Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Išlaidautojų nesumažėjo 

2019 kovo 26 d. 10:00
Agnė Bilotaitė: “Akivaizdu, kad taupyti yra kur, kartais išlaidavimas virsta piktnaudžiavimu."
Agnė Bilotaitė: “Akivaizdu, kad taupyti yra kur, kartais išlaidavimas virsta piktnaudžiavimu."
BNS nuotrauka

Valstybės institucijų ir įstaigų apetitas valdiškiems pinigams nemažėja. Lėšų reprezentacijai, transportui, kvalifikacijai kelti, ekspertams, komandiruotėms, darbo užmokesčiui kasmet išleidžiama vis daugiau.

Išanalizavęs daugiau kaip 100 valdiškų institucijų pateiktus duomenis apie 2018 metų išlaidas, Seimo Audito komitetas konstatavo, kad padėtis iš esmės nepagerėjo. Priešingai, kai kuriais atvejais išlaidautojų apetitas padidėjo. Audito komitetas pabrėžė, kad tendencija labiausiai išlaidauti paskutinį metų ketvirtį virsta amžinąja. Todėl vėl atkreipė Vyriausybės dėmesį į būtinybę stiprinti valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo tarp ketvirčių kontrolę ir numatyti tam teisines bei technines priemones.

Atlikta analizė rodo, kad institucijų išlaidos transportui, reprezentacijai, kvalifikacijai kelti, ekspertams, komandiruotėms kasmet didėjo, o 2018-aisiais buvo didžiausios per pastaruosius penkerius metus, išskyrus reprezentacijai panaudotas lėšas. Jų daugiausia išleista 2013 metais.

Reprezentacijai negailėta

2018 metais valstybės institucijos reprezentacijai skyrė 8,3 mln. eurų – beveik 17 proc. daugiau nei 2017-aisiais (7,1 mln. eurų). Čia pirmūnė buvo Krašto apsaugos ministerija (KAM), išleidusi 2,1 mln. eurų. Užsienio reikalų ministerija (URM) šiam tikslui skyrė 1,9 mln. eurų. Seimo kanceliarija reprezentacijai panaudojo 687 tūkst. eurų. Prezidento kanceliarija išleido 264 tūkst. eurų, Vyriausybės – 135 tūkst. eurų. Policijos departamentas su visomis pavaldžiomis institucijomis reprezentacijai nepagailėjo 572 tūkst. eurų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) – 453 tūkst. eurų. 2018 metais reprezentacijos išlaidų neturėjo 17 asignavimų valdytojų, 2017-aisiais – 47.

Transporto išlaidos pernai siekė 72 mln. eurų, buvo 37,7 proc. didesnės negu užpernai (52,3 mln. eurų). Pirmąją vietą ir čia užėmė KAM. Šiam tikslui ministerija panaudojo 47 mln. eurų (2017 metais – apie 31 mln. eurų), didžioji dalis lėšų atiteko pavaldžioms įstaigoms. VRM transportui atseikėjo 7,9 mln. eurų, Policijos departamentas – 5,9 mln. eurų (dauguma jų taip pat skirta pavaldžioms įstaigoms), Aplinkos ministerija – 1,3 mln. eurų.

Mokėsi, konsultavosi ir keliavo

Kvalifikacijai kelti pernai prireikė 4,8 mln. eurų (2017 metais – 4,4 mln. eurų). Į šią analizę nepateko duomenys apie lėšas, kurias institucijos šiam tikslui gauna įgyvendindamos Europos Sąjungos paramos pinigais finansuojamus projektus. Aktyviausiai mokėsi KAM specialistai, išleidę 1,7 mln. eurų. Antri buvo Finansų ministerijos (FM) darbuotojai – 362 tūkst. eurų, treti – VRM – 300 tūkst. eurų.

Ekspertams samdyti pernai atseikėta 7,7 mln. eurų (užpernai – 6,2 mln. eurų). Daugiausia pinigų, kaip ir ankstesniais metais, šiam tikslui išleido Energetikos ministerija – 3,4 mln. eurų (2017 metais – 2,7 mln. eurų). Antra buvo Lietuvos mokslo taryba – 580 tūkst. eurų (2017 metais – 1,1 mln. eurų), trečia – Finansų ministerija – 495 tūkst. eurų (užpernai – 534 tūkst. eurų). Kultūros ministerija (su pavaldžiomis įstaigomis) ekspertus samdė už 462 tūkst. eurų (užpernai – 280 tūkst. eurų), Žemės ūkio ministerija – už 456 tūkst. eurų (užpernai – 260 tūkst. eurų).

Komandiruotėms pernai išleista 21,1 mln. eurų (2017 metais –19,5 mln. eurų). Daugiausia keliavo KAM specialistai – panaudota 8,8 mln. eurų (2017 metais – 7,7 mln. eurų), URM tam skyrė 1,8 mln. eurų (užpernai – 1,9 mln. eurų), VRM – 1 mln. eurų, Kultūros ministerija – 875 tūkst. eurų (453 tūkst. eurų), Finansų – 840 tūkst. eurų (694 tūkst. eurų). Seimo kanceliarija 2018 metais komandiruotėms išleido 476 tūkst. eurų, 2017 metais – 388 tūkst. eurų.

Premijoms mokėti pernai panaudota 7 mln. eurų – 0,5 mln. eurų daugiau nei 2017-aisiais. Net 80 proc. premijų išmokėta ketvirtąjį ketvirtį. Dosniausiai jomis „lijo“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžiose įstaigose – tam buvo skirta 893 tūkst. eurų (užpernai – 669 tūkst. eurų). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis kaip premijas išsidalijo 699 tūkst. eurų (užpernai – 865 tūkst. eurų), Sveikatos apsaugos – 575 tūkst. eurų (užpernai – 235 tūkst. eurų), Policijos departamentas – 483 tūkst. eurų (užpernai – 211 tūkst. eurų), Finansų ministerija – 456 tūkst. eurų (užpernai – 645 tūkst. eurų).

Pokyčiai būtini

Nors planuodama 2019-ųjų biudžetą Finansų ministerija, atsižvelgusi į ankstesnių metų išlaidavimo tendencijas, 6 mln. eurų sumažino kai kurių institucijų asignavimus, Seimo Audito komiteto narės konservatorės Agnės Bilotaitės teigimu, padėtis beveik nepasikeitė.

„Kai didžiausias sukauptas sumas stengiamasi išleisti paskutinį metų ketvirtį, nors poreikio nėra, peršasi viena išvada – finansavimas sumažintas per menkai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė. Jos nuomone, kad daug metų besikartojanti problema būtų pradėta spręsti, Vyriausybė, formuodama kitų metų biudžetą, turėtų atidžiai peržiūrėti visų išlaidų poreikį. „Akivaizdu, jog taupyti yra kur, kartais išlaidavimas virsta piktnaudžiavimu. Vadinasi, dabartinis mechanizmas neefektyvus. Valstybės lėšos turi būti naudojamos racionaliai ir efektyviai“, – pabrėžė A. Bilotaitė.

Politikės požiūriu, Audito komiteto rengiama analizė disciplinuoja valstybės institucijas, viešumas įpareigoja jas atsargiau elgtis su valstybės pinigais. „Jei nebūtų parlamentinės kontrolės, išlaidų skaičiai, manau, būtų dar didesni“, – spėjo A. Bilotaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika