Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvos diplomatijos vadovas Miunchene tikisi abiejų Atlanto pusių susitaikymo 

2019 vasario 14 d. 09:42
Linas Linkevičius. 
Linas Linkevičius. 
Alina Ožič (LŽ) nuotrauka

Į Miuncheno saugumo konferenciją vyksiantis Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius teigė tikįs, kad pasinaudojant šiuo forumu bus siekiama JAV ir Europos pozicijų suartėjimo. „Manau, kad abiem Atlanto krantams reikėtų susirūpinti transatlantiniais santykiais, nes tai vertybė, kuri svarbi ne tik Europai ar Amerikai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė užsienio reikalų ministras.

– Kuo konferencija aktuali Lietuvai?

– Mums yra aktualūs transatlantiniai santykiai ir visi jų aspektai: saugumas, gynyba, prekyba ir apskritai bendradarbiavimas kitose srityse. Tad tikiuosi, kad apie tai bus kalbama. Bus tam tikrų diskusijų apie Baltijos regiono saugumą, pateiktos analitikų, karo vadų įžvalgos. Pats taip pat tokioje diskusijoje dalyvausiu. Vyks dvišalių susitikimų. Kadangi tai labai puiki proga sutikti daug kolegų, planuoju tokius susitikimus, bet sunku pasakyti, kurie iš jų pavyks.

Labai norėtųsi, kad šis euroatlantinis saugumo forumas pasitarnautų mūsų politikos suartėjimui.

– Prieš Miuncheno saugumo konferenciją paviešintoje ataskaitoje reiškiamas nerimas dėl šiandienos pasaulio tvarkos ir teigiama, kad JAV prisideda prie dabartinio nestabilumo. Ar sutiktumėte su tokiu vertinimu?

– Manau, kad abiem Atlanto krantams reikėtų susirūpinti transatlantiniais santykiais, nes tai vertybė, kuri svarbi ne tik Europai ar Amerikai. Jei kas nors įžvelgia kokių iššūkių, turėtų žinoti, kad jie yra įveikiami tik bendrai. Aš įžvelgiu problemų, bet kartais net ir retorika gali išbalansuoti tą laivą. Pavyzdžiui, kai girdime gandus (o tai ir yra tik gandai), kad galbūt amerikiečiai pasitrauks iš NATO.

Ką tik grįžęs iš JAV, galiu pasakyti, kad jie neturi jokio pagrindo, tačiau vis tiek apie tai kalbama. Tokie dalykai iškart mobilizuoja antiamerikietiškas nuotaikas Europoje arba tuos, kurie nori užsisklęsti ar siekia kažkokios autonominės veiklos. Suaktyvėja tokie atskiri nuo JAV projektai kaip Europos kariuomenė. Tokios tendencijos būdingos, ir konferencijoje bus proga atvirai apie tai pasikalbėti. Dalyvaus „desantas“ iš Amerikos: planuoja būti ir viceprezidentas Mike'as Pence'as, ir vyriausybės narių, kiek girdėjau, bus apie 30 kongresmenų. Neprisimenu, kada buvo tokia didžiulė delegacija.

– Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Europos Sąjunga yra prastai pasirengusi „naujai didžiųjų galybių varžymosi erai“. Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu?

– Na, žodyje „prastai“ telpa mažai turinio, bet iš tikrųjų reikia pripažinti, kad, pavyzdžiui, visiems akcentuojant tuos 2 proc. BVP gynybai, regis, tėra gal 9 šalys, priklausančios 2 proc. klubui. Ne visos kitos turi planų, kada pasieks tuos 2 procentus. Gerai, jog mes šiuo atveju esame teigiamų pusėje, bet tai nereiškia, kad Europa yra geros formos. Vis dėlto ginkluotosios pajėgos reikalauja atnaujinimo, reikia, kad būtų atnaujinta ginkluotė, diegiamos pažangios technologijos. Visa tai daugelyje valstybių ir apskritai Europoje buvo apleista. Europa vien tik savo pajėgumais negali visų spragų užkamšyti, o pasikliovimas tik JAV nėra labai teisingas naštos pasidalijimas. Taigi žodis „prastai“ gal pernelyg tiesmukiškas, tačiau iš tikrųjų pasitempti yra kur.

– Kokių rezultatų tikitės iš konferencijos?

– Konferencijoje bus pasikeista nuomonėmis ir galbūt kiek išsiaiškintos pozicijos: ar jos kiek nors keičiasi, ar vyrauja kokia konsoliduojanti jėga, kokiais klausimais mes ir toliau tolstame.

Labai norėtųsi, kad šis euroatlantinis saugumo forumas pasitarnautų mūsų politikos suartėjimui. Kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių paminėčiau Venesuelos atvejį. Tikrai ir Jungtinių Valstijų, ir absoliučios daugumos Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir Lietuvos, pozicijos sutapo, palaikant naująjį lyderį Juaną Guaido, raginant suorganizuoti naujus rinkimus, palaikant kontaktinės grupės veiklą. Čia sutapo nuomonės, bet norėtųsi, kad labiau sutaptų vertinimai ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl Irano.

Dar vienas teigiamas pavyzdys – vidutinio nuotolio raketos. Amerikiečiams pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, pasirodė visokių komentarų. Tačiau buvo labai stiprus NATO pareiškimas, palaikantis JAV poziciją. Visos NATO šalys vienbalsiai priėmė tą pareiškimą. Tuo parodėme, kad mes turime panašių vertinimų. Norėtųsi, kad būtų daugiau tokios bendros politikos, suartėjimo, nes nuo to priklausys ir mūsų ateities bendradarbiavimo efektyvumas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika