Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kriminologas: už pasidalijimą kanapių suktine – ilgi metai kalėjimo 

2019 balandžio 4 d. 11:20
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
pixabay.com nuotrauka

„Lietuva – ne Jamaika“, – apie kanapių vartojimą sakė teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas. Net tarp europiečių lietuviai yra vieni iš mažiausiai vartojančių kanapes. Tačiau už suktinę galima atsidurti už grotų, nors tarptautinės organizacijos niekada nerekomendavo bausti vartotojų, o pastaruoju metu apskritai siūlo tai dekriminalizuoti.

M. Lankauskas pažymėjo, kad per socialinius narkotikų tyrimus paprastai akcentuojama medžiaga. Teigė, kad gydytojas Normanas Zinbergas kadaise sukonstravo schemą, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kad ir kokios jos būtų, priklauso nuo trijų dalykų: pati medžiaga su savo savybėmis, veikiančiomis organizmą, psichologinė žmogaus savijauta ir socialinė aplinka. Medikas dar aštuntame dešimtmetyje teigė, kad socialinė aplinka moksliniuose tyrimuose dažniausiai ignoruojama. Nors tai yra svarbus dalykas, daugelis mokslininkų į tai mažai kreipia dėmesio.

„O derėtų kalbėti ne tik apie medžiagą, psichologinę būseną, bet ir platesniu visuomeniniu lygmeniu“, – tvirtino teisininkas ir kriminologas.

M. Lankauskas pateikė pavyzdį. Narvoje, Estijoje, pagal visus rodiklius sunkiųjų narkotikų vartojimas daug didesnis, negu, tarkime, Taline, nors paprastai būtent didmiesčiuose jų vartojama daugiau. Situaciją Narvoje galima paaiškinti bedarbyste, žmonės jaučiasi demoralizuoti ir renkasi kvaišalus.

Mindaugas Lankauskas. / BNS nuotrauka
Mindaugas Lankauskas. / BNS nuotrauka

„Kanapės mažiau žalingos, negu alkoholis“

Kalbėdamas apie tyrimus, siejamus su kanapėmis, M. Lankauskas teigė, kad vienas iš pirmųjų tuo užsiėmė amerikiečių sociologas Howardas Beckeris. Šis JAV mokslininkas analizavo konkrečiai marihuanos vartotojus. Darė tai specifinėje terpėje – džiazo muzikantų. Septintojo dešimtmečio Amerikoje tai buvo itin subkultūrinis dalykas, kol hipių judėjimas nebuvo labai išsiplėtęs.

H. Beckeris įtvirtino terminą „moralės antrepreneriai“. „Analizuojant narkotikų politiką, tai yra labai svarbus dalykas, kadangi „moralės antrepreneriai“ arba „moralės verslininkai“, kaip verčiama lietuviškai, tai yra žmonės, tikintys tam tikra idėja, kaip galima išgydyti visuomenę nuo visų jos ligų. O kai jie turi pakankamai didelį politinį palaikymą, stengiasi tai įgyvendinti bet kokia kaina, – pabrėžė lietuvių kriminologas. – Dėl narkotikų politikos Lietuvoje ryškaus pavyzdžio nematau, bet dėl alkoholio, manyčiau, tai galėtų būti Aurelijus Veryga.“

Anot M. Lankausko, Lietuvoje atliekami tyrimai yra gana skurdūs ir orientuoti į vadinamąjį temperatūros matavimą: kiek kas vartojo per praėjusius metus, mėnesį, narkotines medžiagas suplakant į vieną ir padarant košę.

M. Lankausko žodžiais, tyrimą apie žiniasklaidą atlikęs amerikietis sociologas Craigo Reinarmaras parodė, kaip ji veikia viešąją nuomonę, kaip konstruojamas narkotikų diskursas. „Tarkime, imami kokie nors epizodiniai atvejai, ir žiniasklaidoje jie tampa epideminiais, – sakė pranešėjas. – Tada į tai reaguoja politikai, nes reikia kažką daryti. Ir dažniausiai priimami griežtinantys įstatymai.“ Jis pateikė pavyzdį apie girto vairuotojo kriminalizavimą Lietuvoje po kelių rezonansinių įvykių, nors po to pagal statistiką įvykių nesumažėjo.

Kaip sakė M. Lankauskas, dar 2007 metų britų Davido Nutto tyrimas, kuriame remtasi įvairių ekspertų nuomone, atskleidė, kad kanapės yra mažiau žalingos, negu, tarkime, alkoholis.

O JAV mokslininko Roberto Gable 2006 metų tyrimas, daugiau medicininio pobūdžio, kuriuo nustatyta toksiškumo ir priklausomybės skalė, parodė, kad jei heroinas yra arčiausiai mirtinos dozės, kai asmuo, pavartojęs vidutiniškai penkis kartus didesnę nei įprastą dozę, greičiausiai mirs, nuo kanapių praktiškai neįmanoma suvartoti tiek, kad dozė būtų mirtina.

Kriminologas atkreipė dėmesį, kad 2017 metų pasaulinės internetu atliktos apklausos dėl narkotikų duomenys rodo, jog kanapės yra vienos iš mažiausiai pavojingų tarp kitų narkotinių medžiagų, kai tenka kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Mūsų krašte tai nėra problema

Anot M. Lankausko, Lietuvoje atliekami tokio pobūdžio tyrimai yra gana skurdūs ir orientuoti į vadinamąjį temperatūros matavimą: kiek kas vartojo per praėjusius metus, mėnesį, narkotines medžiagas suplakant į vieną ir padarant košę. Jis tęsė, kad mūsų šaliai būdingas „Jurgelio meistrelio“ sindromas – „pažiūrėkite, kaip užsienyje“. „Nesakau, kad tai blogai. Teigiama, kai imamas geros praktikos pavyzdys. Tačiau nereikia daryti implantų. Derėtų turėti savarankišką politiką. Pavyzdžiui, Nyderlandai ir Švedija yra labai skirtingos valstybės, viena – labai liberali, kita – labai represyvi, ir negali sakyti, kad jų narkotikų politika nėra originali“, – teigė lietuvių teisininkas.

M. Lankauskas patikino, kad kanapių vartojimo požiūriu Lietuva nėra Jamaika, nes šios medžiagos vartojama mažai. Jis pažymėjo: „Kanapių vartojimas – vienas mažiausių Europoje, pavyzdžiui, kaimynai lenkai jų vartoja dukart daugiau.“ Ir patikino, kad mūsų krašte tai nėra problema.

Kriminalizacijos žala

Tačiau dekriminalizacijos projektai, susiję su kanapėmis, Lietuvoje atmetami. O baudžiamoji atsakomybė nuo 2017 metų griežtėja. Pagrindinis taikinys – kanapių vartotojas.

M. Lankauskas teiravosi, ar pasidalijimas suktine, už kurį baudžiama iki aštuonerių metų, pavojingumu lygus plėšimui, kai galima netekti laisvės iki šešerių metų, arba išžaginimui, už kurį baudžiama iki septynerių metų. „Ar tai jums atrodo lygiavertiška? – retoriškai klausė. – Mano požiūriu, nelabai.“

Anot kriminologo, tiesiog „gaminami“ nusikaltėliai. Jis siūlė pagalvoti, ar vartojimas savo reikmėms, tiek probleminiu, tiek neprobleminiu atveju, apskritai yra baudžiamosios teisės klausimas. „To reikia atgrasymui? – vėl klausė. – Abejoju, ar atgraso.“ Ir priminė apie rekomendacijas tarptautinių organizacijų, tokių, kaip Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos, kurios niekada nerekomendavo bausti vartotojų. O dabar siūlo dekriminalizuoti vartojimą asmeninėms reikmėms.

Tema „Socialinių mokslų tyrimai apie kanapes: rekreacija ir kriminalizacija“ M. Lankauskas iš Lietuvos teisės instituto kalbėjo per tarptautinę konferenciją „Kanapės: sumeluota ir nesumeluota tiesa“, surengtą „Lofte“ Vilniuje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika