Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Įvaizdžio gadintojams būtinas atkirtis 

2019 balandžio 11 d. 16:06
Neringa Venckienė ir Rūta Vanagaitė
Neringa Venckienė ir Rūta Vanagaitė
BNS nuotrauka

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos narys, Kanadoje gyvenantis rašytojas, literatūros kritikas Antanas Šileika apgailestauja, kad neretai Lietuva pasaulio žiniasklaidos vaizduojama ne iš pačios geriausios pusės. Jo požiūriu, valstybė turėtų aktyviau reaguoti į tokius dalykus, nes nuo jų iš dalies priklauso Lietuvos įvaizdis.

Seimo ir PLB komisijos šiandienos rytinis posėdis buvo skirtas Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje aptarti. Pasak pranešimą skaičiusio A. Šileikos, tas įvaizdis gali būti įvairiapusis. Jam artimiausias tas, kuris kuriamas per meną.

„Deja, užsienio spaudoje dažnai pasirodo neigiamų žinių apie Lietuvą. Po jų gaunu daug laiškų, kuriuose žmonės manęs klausia, kas ten Lietuvoje darosi“, – kalbėjo jis.

Antanas Šileika./BNS nuotrauka
Antanas Šileika./BNS nuotrauka

A. Šileika pateikė tris pavyzdžius, kurie, jo akimis, geriausiai iliustruoja, kaip žiniasklaidos publikacijos veikia mūsų šalies įvaizdį. Pirmiausia jis apžvelgė leidinyje „The New Yorker“ išspausdintą žinomos Niujorko žurnalistės, Rusijos aktualijų žinovės Mashos Gessen publikaciją apie Rūtos Vanagaitės kūrybinius bandymus bei esą Lietuvoje patirtą spaudimą dėl išsakytos nuomonės.

„Man buvo labai keista, kad M. Gessen pateikė tik R. Vanagaitės traktavimą, nebuvo atspindėta jokia kita nuomonė“, – teigė A. Šileika. Jis sakė parašęs redakcijai laišką, tačiau jokios reakcijos nesulaukęs.

Kitas rašinys prieš gerą pusmetį pasirodęs plačiai žinomame leidinyje „The New York Review of Books“ buvo skirtas Jonui Mekui.

„J. Mekas, kuris tarp Amerikos menininkų buvo tarsi šventasis, rašinyje buvo užsipultas dėl daugelio dalykų. Vienas kaltinimas, mano požiūriu, visiškai absurdiškas, kad karo metais jis per mažai Lietuvoje dalyvavo pasipriešinime“, – pasakojo A. Šileika.

Po tokio straipsnio garsaus menininko reputacija, anot jo, „krito kaip akmuo į vandenį“, „tačiau niekas apie tai Lietuvoje nenori rašyti“, – pastebėjo kalbėtojas. Trečias pavyzdys – „Los Angeles Times“ publikacija apie iš Lietuvos pabėgusią teisėją Neringą Venckienę.

Rašinys iliustruotas jos sūnaus nuotrauka. „Iš teksto galima suprasti, kad Lietuva persekioja savo buvusius teisėjus“, – sakė A. Šileika.

Pranešėjo nuomone, į tokius ir panašius atvejus, kuriuose iškraipoma tikrovė, būtina reaguoti. Kaip vieną galimų variantų jis siūlė valdžios institucijoms bendradarbiauti su vienos ar kitos šalies viešųjų ryšių bendrovėmis, kurios, išmanydamos vietos kontekstą, pateiktų Lietuvos požiūrį.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika