Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Laužomos ietys dėl nelietuviškų pavadinimų 

2019 sausio 3 d. 12:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininkai tikina, kad būtina leisti Lietuvoje registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.

„Mes ilgai laukiame šito sprendimo. Mums aktuali problema, kadangi daug mūsų vienijamų narių dirba užsienyje lietuviškais pavadinimais (...) Lietuviškoms įmonėms sudėtingiau konkuruoti ir įeiti į tas naujas rinkas“, – ketvirtadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtus klausymus teigė Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė.

Anot jos, su kliūtimis dėl pavadinimo susidūrė „Birštono mineraliniai vandenys“, siekdami įeiti į Jungtinių Arabų Emyratų, Omano rinkas.

„Žemaitijos pienas“, eksportuodamas į Jungtinę Karalystę, susidūrė su kliūtimis dėl sunkiai suprantamo pavadinimo“, – teigė I. Rizgelė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių skyriaus vedėja Rūta Jovaišienė pabrėžė, kad dabar verslininkai randa įvairių spragų ir sugalvoja įvairių būdų, kaip pasivadinti nelietuviškais vardais.

Pasak jos, vieni ieško tarpininkų užsienyje ir sumoka kelis tūkstančius eurų už užsienietišką pavadinimą bei tampa susijusiais asmenimis, kiti nuperka užsienio įmonės akcijas ir tuo pačiu įgyja pavadinimą.

R. Jovaišienės teigimu, pasitaiko atvejų, kai notarai, apeidami Registrų centrą, užregistruoja naujos įmonės įstatus su nelietuvišku pavadinimu.

„Šiandien reguliavimas turi tam tikrų spragų, jis yra apeinamas. Norima sutvarkyti, kad nebūtų piktnaudžiaujama, o visi juridiniai asmenys turėtų vienodas galimybes ir atitiktų vienodus reikalavimus“, – sakė ji.

Ministerijos atstovė pabrėžė, kad kalbama tik apie papildomas tris raides – w, q ir x.

Vyriausybė siūlo pataisyti Civilinį kodeksą ir Valstybinės kalbos įstatymą, numatant, kad „juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis“.

Taip pat siūloma papildyti, kad juridinio asmens pavadinimas galėtų būti sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių.

Klausymuose dalyvavę kelių visuomeninių organizacijų atstovai ir eiliniais Lietuvos piliečiais prisistatę žmonės tikino, kad leidimas įmonėms vadintis nelietuviškais vardais bei naudoti nelietuviškus rašmenis dar labiau nuskurdintų kalbą.

„Tai ėjimas prieš mūsų tradicijas, nusistovėjusias normas ir identitetą“, – teigė asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.

Įmonės „MK laivyba“ savininkas Mindaugas Karalius teigė dirbantis tarptautinėje rinkoje ir dėl lietuviško bendrovės pavadinimo jokių bėdų neturįs.

„Lietuvių kalba yra tokia pat verslo kalba kaip ir anglų, nereikia manyti, kad ji nėra atpažįstama“, – teigė jis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos politikos pakomisės narės Laima Kalėdienė, viena vertus, kritikavo Vyriausybės siūlymą, kita vertus, sakė, kad įmonių pavadinimuose galimos lotyniškos raidės.

„Š. Marčiulionis, A. Karnišovas, A. Šocikas skambėjo pasaulyje su savo sunkiomis pavardėmis“, – argumentavo Vilniaus Sąjūdžio atstovas Leonas Kerosierius.

Šiuo metu juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaromi tik valstybine kalba, tačiau užsienio kapitalo įmonėms ar įstaigoms leidžiama naudoti pavadinimus ir užsienio kalba.

Siūlymai įmonių pavadinimuose naudoti visas lotyniškas raides Seimui teikti prieš kelerius metus, tačiau tuomet parlamentarai juos atmetė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika