Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuviškas pasas – ir per tarpininkus 

2019 kovo 6 d. 07:30
.
.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Užsienio reikalų ministerija (URM) prašo Vyriausybės ir Seimo sudaryti palankesnes sąlygas emigracijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pasikeisti asmens dokumentus, kai baigiasi jų galiojimas.

Konsulinės įstaigos sunkiai bepajėgia aptarnauti tiek besikreipiančiųjų, kiek jų yra dabar, ypač Jungtinėje Karalystėje. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai tokiam URM siekiui pritaria.

Pasikeisti sudėtinga

Lietuvoje mūsų valstybės piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės keitimas didelių rūpesčių nekelia – tai galima padaryti bet kurio rajono ar miesto migracijos skyriuje. Gyvenantiesiems užsienyje taip paprasta nėra. Ypač jei apsižiūrima, kad paso galiojimas baigiasi po mėnesio.

Taip nutiko ir ne vienus metus Šiaurės Airijoje gyvenančiam buvusiam marijampoliečiui Martynui K. Jis „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad tik likus kiek daugiau nei mėnesiui iki nustatyto termino pamatė, jog baigiasi paso galiojimas. „Supanikavau. Dar labiau ėmiau nerimauti, kai sužinojau, kad net ir paprašęs naujo paso, turėsiu jo laukti ne mažiau kaip porą mėnesių. Tai reiškia, jog bent pusę mėnesio būsiu priverstas gyventi neturėdamas galiojančio asmens dokumento“, – pasakojo jis. Martynui K. didelio pasirinkimo nebuvo – teko skristi į Lietuvą.

PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis „Lietuvos žinioms“ pavirtino, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, norintys pasikeisti asmens dokumentus, iš tiesų patiria nemenkų sunkumų. „Daugiausia nerimo kelia tai, jog pasikeisti Lietuvos piliečio pasą labai ilgai užtrunka. Ne visada įmanoma laiku atkreipti dėmesį į dokumento galiojimo terminą. Man ir pačiai teko patirti, ką tai reiškia“, – kalbėjo ji.

V. Bandis neslėpė – nemažai nepatogumų į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai patiria ir dėl to, kad pateikti prašymą pakeisti besibaigiantį galioti asmens dokumentą galima tik Lietuvos konsulinėse įstaigose, o jų yra nedaug. „Net ir JAV, jei gyveni ne Čikagoje, Niujorke, Los Andžele ar Vašingtone, kyla daug problemų – reikia važiuoti ar skristi į tuos regionus, kuriuose veikia konsulinės įstaigos“, – dėstė PLB atstovė.

Būtų paprasčiau

Šiuo metu užsienio valstybėje gyvenantis Lietuvos pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo arba keitimo privalo asmeniškai pateikti pačioje konsulinėje įstaigoje, o juos priimti gali tik konsulinis pareigūnas. Be to, šiuo metu šalies įstatymuose nėra numatyta konsulinių įstaigų bendradarbiavimo keičiant asmens dokumentus su išorės paslaugų teikėjais.

Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje pajėgi išduoti apie 14 tūkst. asmens tapatybės dokumentų per metus, o poreikis – 20–23 tūkstančiai.

Todėl URM ragina Vyriausybę ir Seimą keisti Konsulinį statutą bei Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą, optimizuoti Lietuvos piliečių pasų keitimo procedūras. Siūloma, kad prašymus pakeisti asmens dokumentus galėtų priimti ne tik konsuliniai pareigūnai, bet ir kiti įgalioti darbuotojai. Jiems taip pat būtų suteikta teisė naujus Lietuvos piliečio pasus ir asmens tapatybės korteles įteikti jų prašantiesiems, tačiau sprendimus, ar išduoti naujus asmens dokumentus, ar ne, toliau priimtų konsuliniai pareigūnai.

Skatina „Brexitas“

URM prašo išplėsti ir konsulinio pareigūno sąvoką, kad ji neribotų galimybių URM diplomatams veikti kaip konsuliniams pareigūnams ministerijos organizuojamose išvažiuojamosiose konsulinėse misijose. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, Lietuvos ambasada Japonijoje rengia išvažiuojamąsias konsulines misijas Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir Singapūre, o ambasada Ispanijoje – Argentinoje ir Urugvajuje. Jei URM siūlomos įstatymų pataisas būtų priimtos, atsirastų galimybė rengti tokias išvažiuojamąsias konsulines misijas iš Vilniaus, siunčiant URM diplomatus atlikti konsulinių funkcijų į tas valstybes, kuriose nėra konsulinių įstaigų.

Konsulinių įstaigų bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais taip pat ne naujiena. Tokia praktika vis plačiau sėkmingai taikoma Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Pavyzdžiui, Nyderlandai jau nuo 2016 metų įgyvendina bandomuosius projektus Jungtinėje Karalystėje. Be to, pagal panašų principą kai kuriose trečiosiose šalyse veikia vizų centrai.

URM duomenimis, 2017 metais konsulinės įstaigos išdavė 27,6 tūkst. asmens tapatybės dokumentų. Pernai šis skaičius padidėjo iki 32,5 tūkstančio. „Turimi konsulinių įstaigų techniniai ir žmogiškieji ištekliai dažnai neatitinka užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių poreikių, todėl konsulinėse įstaigose formuojasi prašytojų eilės“, – pripažino ministras L. Linkevičius.

Pasak jo, itin sudėtinga padėtis bręsta Jungtinėje Karalystėje. Artėjant šios šalies išstojimo iš ES datai daugėja ir Lietuvos piliečių, kurie kreipiasi į ambasadą Londone dėl asmens tapatybės dokumentų keitimo. Mūsų diplomatinė atstovybė Jungtinėje Karalystėje pajėgi išduoti apie 14 tūkst. asmens tapatybės dokumentų per metus, o poreikis – 20–23 tūkstančiai. Manoma, kad po „Brexito“ jis gali dar labiau padidėti, mat Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvena apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių.

Kliūčių neįžvelgia

Seimo ir PLB komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Tumėnas „Lietuvos žinias“ patikino žinantis apie užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių vargus keičiant baigiančius galioti Lietuvos piliečio pasus. „Nemanau, jog Seime turėtų kilti kokių nors kliūčių priimti tokias pataisas, nes tai daugiau techninis problemos sprendimas“, – sakė jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis taip pat teigė nematantis priežasčių, kodėl būtų galima drausti optimizuoti Lietuvos piliečio pasų keitimo procedūras. „URM yra viena tų institucijų, kurios santykinai mažiausiai finansuojamos. Todėl reikėtų tik sveikinti ministerijos iniciatyvas gerinti asmens dokumentų keitimo sąlygas užsienio lietuviams“, – pabrėžė jis.

Tiesa, parlamentaras pripažino, jog pasitelkti tarpininkus keičiant asmens tapatybės dokumentus yra šiek tiek pavojinga. Esą niekas negali 100 proc. garantuoti, kad pasirinkti tarpininkai nepasinaudos asmens duomenimis ir kitiems tikslams. Tačiau šiuo atveju, E. Vareikio nuomone, galbūt ir verta rizikuoti, nes kitaip išspręsti problemą itin sunku.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika