Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kitąmet biudžetininkų algos didės keliomis dešimtimis eurų 

2018 gruodžio 21 d. 13:31
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad biudžetininkų algų atstatymas į ikikrizinį lygį valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad biudžetininkų algų atstatymas į ikikrizinį lygį valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.
BNS nuotrauka

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė svarsto indeksuoti bazinį dydį, skirtą skaičiuoti biudžetininkų darbo užmokesčiui, ir susieti jį su infliacija.

„Visi sutariame, kad indeksavimas turėtų būti. Atskaitos taškas turėtų būti infliacijos kriterijus“, – BNS po grupės posėdžio penktadienį sakė jos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, indeksavimo mechanizme galėtų būti įvesti saugikliai, kad bazinis dydis nemažėtų defliacijos atveju, taip pat drastiškai neaugtų smarkios infliacijos metu.

Vicekancleris tvirtino, kad darbo grupėje taip pat sutarta iki tol atstatyti prieškrizinį bazinį dydį ir padaryti tai greičiau, nei daroma dabar.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų pagal dabartinę mokesčių sistemą sieks 134,2 euro. Palyginti su šiemet, jis augs maždaug 1,7 euro.

Šie pokyčiai leis kitąmet biudžetininkų algas padidinti iki keliasdešimties eurų per mėnesį.

Po mokesčių konsolidacijos bazinis dydis sieks 173 eurų, o norint atstatyti šį rodiklį atstatyti į prieškrizinį lygį, jį reikia padidinti dar 10 eurų.

Pasak D. Matulionio, tai valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.

„Dabar turime apsispręsti, per kiek laiko tai padarysime“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

Parlamentaras, opozicinių konservatorių atstovas Algirdas Sysas teigė pritariantis pasiūlymams dėl bazinio dydžio indeksavimo, tačiau reiškė nerimą, kad daugelio dydžių susiejimas su ekonominiais rodikliais panaikina galimybes profesinėms sąjungoms derėtis, o politikams – lankstumą priimti sprendimus.

„Mes juk kalbame daug apie socialinį dialogą. Ką tada kalbės partneriai: apie gerą orą, apie šaligatvius? Siūlau sutarti dėl globalinių dalykų, o detales palikti deryboms“, – BNS sakė Seimo narys.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino ieškoti būdų daugiau mokėti mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams.

„Jeigu mes pridedame visiems 10 eurų, tai nėra blogai, bet turime pagalvoti apie tai, kaip labiau kilstelėti tas apačias“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Pagal bazinį dydį yra skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika