Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Karių savanorių siekis eiti į politiką kelia keblumų 

2019 kovo 22 d. 18:06
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“.
BNS nuotrauka

Konstitucinis Teismas turėtų padėti galutinį tašką istorijoje dėl karių savanorių buvimo politikais, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Valstybės tarnybos lygyje tarp teisininkų negalime išspręsti klausimo, kurios normos šioje vietoje turi viršenybę, kokia yra normų konkurencija“, – BNS penktadienį sakė ministras.

„Tai yra klausimai, susiję su konstitucine doktrina – ar tai ne per griežtas reikalavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams, žinant, kad jie taikos metu yra kariai tik ribotą laiką, ar draudimas jiems būti renkamiems nėra per didelis apribojimas?“ – pridūrė jis.

Jis tvirtino besitikintis, kad Seimo nariai šiais klausimais inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Pasak R. Karoblio, dėl tikslios kreipimosi formuluotės dar reikėtų sutarti tarp teisininkų.

Taip ministras kalbėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad keturi prieš kelias savaites vykusiuose savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) gali suderinti šias pareigas.

Tokį sprendimą komisija motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, jame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

R. Karoblis sakė, kad keturi kariai savanoriai politikai neturės didelės įtakos pajėgų struktūrai.

„Keturi savanoriai (...) neturėtų labai ženkliai pakeisti Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūros ir pajėgumų“, – kalbėjo ministras.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika