Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

KT leido naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tarnybiniams tyrimams 

2019 balandžio 18 d. 12:37
BNS nuotrauka

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad kriminalinės žvalgybos duomenys gali būti naudojami korupcinio pobūdžio tarnybiniams tyrimams.

Ši byla Konstituciniame Teisme atsidūrė po administracinių teismų, nagrinėjančių buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko ir vieno buvusio policininko iš Klaipėdos atleidimo aplinkybes, kreipimųsi.

Anot teismo, trijų įstatymų nuostatos dėl žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus ir skiriant nuobaudas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su privataus gyvenimo apsauga ar teise lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.

„Pagal Konstituciją teisėtai apie valstybės tarnautoją ar pareigūną slapta surinkta informacija, iš kurios matyti, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas gali būti padaręs korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, gali būti panaudota atitinkamam tarnybiniam nusižengimui tirti“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

„Pagal Konstituciją negali būti toleruojama tokia situacija, kai valstybės tarnyboje dirba toks asmuo, apie kurį valstybė turi teisėtai slapta surinktos informacijos, kuri liudija, kad šis asmuo neatitinka iš Konstitucijos jam keliamų valstybės tarnautojo lojalumo valstybei ir veiklos skaidrumo reikalavimų“, – pridūrė jis.

Pasak pirmininko, priešingu atveju Konstitucija nesudarytų prielaidų veiksmingai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą bei kovoti su korupcija.

D. Žalimas taip pat teigė, kad nusikaltimą ar tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo neturėtų tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip įstatymų nepažeidžiančių žmonių.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmens teisė į privatumą nėra absoliuti“, – kalbėjo teismo pirmininkas.

D. Bradauskas VMI vadovo posto 2017 metais neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, taigi, jam bendraujant su D. Bradausku buvo fiksuoti ir pastarojo pasisakymai.

Visgi Konstitucinis Teismas nurodė, kad vykdyti tarnybinius tyrimus galima ir naudojantis tais kriminalinės žvalgybos duomenimis, kurie buvo rinkti apie kitą asmenį.

„Konstitucinio Teismo vertinimu, priešingu atveju (...) būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija – nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn“, – sakė D. Žalimas.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika