Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kur išsivaikšto partijos 

2019 kovo 21 d. 09:30
Regis, mūsų visuomenė tampa socialdemokratiškesnė. Pernai nuo didžiausios Lietuvos partijos - LSDP - atskilo "socialdarbiečiai". Tačiau dabar abiejų šių partijų narių kartu sudėjus daugiau nei iki skilimo.
Regis, mūsų visuomenė tampa socialdemokratiškesnė. Pernai nuo didžiausios Lietuvos partijos - LSDP - atskilo "socialdarbiečiai". Tačiau dabar abiejų šių partijų narių kartu sudėjus daugiau nei iki skilimo.
BNS nuotrauka

Per trejus metus iš politinės padangės dingo beveik 9,6 tūkst. narių. Tai puspenktos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), daugiau nei dvi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kur kas daugiau nei visas Liberalų sąjūdis.

Dabar 24-ioms partijoms priklauso 112 158 asmenys – beveik 4,9 tūkst. mažiau nei prieš pusmetį ir 5,2 tūkst. mažiau nei prieš metus, tai skelbia Teisingumo ministerija (tiesa, savo narių laiku nedeklaravo Žemaičių partija, bet tokių „užmiršėlių“ patekdavo ir į ankstesnių metų statistiką). Didesnis smukimas užfiksuotas tik 2017-aisiais, kai per metus partijos prarado beveik 6,4 tūkst. narių.

Paanalizavus ir šių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus akivaizdu, kad kai tik sumažėja kurios nors partijos rinkėjų, sutrumpėja ir jos narių sąrašas.

„Liliputai“ augo kaip ant mielių

Nuo 2012-ųjų iki 2016-ųjų partijų narių būrys augo kaip ant mielių – net 14 tūkst. (nuo 107,8 tūkst. iki 121,8 tūkst.). Net imta džiaugtis, kad partinė demokratija stiprėja. Vis dėlto atidžiau pažvelgus į statistiką buvo akivaizdu, kad gausėjo tik nedidukės protesto, populistinės, radikalesnės partijos.

Tačiau taip įvyko ne todėl, kad mūsų visuomenė ėmė sparčiai radikalėti: 2013 metais buvo priimtos Politinių partijų įstatymo pataisos, kuriomis jų steigėjų skaičius padidintas nuo 1 iki 2 tūkstančių. Jau įregistruotoms partijoms suteikus galimybę per dvejus metus padidėti iki minimalios ribos, „liliputai“ aptiko neišsemiamus partijos kolegų rezervus. Štai Emigrantų partija nuo 1,1 tūkst. išsipūtė iki beveik 4,5 tūkstančio. Į klausimą, kur suranda naujų narių, šios partijos pirmininkas Juozas Murauskas yra atsakęs: „Oro uostuose.“

Augo ir Centro partija, Tautininkų ir respublikonų sąjunga, Profesinių sąjungų centras, rusakalbius vienijančios partijos, Dariaus Kuolio „Lietuvos sąrašas“, Stanislovo Buškevičiaus „Jaunoji Lietuva“, „Drąsos kelias“, Vytauto Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjunga. Daugelis jų, šiaip taip sugraibę būtiną narių minimumą, po stulbinamo šuolio nustojo didėti. Pavyzdžiui, „Lietuvos sąrašas“ jau trejus metus stabiliai turi 2001 narį – vos vienu daugiau nei minimali kartelė.

Seimo rinkimuose visuomeniniai komitetai savo sąrašų negali kelti, tad, tikėtina, kad partijos netrukus vėl ims gausėti.

Centro partija – vienintelė, kuri ne tik pasididino narių skaičių, bet ir tapo pastebima. Jos lyderio vairą 2016 metų viduryje perėmusio Seimo nario, buvusio konservatoriaus Naglio Puteikio įsitikinimu, būtent jų partija laimėjo savivaldybių tarybų rinkimus, nes šįsyk gavo aštuonis kartus daugiau rinkėjų balsų nei prieš ketverius metus.

Kitų mažųjų partijų gausėjimas niekuo nepasižymėjo: dažna jų veiklos beveik nevykdo, rinkimuose nedalyvauja. Šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose su savo ar koaliciniais sąrašais dalyvavo 15 partijų, tačiau kai kurios – vos vienoje savivaldybėje, o visose savo sąrašą sugebėjo iškelti vienintelė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Nėra valdžios – nėra ir rinkėjų

Vis dėlto „liliputinės“ partijos neduoda naujo tono politiniam gyvenumui, tad kur kas svarbiau, kokie migracijos procesai vyksta didžiosiose. Atrodytų, socialdemokratų skilimas ar liberalus krečiantys skandalai, po kurių dalis jų „persidažė“ į visuomeninių rinkimų komitetų narius, turėjo labiausiai nustekenti šias dvi partijas. Bet, kaip rodo ir narių statistika, ir rinkimų rezultatai, labiausiai senka valdžią praradusios partijos, nebegalinčios savo nariams parūpinti mandatų ar geidžiamų neprastai mokamų darbo vietų valdžios institucijose.

Štai 2013 metais Darbo partija buvo didžiausia valstybėje – turėjo net per 25,3 tūkst. narių. Tačiau kai iš valdančiosios partijos pozicijos 2016-ųjų Seimo rinkimuose rinkėjų ji buvo nustumta į didžiosios politikos užribį, per metus jos atsižadėjo net 4,7 tūkst. narių. Kai kas į šią partiją kaip atėjo dėl galimybės gauti valdžios postą, taip iš jos ir išėjo. Dabar „darbiečių“ tėra šiek tiek per 11,8 tūkstančio. Į partijos lyderius pernai grįžęs jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas žada sugrąžinti partijai šlovę. Bet šiemet savivaldybių tarybų rinkimuose jai teko tenkintis 62 mandatais, nors 2015-aisiais buvo laimėti 147.

Senka „Tvarka ir teisingumas“. 2016 metais praradus valdančiosios partijos statusą, o dar ir pasitraukus jos įkūrėjui Rolandui Paksui, „tvarkiečius“ sukrėtė vidiniai nesutarimai, retindami ir jų gretas. Prieš keletą metų partijos narių skaičius buvo peržengęs net 15 tūkst., o nuo 2014 metų stabiliai mažėja – dabar jų belikę 11,2 tūkstančio. Praėję savivaldybių tarybų rinkimai jokio atgimimo „tvarkiečiams“ nežada: prieš ketverius metus jie pelnė 81 mandatą, dabar jiems beliko 54. Tiesa, neprognozuotai sėkmingi jiems buvo mero rinkimai: laimėti penki mandatai.

Liberalų sąjūdžio narių dabar yra 7,3 tūkst., t. y. 586 mažiau nei prieš metus. Liberalai neteko ir nemažai savivaldybių tarybų narių mandatų (nuo 217 iki 126).

Šarūno Mičiulio (LŽ) montažas
Šarūno Mičiulio (LŽ) montažas

Daugiausia nutekėjo į komitetus

Sprendžiant pagal partijų narių statistiką, atrodytų, kad mūsų visuomenė tampa socialdemokratiškesnė. Pernai nuo didžiausios Lietuvos partijos – LSDP – atskilo Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Tačiau dabar abiejų šių partijų narių suma siekia 20,5 tūkst. (LSDP – beveik 17,1 tūkst., LSDDP – per 3,4 tūkst.), t. y. 2 tūkst. daugiau nei iki skilimo. Ne paslaptis, kad LSDDP pagausėjo ir į ją perbėgusių „darbiečių“ sąskaita.

LSDP nustebino ir neblogais rezultatais savivaldybių tarybų rinkimuose: nors mandatų, palyginti su 2015-aisiais, nuo 359 prarado iki 274, bet vis dar išlaikė lyderystę, kuria šįsyk dalijasi su konservatoriais. Šie mandatų skaičių pagausino nuo 253 iki 274, nors jų gretos ir šiek tiek sumažėjusios. 2015-aisiais konservatoriai buvo pasiekę piką – subūrę per 15 tūkst. narių, vėliau kasmet jų po truputį mažėjo – šiuo metu yra beveik 14,2 tūkstančio.

Labiausiai senka valdžią praradusios partijos, nebegalinčios savo nariams parūpinti mandatų ar geidžiamų neprastai mokamų darbo vietų valdžios institucijose.

LVŽS, iki 2016-ųjų turėdavusi apie 3 tūkst. narių, kaip ir kitos valdžią iškovojusios partijos, paaugo – dabar jų turi beveik 4,4 tūkstančio. Bet savivaldos rinkimai, nors ir buvo sėkmingesni nei 2015-aisiais (dabar – 223 mandatai, 2015 metais – 140), partijos lyderio Ramūno Karbauskio žadėto triumfo neatnešė.

Vis dėlto prieš savivaldybių tarybų rinkimus partijos labiausiai aptrupėjo „dėl mados“ tapti nepartiniais. Partijų narių skaičiaus pokyčiai tiesiogiai atsispindi ir mandatų statistikoje: 2015 metais visuomeniniai rinkimų komitetai laimėjo 118, dabar – 317 mandatų, o jų iškeltų merų skaičius nuo keturių pašoko iki dvylikos.

Tačiau Seimo rinkimuose visuomeniniai komitetai savo sąrašų kelti negali, tad, tikėtina, kad partijos netrukus ir vėl ims gausėti. Pavyzdžiui, prieš 2016 metų Seimo rinkimus jų gretos per metus ūgtelėjo beveik 3 tūkst. narių, o po rinkimų per metus (visų pirma iš pralaimėtojų gretų) pabėgo apie 6,4 tūkstančio.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika