąrašą, jame bus ir didžioji dalis dabartinės „Alytaus piliečių“ frakcijos narių. Deramės su dviem galimais kandidatais į mero postą. Jie yra žinomi alytiškiai, bet nėra visuomeninio judėjimo nariai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Alytaus miesto tarybos „Alytaus piliečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Marius Grišmanauskas. Jis pripažino: nors šio judėjimo suburtas visuomeninis rinkimų komitetas prieš pusketvirtų metų kone nušlavė partinius kandidatus, vienybės išlaikyti nepavyko – būta pykčių, su kai kuriais bendražygiais teko išsiskirti.

Prisiimtų atsakomybę

Visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ iškeltas dabartinis Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas norėtų vėl varžytis dėl šio posto. Dėl įtarimų piktnaudžiavus tarnyba jis šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų. Merą iškėlę visuomenininkai ragino jį atsistatydinti, o R. M. Račkauską teberemiančius su šiuo rinkimų komitetu mandatus laimėjusius politikus – nesidangstyti judėjimo vardu. Tad šie miesto taryboje pasivadino frakcija „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.

„Meras turi problemų dėl korupcijos bylos, jis atitolo nuo deklaruotų vertybių, bet tai nereiškia, kad judėjimas kapituliuos ir atsisakys tikslo padaryti savivaldą skaidresnę ir aktyvesnę“, – tikino judėjimo steigėjas Seimo narys P. Urbšys. Anot jo, visą vasarą diskutuota dėl miesto strateginės vizijos, o netrukus bus priimtas sprendimas dėl visuomeninio rinkimų komiteto steigimo ir kandidato į merus.

„Ko gero, šįsyk gali tekti man pačiam prisiimti atsakomybę. Nemažai žmonių balsavo už merą, nes laidavau už jį, mano pavardė figūruoja judėjimo pavadinime. Nelieka nieko kita, kaip prisiimti atsakomybę ir taisyti klaidas“, – sakė P. Urbšys. Politikas pripažino, kad Seimo nario kėdė yra minkštesnė nei mero, bet į politiką jis ėjęs su šūkiu stiprinti žmonių galias savivaldoje, tad norįs padaryti, kad jo gimtajame mieste žmonės pajustų, kas yra tikroji savivalda.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Renka žmonės, o ne partijos

Ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje tarp populiariausių politikų įsitvirtinęs Visvaldas Matijošaitis, „Vieningo Kauno“ judėjimo pastangomis Kauno meru išrinktas, dabar minimas kaip potencialus pretendentas į prezidentus, o rimtų konkurentų dėl tolesnio vadovavimo laikinajai sostinei jis vargu ar turės daug. „Tie rinkimai dar toli. Jei komandoje niekas kitas neatsiras, teks man, senam žmogui, kandidatuoti“, – juokdamasis savo planus dėstė V. Matijošaitis.

Šiaulių meras Artūras Visockas, rinkimus laimėjęs su savo vardo rinkimų komitetu, kalbėjo paslaptingai: „Greičiausiai paskutinę rugsėjo dieną pasakysiu savo sprendimą. Iškelsiu sąlygą. Jei ji nebus įgyvendinta, nekandidatuosiu. Sąlyga yra susijusi su Vietos savivaldos įstatymu ir demokratijos plėtra tikrąja to žodžio prasme. Vietos savivaldos įstatyme ir Konstitucijoje parašyti žodžiai „atstovaujamoji demokratija“. Nesunku atspėti, ką sakysiu.“

Vienintelis išrinktas pats save išsikėlęs Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius tikino greičiausiai vėl kandidatuosiantis ir visai nesijaučiantis esąs politinis vienišius. „Ne partija renka, o gyventojai. Taip, partijos atstovui kandidatuoti lengviau, nes partija suteikia finansinę paramą. O taryboje merui reikia paramos, bet net jei būtum kurios partijos narys, vienos palaikymo neužtenka, reikia dviejų trijų, nebent turėtum daugumą, nors taip dabar retai būna. Tad priklausymas partijai nesuteikia paramos garantijos“, – sakė S. Mockevičius.

Jurbarko rajono vadovas priminė, kad ne vienas kurios nors partijos iškeltas meras kadencijos metu atsižadėjo narystės joje ar dėl išsiskyrusių pozicijų buvo iš jos pašalintas. Štai vienas dabar jau buvusių iškiliausių socialdemokratų – ilgametis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas po vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalo pasitraukė iš partijos, bet ne iš politikos. „Kol turiu druskininkiečių pasitikėjimą, dirbsiu Druskininkams – planai nesikeičia“, – tikino R. Malinauskas, į merus šįsyk ketinantis kandidatuoti kaip savo suburto visuomeninio judėjimo „Už Druskininkus“ atstovas.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Dalį išbraukė

Partijose daugiausia diskusijų kyla dėl didžiųjų miestų galimų vadovų. TS-LKD prezidiumas užvakar pritarė partijos centrinio atrankos komiteto pasiūlymui Vilniaus miesto skyrių sueigai rinktis kandidatą į sostinės merus iš keturių politikų: buvusio Ukrainos ministro Aivaro Abromavičiaus, sostinės tarybos nario Valdo Benkunsko, parlamentarų Dainiaus Kreivio ir Ingridos Šimonytės.

Skyriai buvo iškėlę ir daugiau kandidatų, tačiau iš sąrašo išbraukti parlamentarai Mantas Adomėnas ir Mykolas Majauskas. „Kai kurie išbraukti dėl to, kad jie nėra partijos nariai, kai kas – dėl to, kad atsisakė, kai kurie asmenys, pabrėžiu, kai kurie asmenys išbraukti, nes aplinkybės jiems dalyvauti rinkimuose yra nepalankios“, – po prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Kauno konservatoriai kandidatą į merus rinksis iš Editos Gudišauskienės, Pauliaus Lukševičiaus, Gintarės Skaistės ir Jurgitos Šiugždinienės. Dėl kandidatavimo į Klaipėdos miesto vadovus varžosi Arūnas Barbšys ir Agnė Bilotaitė.

Procesų neforsuoja

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas tikino, kad būtent dėl didžiųjų penkių miestų LSDP įvykių neforsuoja, mat socialdemokratai juose nebuvo labai palaikomi, tad turi išanalizuoti klaidas. Kitur trys ketvirtadaliai partijos skyrių jau turi iškėlę kandidatus. Iš esamų merų beveik visi vėl siūlomi kandidatuoti.

Eugenijus Gentvilas: „Beveik neabejoju, kad mūsų kandidatas į sostinės merus bus Remigijus Šimašius“

G. Paluckas džiaugėsi, kad skyriai kelia naujų ir jaunų kandidatų. Marijampolėje dėl mero posto varžysis jaunas lyderis dabartinis vicemeras Povilas Isoda. Bus politikoje nematytų veidų, pavyzdžiui, Justas Rasikas Ignalinoje. „Ten savivaldybė užvaldyta „valstiečių“. Jie šneka apie nepotizmo naikinimą ir skaidrumą, tačiau dauguma savivaldybės įstaigų vadovų – „valstiečiai“ ar su jais susiję asmenys“, – piktinosi G. Paluckas. Daugėja moterų kandidačių – Palangoje socialdemokratams atstovaus Svetlana Grigorian, Klaipėdos rajone – Ligita Liutikienė, Birštone vėl kandidatuos ilgametė merė Nijolė Dirginčienė.

Pirmieji tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko 2015 metais."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Pirmieji tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko 2015 metais."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Paklaustas, ar pats ketina kandidatuoti į sostinės merus, G. Paluckas ironizavo, kad buvę partijos bičiuliai siūlo įstatymų pataisas, kad jam, kaip teistam asmeniui, būtų uždrausta kandidatuoti. „Nors ir ne prezidentinė kampanija, turi pašaukti tai tarnystei. Daugelio bendražygių palaikymą jaučiu, bet sprendimai bus šiek tiek vėliau“, – sakė jis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas kol kas neatviravo – partijos taryba dėl kandidatų spręs rugsėjo pabaigoje. Kandidatuoti bus siūloma dviem esamiems merams: Klaipėdos rajono – Vaclovui Dačkauskui ir Širvintų rajono – Živilei Pinskuvienei. G. Kirkilas neatmetė galimybės, kad pagal susitarimą su koalicijos partneriais „valstiečiais“ kai kur gali būti keliami bendri kandidatai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė tikino, kad kol kas procesai dėl kandidatų vyksta skyrių „pamąstymų“ lygiu.

Povilas Urbšys: „Šįsyk gali tekti man pačiam prisiimti atsakomybę, nes laidavau už dabartinį merą.“

Anot Liberalų sąjūdžio lyderio Eugenijaus Gentvilo, savo atstovus išsirinko dar tik aštuoni partijos skyriai, kiti tai darys iki rugsėjo 14 dienos. Iš didžiųjų miestų kol kas aiškus tik pretendentas į Panevėžio miesto vadovus – Valdemaras Jakštas. Vilniaus skyrius sprendimo dar nepriėmė. „Beveik neabejoju, kad mūsų kandidatas bus Remigijus Šimašius“, – sakė E. Gentvilas. Jis neslėpė, kad poroje savivaldybių – Šakių ir Pasvalio rajonų – sudaryti rinkimų sąrašo gali ir nepavykti.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimas dar turės patvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimą ir paskelbti savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų datą. Anot R. Baškienės, tikėtina, kad jie vyks 2019 metų kovo 3 dieną.

2015 metais pirmuose tiesioginiuose merų rinkimuose 15 postų laimėjo socialdemokratai, 11 – TS-LKD, 10 – Liberalų sąjūdis, po penkis – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir visuomenininkai, po keturis – Darbo partija ir „valstiečiai“, tris – „Tvarka ir teisingumas“, du – Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas, vieną – Respublikonų partija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"