Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvoje valdžia pasmerkta nemeilei 

2019 balandžio 8 d. 09:23
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas parlamentinės demokratijos institucijomis – Seimu ir Vyriausybe yra vienas mažiausių Europoje. Panašiai nusiteikę bulgarai, čekai, kroatai, graikai ir ispanai. Ekspertų teigimu, pakeisti tokį nepatiklų lietuviškos kultūrinės terpės subrandintą požiūrį yra labai sudėtinga.

Lietuvoje Seimu pasitiki maždaug 16 proc. gyventojų. Šiuo požiūriu mus lenkia kaimynai latviai ir lenkai, o estai apskritai demonstruoja palankumo savo parlamentui pavyzdį. Didžiausias pasitikėjimas pagrindinėmis parlamentinės demokratijos institucijomis fiksuotas Nyderlanduose bei Švedijoje, pagal šį rodiklį jos Lietuvą lenkia beveik penkis kartus.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Bendrosios ir bibliografinės informacijos skyriaus atliktoje gyventojų požiūrio į pagrindines parlamentinės demokratijos institucijas Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse kitimo analizėje, be kita ko, konstatuojama, kad dabartinis Seimas kol kas rinkėjams kelia daugiau pasitikėjimo nei buvęs. Apžvalgoje remtasi viešosios nuomonės tyrimų „Standard Eurobarometer“ bei „Vilmorus“ reprezentatyvių gyventojų apklausų duomenimis.

Pasitikėjimas parlamentinės demokratijos institucijomis ES-15 (2018 m.)
Pasitikėjimas parlamentinės demokratijos institucijomis ES-15 (2018 m.)

Senosios demokratijos myli parlamentą

Statistika rodo, kad senosios demokratijos ES valstybėse gyventojai labiau pasitiki ir parlamentu (45,3 proc.), ir vyriausybe (43,4 proc). Parlamentu labiausiai pasitikima Švedijoje (73 proc.), Nyderlanduose (68 proc.), Suomijoje (63 proc.) ir Danijoje (61 proc.). Vyriausybė palankiausiai vertinama Nyderlanduose (63 proc.), Liuksemburge (62 proc.) ir Švedijoje (60 proc.). Vyriausybe labiau negu parlamentu pasitikima tik Liuksemburge. Airijoje požiūris į parlamentą ir vyriausybę vienodas – 41 procentas.

Tuo metu naujųjų demokratijų ES šalių gyventojai labiau pasitiki ne parlamentais, o vyriausybėmis. Pasitikėjimo vidurkis čia siekia 33,5 procentus. Parlamentą palankiai vertina 27,8 proc. gyventojų – 17,5 proc. mažiau nei senosios demokratijos ES valstybėse. Parlamentu ir vyriausybe labiausiai pasitikima Maltoje (59 ir 63 proc.), Estijoje (44 ir 54 proc.) bei Vengrijoje (46 ir 48 proc.). Mažiausiai – Bulgarijoje (13 ir 22 proc.), Kroatijoje (18 ir 19 proc.) ir Lietuvoje (16 ir 28 proc.). Čekijoje pasitikėjimas parlamentu taip pat siekia vos 16 proc., tačiau šioje valstybėje vyriausybe pasitiki 28 proc. apklaustų respondentų.

Baltijos regiono valstybių duomenys rodo, kad Skandinavijos šalyse pasitikėjimas parlamentu yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje (ir vienas didžiausių visoje Europoje). Tuo metu Estija užima tarpinę padėtį. Lietuvoje pasitikėjimas parlamento institucija pats mažiausiais.

Mes labai skiriamės nuo skandinaviško požiūrio į parlamentinės demokratijos institucijas, kuris yra orientyras visos Europos kontekstu.

Lietuviams patikimesnė atrodo Vyriausybė

Pastarųjų šešerių metų duomenys rodo, kad pasitikėjimas Seimu svyruoja nuo 8 iki 11 proc., Vyriausybe – nuo 20 iki 26 procentų. Labiausiai Seimu gyventojai pasitikėjo 2017 metais – palankumo vidurkis siekė 11,52 proc., Vyriausybe – 2015-aisiais – 26,17 proc. bei 2017-aisiais – 23,45 procento. Tuo metu mažiausiai parlamentu buvo pasitikima 2013–2014 metais (atitinkamai 8,28 ir 8,45 proc.), Vyriausybe – 2016-aisiais bei 2018-aisiais (20,47 proc. ir 20,73 proc.).

Prieš 2016 metų Seimo rinkimus pasitikėjimas Vyriausybė buvo kritęs iki 16, 8 proc., Seimu – iki 6,1 procento. Po rinkimų pasitikėjimas Seimu pakilo iki 15,3 proc., Vyriausybe – iki 27,9 procento. Mažiausiai šios kadencijos Seimu buvo pasitikima 2018-ųjų balandį – 6,7 proc., tuomet per mėnesį pasitikėjimas krito net 4,7 procento (kovą buvo 11,4 proc.). Šiuo laikotarpiu labiausiai krito ir pasitikėjimas Vyriausybe – 2018-ųjų kovą šią instituciją palankiai vertino 21,1 proc. gyventojų, balandį – 18,5 procento. Pokyčius įtakojo kaip tik tuomet kilęs skandalas dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko veiklos.

Pasitikėjimo šiuo Seimu (2016–2020) pirmos kadencijos pusės vidurkis siekia 10,43 proc., pirmtako (2012–2016) analogiškas rodiklis buvo 8,5 procento. Šios ir buvusios Vyriausybės pirmoji kadencijos pusė sulaukė vienodo – 21,8 proc. palankaus vertinimo.

Pasitikėjimas parlamentinės demokratijos institucijomis ES-15 (2018 m.)
Pasitikėjimas parlamentinės demokratijos institucijomis ES-15 (2018 m.)

Lemia kultūrinė terpė

Politologo Alvido Lukošaičio požiūriu, lietuvių nepasitikėjimą parlamentinės demokratijos institucijomis pirmiausia lemia kultūrinė terpė.

„Mūsų visuomenė yra nepasitikėjimo visuomenė. Mes labiau panašūs į lenkus, latvius, kitus Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojus, tačiau stipriai skiriamės nuo tų pačių estų, kuriuos akivaizdžiai traukia skandinaviška kultūra. Todėl minėtų parametrų rodikliai Estijoje yra ženkliai geresni, nors starto pozicijos buvo tokios pat“, – LŽ sakė politologas. Visos kitos lietuvių „nemeilės“ Seimui ir Vyriausybei priežastys, pasak jo, yra išvestinės.

„Tai ir pakankamai sudėtinga mūsų politinė sistema. Perprasti valdžios institucijų santykius, o per tai ir kompetencijas, galimybes ir galias, žmonėms gana sudėtinga. Kuo mažiau supranta, tuo mažiau pasitiki“, – sakė A. Lukošaitis.

Be to, pasitikėjimo neskatina ir tai, kad „tam tikri instituciniai segmentai“ gana stipriai kartkartėmis „ant parlamento institucijos ir politinių partijų užvažiuoja“. „O šiais laikais parlamentinė demokratija pirmiausia ir yra politinių partijų demokratija. Todėl ir turime tokį rezultatą. Žinoma, ir pats parlamentas kai ko nepadaro arba ne taip turėtų padaryti, neišsprendžia tam tikrų problemų, kurios tęsiasi metų metais“, – pastebėjo politologas. Kokie tektoniniai lūžiai turėtų įvykti, kad dabartinė situacija keistųsi, nuspėti, anot jo, labai sudėtinga.

„Mūsų kultūrinė terpė atskleidžia gilumines visuomenės elgesio priežastis. Mes labai skiriamės nuo skandinaviško požiūrio į parlamentinės demokratijos institucijas, kuris yra orientyras visos Europos kontekstu. Aišku, apmaudžiausia, kad pagal minėtus rodiklius mes nuolat esame gale drauge su bulgarais, lenkais, rumunais“, – sakė A. Lukošaitis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika