Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kodėl negalima per dažnai traukti „Kremliaus kortos“? 

2018 gruodžio 11 d. 11:40
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos propaganda išnaudos bet ką, kas vyksta Lietuvoje, todėl, Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriaus Simo Čelutkos nuomone, nederėtų per dažnai traukti Kremliaus kortą.

„Pastaraisiais metais Lietuvos viešojoje erdvėje daug kalbame apie propagandą, dezinformaciją, ypač tą, kuri ateina iš Kremliaus, – sakė Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius, kalbėdamas per Nacionalinį žmogaus teisių forumą, surengtą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. – Institute tam skiriame nemažai dėmesio, laikome save vienais iš tų, kurie prisideda prie sąmokslo teorijų, melagingų naujienų dekonstravimo.“ Jis pateikė įžvalgų, ką pats suprato apie šį procesą.

Čelutkos teigimu, Lietuvos visuomenės atsparumas dezinformacijai yra pasiekęs pakankamai aukštą lygį. Ypač lyginant su kitomis Europos šalimis, kurios dar tik atranda šią problematiką, kai ekspertiniame lygyje tai jau pripažįstama kaip problema.

„Tuo metu Lietuvos padėtis šiuo klausimu nebloga ir dėl istorinių priežasčių, ir dėl aktyvaus tiek valdžios, tiek visuomenininkų indėlio, – sakė ekspertas. – Valdžios struktūros neblogai dirba ir tarpusavyje koordinuoja veiksmus.“

Sėkmės istorijos prieš dezinformaciją

Čelutka minėjo keletą pastarųjų metų sėkmės istorijų, atskleidžiant ir stabdant melo srautą. Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių jis pateikė istoriją, kaip Lietuvos kariuomenės STRATCOM labai greitai dekonstravo bandymą mūsų šalyje paskleisti į Vokietijos Lizos istoriją panašią versiją. Buvo paskleistas melas apie neva Jonavoje išprievartautą nepilnametę, teigiama esą tai padarė grupė Vokietijos karių.

„Mūsų valdžios institucijos reagavo žaibiškai, – sakė ekspertas. – Per trumpą laiką tas melas buvo dekonstruotas ir paneigtas.“

Čelutkos žodžiais, galima matyti, kad „feikus“ skleidžia ne vien išorės platformos, bet ir vidaus.

Kitas pavyzdys, plačiai nuskambėjęs, kaip priminė Čelutką, – žurnalisto ir televizijos laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota socialinio tinklo „Facebook“ akcija, per kurią buvo numušti Rusijos užsienio reikalų ministerijos reitingai. Lietuvos pilietinė visuomenė taip suerzino šią instituciją, kad ji apskritai uždarė galimybę reitinguoti socialiniame tinkle.

Pigi ir neatsakinga taktika

Vilniaus politikos analizės instituto atstovas vardijo ir trūkumus, su kuriais vis dar susiduriama.

„Manau, kad mūsų viešojoje erdvėje per daug ir per dažnai kalbama apie vadinamąją „Kremliaus ranką“, – sakė jis. – Pastarųjų savaičių pavyzdžiai rodo, kaip premjeras ir premjero patarėjas ieškodami tos „Kremliaus rankos“ visur, kur tik įmanoma, tikrai perspaudžia. Kai tau kas nors nepatinka, sakai, kad tai Kremliaus ar jo specialiųjų tarnybų indėlis.“

Tokią taktiką Čelutka vadino pigia ir neatsakinga.

Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius.BNS nuotrauka
Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius.BNS nuotrauka

„Nors iš Rusijos ateina pagrindinis dezinformacijos srautas, Kremliaus kortą turime traukti atsakingiau. Mat galime savo žmones apkaltinti nebūtais dalykais“, – patarė ekspertas.

Čelutkos teigimu, kadangi Rusijos valdžios struktūra yra visai kitokia, ten bet kas bus išversta taip, kaip naudinga režimui.

„Galima duoti vieną pavyzdį. Įsivaizduokime, kad Lietuvoje vėl kyla diskusijos, ar leisti nacionalistų eitynes Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios proga, – kalbėjo ekspertas. – Jei leidžiame, Kremlius šaukia, kad pas mus fašistai valdžioje ir kaip blogai „Pribaltikoje“, jei neleidžiame – šaukia, kad Lietuvoje pažeidžiama žodžio ir saviraiškos laisvė, kokia nedemokratiška šalis.“

Kaip sakė Čelutka,kadangi jie išnaudos bet ką, nederėtų per dažnai traukti šią – Kremliaus kortą.

Kad neišbalansuotų išorės priešai

„Dar viena tema – susijusi su istorine atmintimi ir jautriais XX amžiaus istoriniais epizodais, – sakė Čelutka. – Kalbėdami tokiais klausimais daug piliečių linkę matyti per juodą-baltą optiką. Nėra linkę daryti kompromisų, pastebėti niuansų.“

Kaip teigė ekspertas, kai kalbama apie pokario Lietuvos rezidenciją, derėtų pripažinti du dalykus. Vienas: partizanų judėjimas kaip bendras fenomenas neabejotinai pozityvus ir nusipelnantis didžiausios pagarbos. Kitas: kai kurie konkretūs judėjime dalyvavę asmenys nėra laikytini herojais dėl tam tikrų savo veiksmų.

Čelutkos nuomone, šiandien bandomas piešti šventas visų partizanų paveikslas. Neva kitu atveju Kremlius apjuodintų paties judėjimo esmę.

„Vis dėlto jei patys darysime teisingas skirtis ir oriai pripažinsime, kad kare pasitaiko visko ir toli graži ne visi jo dalyviai verti herojaus statuso, tada jokie išorės priešai negalės išbalansuoti mūsų vertybinio stuburo“, – įsitikinęs Vilniaus politikos analizės instituto atstovas.

Čelutka mano, kad panašiai yra su Holokaustu. „Kodėl taip sunku pripažinti tam tikrą subalansuotą poziciją? – klausė jis. – Kad dalis etninių lietuvių – du, trys ar keturi tūkstančiai (istorikai dar ginčijasi dėl skaičiaus) prisidėjo prie Holokausto nusikaltimų. Tačiau tokių neatsakingų apibendrinimų, kad neva „lietuviai – žydšaudžių tauta“, daryti nedera.“

Ekspertas pridūrė, kad vertėtų garsiau kalbėti apie 1949 metų Vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, kurioje partizanų vadovybė įsipareigojo atkurti būtent demokratišką valstybę ir kurioje nedviprasmiškai apeliuojama į visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Garsiau kalbėti siūlė ir apie partizanų vadų pastangas bausti tuos judėjimo narius, kurie nusižengdavo žmogaus teisių ir kitiems principams, taip pat apie įvairių nusikaltėlių bandymus prisidengti partizanų vardu.

Prieš Europos Sąjungą

„Manau, kad šiandien reikėtų dėmesį nuo Rusijos propagandos analizės bent iš dalies perkelti į vietinių kraštutinės dešinės judėjimų skleidžiamų sąmokslo teorijų ir melo“, – sakė Čelutka – Mūsų instituto neseniai atlikta analizė parodė, kad Lietuvos internetinėje erdvėje prieš Europos Sąjungą nukreiptus naratyvus aktyviausiai skleidžia būtent šie judėjimai, o ypač „Pro Patria“ ir kiti su šiuo persidengiantys.“

Čelutkos žodžiais, galima matyti, kad „feikus“ skleidžia ne vien išorės platformos, bet ir vidaus.

Klausiamas, kodėl esame brandūs ir logiški, kai susiduriame su išorės grėsme, bet tokie pažeidžiami, kai kalba eina apie vidinės politikos klausimus, Čelutka sakė, kad, jo nuomone, per vidines diskusijas išgliaudyti, kur tikrai yra dezinformacija, sąmoningas noras suklaidinti, yra gerokai sudėtingiau, negu kai tai daro užsienio priešai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika