Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuviškuose TV kanaluose lietuvybės mąžta 

2019 sausio 23 d. 11:05
storyblocks.com nuotrauka

Kuo labiau tolstame nuo sovietmečio, tuo daugiau mūsų, lietuviški, TV kanalai rodo Rusijoje pagamintos produkcijos, propaguojančios gyvenimo būdą, kuriame daug degtinės, keiksmažodžių ir nostalgijos sovietmečiui. Tiesa, tokie „rekordai“ – poros kanalų nuopelnas.

Prieš dvylika metų rusakalbės produkcijos lietuviški TV kanalai transliavo 79 val. per savaitę (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus tyrimo duomenimis), o pastarąją savaitę – net 212 valandų. Tiesa, anuomet ir TV transliavimo laikas buvo trumpesnis.

Tačiau net ir lyginant pastarųjų kelerių metų tendencijas „rusiškėjimas“ akivaizdus: 2016-aisiais sausį rusiškos produkcijos transliuota 151 val., po metų – jau 198, o pernai padaugėjo vos keturiomis valandomis, ir atrodė, kad tai jau viršutinė riba. Tačiau šiemet vėl viršytas rekordas: 212 „rusiškų“ valandų. Ir jos – ne kokiuose retransliuojamų rusiškų kanalų ekranuose, o mūsų, lietuviškuose (LNK ir šios grupės BTV ir TV1 kanaluose; TV3 ir šios grupės TV6 ir TV8 kanaluose; „Lietuvos ryto“ TV; LRT ir LRT Plius).

Keturias paras – vien rusiškai

Daug metų dėl rusiškos produkcijos „čempionų“ vardo varžėsi du kanalai – „Lietuvos ryto“ TV ir BTV. Šiemet situacija iš esmės pasikeitė. „Lietuvos ryto“ TV liko vienvaldė lyderė, ji perkopė net 97 val. per savaitę (pernai buvo 84, užpernai – 70), kai kuriomis dienomis – net po 16 valandų. Šio kanalo žiūrovai daugiau kaip keturias paras per savaitę praleidžia Rusijoje, o mažiau kaip tris – Lietuvoje ir visame kitame pasaulyje. Keistoka proporcija. Rusakalbė produkcija kartais be pertraukos rodoma ir po keturias penkias valandas, tad žiūrovas gali suabejoti, kurioje valstybėje gyvena.

Keturias paras per savaitę „Lietuvos ryto“ TV žiūrovai praleidžia Rusijoje, o tik tris – Lietuvoje ir visame kitame pasaulyje.

BTV, ankstesniais metais rusiškumu vos atsilikdavusi nuo „Lietuvos ryto“ TV ar net perkopdavusi ją, šįsyk kardinaliai pakeitė savo tinklelį – jame liko apie 46 rusakalbės valandos per savaitę (pernai 68, užpernai 69), darbo dienomis – kiek daugiau nei po 8 val., o tai beveik perpus mažiau nei „Lietuvos ryto“ TV.

Komercinės LNK ir TV3 televizijos rusiškus serialus palieka savo grupių kanalams TV1, TV6 ir TV8: rusakalbės produkcijos visai nerodo LNK, o TV3 savo eteryje – tik „Ekstrasensų mūšį“ ir komedinį serialą „Svotai“. Vadinasi, suvokiama, kad rodyti tokią produkciją pagrindiniame kanale kenktų jo reputacijai (o pagaliau – ir žiūrimumui), nes norinčiųjų mėgautis alkoholio tvaiko ir sovietmečio nostalgijos persmelktais vaizdeliais kasmet mažėja.

Rodo Ukrainoje uždraustus serialus

„Jei rodytų Fiodoro Dostojevskio kūrinių ekranizacijas ar kitus geriausios kokybės filmus, pats žiūrėčiau“, – sako dėl kai kurių mūsų televizijų kanalų surusėjimo nerimaujantis Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Deja, mūsų TV ekranai rusiškai F. Dostojevskio kūrinių nerodo. Vyrauja kriminaliniai arba detektyviniai serialai, dar – šiek tiek pigių juokų, mistikos, kelios melodramos. Surusėjusi „Lietuvos ryto“ TV pastarąją savaitę rodė net penkiolika serialų. Šią savaitę atsirado du nauji – „Šėtono medžioklė“ ir „Gyvybės langelis“, šis pakeitė lig tol tuo metu rodytą turkišką serialą. Nebe pirmą sezoną rodomi kriminaliniai „Gurovo bylos“, „Albanas“, „Gluchariovas“, „Bitininkas“, „Mentų karai“, kiti serialai – „Moterų daktaras“, „Namas su lelijomis“, „Neišsižadėk“ ir t. t.

BTV nepavargsta nuo rusiško „Muchtaro“, kriminalinių serialų „Stoties policija“, „Sudužusių žibintų gatvės“, „Įteisintas faras“. TV1 užburta rusiškos paranormalios realybės – tęsia „Būrėjos“ ir „Aklosios“ serijas. TV8 specializuojasi lenkti medį, kol jaunas, – vaikams kasdien siūlo po porą porcijų sovietinių animacinių filmukų, kuriuose gali būti visko – ir vilkas su kiškiu, ir spaliukas su pionieriumi.

Dalis rusakalbių serialų – Ukrainos produkcijos, tačiau tai neturi nieko bendra su ta Ukraina, kuri kovoja su jos teritorijas okupavusia Rusija. Tuose serialuose (su mažomis išimtimis) kalbama rusiškai, ukrainietiški juose – tik automobilių numeriai ar vietovardžiai, o kai kuriuose (pavyzdžiui, „Lietuvos ryto“ TV rodomame „Neišsižadėk“) apie karą Donecke pasakojama iš Kremliaus pozicijų.

Po Maidano Ukrainoje įstatymu uždrausti Rusijos teisėtvarkos institucijas garbinantys serialai, tarp jų – ir Ukrainos produkcija. Tačiau Lietuvos komercinės televizijos juos bruka mūsų žiūrovams. Rodo „Namą su lelijomis“, „Mentų karus“, „Albaną“ („Lietuvos ryto“ TV), „Sudužusių žibintų gatves“ (BTV), „Fizruką“ (TV6) ir kitus. Ukrainos visuomenė supranta, kad tai Rusijos vadinamosios švelniosios galios ginklai, o Lietuvos komerciniai TV kanalai – ne.

Nacionalinis transliuotojas vienintelis, kuris rusų kalba transliuoja kitokią produkciją: LRT Plius eteryje rodomos „Deutsche Welle“ žinios ir informacinė laida „Dabar pasaulyje“ iš Prahos, rusų tautinei mažumai skirta „Rusų gatvė“ ir estų rengiamas dainų konkursas „Bravo!“, skirtas Baltijos šalių tautinių mažumų vaikams.

Nuo liepos – prievolė įgarsinti lietuviškai

„Žinoma, nenormalu, kad kai kurie lietuviški komerciniai televizijos kanalai rusakalbės produkcijos transliuoja tiek daug arba ji net vyrauja. Per, atrodytų, elementarius serialus vis tiek populiarinama tam tikra pasaulėžiūra, bandoma įdiegti „Russkij mir“ koncepcija“, – neabejoja parlamentaras L. Kasčiūnas. Jis džiaugiasi, kad kai kurie anksčiau daug rusiškos produkcijos rodę TV kanalai nutarė jos mažinti, nes tampame sąmoningesni, suvokiame, jog priklausome Vakarų civilizacijai. Parlamentaras norėtų, kad būtų daugiau lietuviškų, europinių laidų. Jis primena, jog, pavyzdžiui, Estijoje įstatymu nustatyta kartelė nacionalinės, taip pat ES šalių produkcijos žemutinei ribai.

L. Kasčiūnas tikisi, kad situaciją šiek tiek pavyks pakoreguoti nuo šių metų liepos įsigaliosiančiomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis. Ne ES oficialiomis kalbomis dalį (pusantros valandos per parą) transliuojamos TV produkcijos užteks subtitruoti, bet kita dalis, viršijanti šią trukmę, privalės būti įgarsinta. L. Kasčiūnas tikisi, kad padidėsiančios išlaidos bent kiek apmalšins komercinių televizijų norą „rusiškėti“. Pasak „Lietuvos žinias“ konsultavusių TV ekspertų, subtitruojamos produkcijos parengimas eteriui kainuoja maždaug 40 proc. pigiau nei garsinamos.

Parlamentaro negąsdina nuogąstavimai, kad taip rusišką produkciją gali imti žiūrėti net ir rusiškai nesuprantantys žmonės. Jo manymu, vargu ar tai gali sudominti kartą, negyvenusią sovietmečiu ir nemokančią rusiškai.

Dabar BTV rusišką produkciją dubliuoja, o „Lietuvos ryto“ TV daugiausia jos rodo su lietuviškais subtitrais. Tiesa, vertimas kartais prajuokina žiūrovus: štai filmo herojei linkima išmokti meilintis vyrams (kalbant žargonu „mužykam“ – „мужикaм“), o išversta – išmokti meilintis mužikams.

Rodo daugiau, žiūri mažiau

Kiek rusakalbės produkcijos transliuojama, kasmet skaičiuojame simbolinę Lietuvai savaitę – tą, į kurią patenka ir Sausio 13-oji. Prieš sovietinius tankus atsilaikėme, bet, kaip paaiškėjo, prieš Kremliaus propagandą atsilaikyti sunkiau. „Lietuvos ryto“ TV generalinis direktorius Linas Ryškus, klausiamas, kodėl jo vadovaujamas kanalas rodo tiek daug rusakalbės produkcijos, yra teigęs: „Todėl, kad ji kokybiška, žmonės ją žiūri.“

Tačiau, „Kantar TNS“ tyrimų duomenimis, 2016-ųjų gruodį televizijos auditorijos struktūroje pagal žiūrėtą laiką „Lietuvos ryto“ TV siekė 5,5 proc., o pernai gruodį – 4,7 procento. Be kita ko, tarp gruodį populiariausios šio kanalo produkcijos trejetuko rusakalbės nebuvo. Rusiškos produkcijos nerodantys arba beveik nerodantys kanalai savo auditoriją per tą patį laikotarpį padidino: LRT – nuo 8,2 iki 11,9 proc., LNK – nuo 14,8 iki 15,3, TV3 – nuo 16 iki 17,6 procento.

Komercinių susitarimų TV kanalai neatskleidžia, tačiau tikina, kad rusakalbės produkcijos kaina daug nesiskiria nuo analogiškos kitų šalių produkcijos. Todėl kyla retorinis klausimas: kodėl atsiranda norinčiųjų didžiąja dalimi susiaurinti pasaulį iki okupacinės vizijos vis dar neatsisakančios valstybės, televizijos žiūrovus bandyti įstrigdyti sovietmečio nostalgijos doze pagardintame gyvenimo modelyje?

Vis dėlto tie rusakalbiai žiūralai gali turėti ir teigiamą pusę. Vos keletą jų pažiūrėjęs gali pasidžiaugti, kaip per šiuos metus nutolome nuo gyvenimo, kuriame vienas „mentas“ kitam sako, kad sąžiningas „mentas“ – retenybė, kur tebevyrauja stereotipas, jog moteris tyrėja geba nebent tvarkyti popierėlius, o jau degtinėlės upės tokios sraunios, kad paneigia bet kokią oficialią statistiką, neva lietuviai Europoje daugiausia geria. Pareigūnas kolegai sako: „Nemaišyk (netrukdyk) dirbti“, o tas atsako: „Geriu nemaišydamas.“ Vakarop atsisveikindami jiedu vienas kitam palinki: „Daug negerkit“, o iš ryto į darbą vis tiek susirenka smarkiai pagiringi. Mat, anot vieno filmo herojaus: „Gerti Rusijoje neapsimoka, o negerti – neįmanoma.“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika