Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Mergaitės brolis sieks globoti sesę 

2019 sausio 3 d. 11:45
Mindaugas Puidokas ir mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas.
Mindaugas Puidokas ir mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas.
BNS nuotrauka

Tarptautiniam įvaikinimui į Naująją Zelandiją ruoštos devynmetės mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas sieks tapti jos globėju.

„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais augdavo, ir darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Leščiauskas.

Jo advokatas Bronius Varsackis patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismui įteiktas prašymas dėl įvaikinimo bylos stabdymo.

„Žmogus kreipėsi, kad padėčiau teisiškai. Kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti įvaikinimo bylos nagrinėjimą. (...) Arūnas pareiškė prašymą, kad jis galėtų tapti globėju“, – per spaudos konferenciją sakė B. Varsackis.

„Tame prašyme Arūnas išdėstė visas faktines aplinkybes ir pateikė prašymą motyvuodamas, kad jis nori rūpintis seserim pats“, – teigė advokatas.

Anot advokato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba brolį informavo, kokių žingsnių jis turi imtis norėdamas tapti šiuo metu vaikų globos namuose augančios mergaitės globėju.

„Mes šitus veiksmus pradėsime, bet mes per mažai turėjome laiko, jis tik vakar parskrido (iš užsienio – BNS)“, – sakė advokatas.

Anot jo, įstatyminių kliūčių broliui tapti mažametės sesers globėju šiuo metu nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė šiuo metu auga globos institucijoje. Mergaitės tėtis yra miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.

Kilus rezonansui žiniasklaidai pranešus apie šį įvaikinimo atvejį ministerija teigė, kad skelbta informacija buvo klaidinanti ir melaginga, pvz., kad mergaitė yra globojama.

Anot ministerijos, šis vaikas jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 metų balandžio mėnesio, o nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio buvo pasiūlytas tarptautiniam įvaikinimui, nes Lietuvoje niekas nepareiškė noro įsivaikinti mergaitės ar globoti.

Klausiamas, kodėl anksčiau nesiekė globoti mažametės sesers, o sureagavo tik sužinojęs apie planus ją įvaikinti Naujojoje Zelandijoje, 25-erių A. Leščiauskas sakė neturėjęs galimybių.

BNS nuotrauka
BNS nuotrauka

Į Lietuvą su skelbiamais ketinimais tapti sesers globėju A. Leščiauskas grįžo po dvejų metų pertraukos. Vyras teigė anksčiau negalėjęs atvykti, nes draugė laukėsi, gimė sūnus.

„Paskutinį kartą Lietuvoje aš buvau prieš dvejus metus, visą mėnesį atostogavau Lietuvoje, pusę mėnesio buvau Kaune ir pusę mėnesio skyriau sesėms“, – į klausimą, kada paskutinį kartą buvo susitikęs su sese, atsakė A. Leščiauskas.

„Neturėjau galimybių. Dabar, kai gimė sūnus, labai daug galimybių atsirado. Mes gavom teisę nuomotis namą, ne tik butą, gavom teisę nuomotis kad ir keturių, penkių kambarių namą, anksčiau tokių galimybių iš mano pusės, kad galėčiau kažką įsivaikinti, nebuvo, nebuvau tiek stiprus finansiškai“, – kalbėjo A. Leščiauskas.

Spaudos konferenciją Seime surengė „valstietis“ Mindaugas Puidokas, keldamas klausimus, ar tarptautinis įvaikinimas atitinka mergaitės interesus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reaguodama į spaudos konferencijoje keltus klausimus pažymi, kad tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju neįvyko, nes teismas dar nepriėmė sprendimo.

„Būtent teismas gali įvertinti, ar buvo išnaudotos visos galimybės Lietuvoje mergaitei surasti šeimą ar globėjus, atsiklaus mergaitės valios, atsižvelgs į tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įvertins geriausius vaiko interesus“, – sakoma pranešime.

Jame teigiama, kad mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai šioje konkrečioje šeimoje yra gautas. Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.

Į nuogąstavimus, kad vaikas atsidurs nepažįstamoje aplinkoje, nesusišnekės su galimais įtėviais, atsakoma, kad mergaitė mokosi anglų kalbos nuo antros klasės, jau pusę metų bendrauja su galimais įtėviais internetu, siunčia nuotraukas, rašo laiškus.

Ministerija pažymi, kad galimų įvaikintojų šeima, kurios nariai gimę 1971 ir 1972 metais, jau turi įvaikinimo patirties – jie yra sėkmingai įvaikinę du vaikus iš Lietuvos, nepilnamečiai auga žinodami savo kilmę ir tradicijas bei mokėdami kalbą.

Pagal įstatymus, tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tais atvejais, kai Lietuvoje per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą neatsiranda šeimos, norinčios vaiką įsivaikinti ar globoti. Kitaip tariant, prioritetas visuomet teikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne užsienyje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika