Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Iš pirmų lūpų: kuo šiandien gyvena teisėjai 

2019 kovo 14 d. 09:55
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
BNS nuotrauka

Ne krizės geriausiai atskleidžia sistemų būklę, o reakcija į jas. Kokia yra teisėjų bendruomenės būklė, atskleidė jos reakcija į precedento neturinčią korupcijos teismuose bylą.

Į kasmetinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2018 metų veiklos apžvalgos pristatymą praėjusią savaitę susirinko ne tik šio, bet ir kitų teismų atstovai, advokatai, policijos, teisėsaugos institucijų darbuotojai, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Darbotvarkė buvo tradicinė: LAT pirmininko metų apžvalga, diskusija pasirinkta tema, vaišės.

Nors renginys tradicinis, situacija – ne. Dar niekada teisėjų gildija neišgyveno tokio sukrėtimo, koks ją krečia dabar. Teisėjų korupcijos byloje įtariamųjų padaugėjo iki 45, tarp jų – aštuoni teisėjai (vienas – LAT) ir šeši advokatai. Įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

LAT renginys buvo tradicinis, bet situacija – ne.LAT nuotrauka
LAT renginys buvo tradicinis, bet situacija – ne.LAT nuotrauka

Žinoma, metų apžvalga parengta ir pristatymas suplanuotas dar prieš paviešinant šiuos įtarimus. Tačiau gyvenimo realybė menkai pakoregavo jo diskusijas.

Džiaugėsi pasiekimais

LAT renginį anonsavo taip: „Bus apžvelgiama 2018 metų kasacinė praktika, kita plati Teismo veikla, taip pat aktualijos, atskleidžiančios, kokią įtaką Lietuvos teisei ir teismų praktikai daro dinamiški visuomeniniai ir ekonominiai pokyčiai. Tradiciškai renginį vainikuosianti diskusija šiais metais pasiūlys giliau pažvelgti į verslo ir teisės santykį: prisiliesti prie teisės ekonominės analizės, išgirsti ne tik teisėjų, bet ir verslo atstovų įdirbį, jų mąstymo standartus sprendžiant teisės klausimus.“

Kaip dera teisingumas ir nauda? Ar ekonominiai argumentai laikytini perspektyvia bylų sprendimo priemone? Ar aiški ir prognozuojama verslo ginčų sprendimo praktika? Ar teisėjas gali ir turi mąstyti kaip verslininkas? Ar sudėtinga teisinė materija teismo sprendime turi būti paverčiama į verslui įtikimus argumentus arba vidutinio išprusimo žmogaus kalbą? Ar teisus Richardas Allenas Posneris, rašęs (1973 m.), kad teisė yra „pastangų skatinti ekonomiškai efektyvų rezultatą išraiška“, o tolesnis rezultatas labai priklausąs nuo teisėjų? Tokie anonsuoti diskusijos klausimai.

Rimvydas Norkus: „Toliau sunkiai dirbsime, kad teisingumu būtų pasitikima, ir sugrąžintume tai, kas prarasta." / LAT nuotrauka
Rimvydas Norkus: „Toliau sunkiai dirbsime, kad teisingumu būtų pasitikima, ir sugrąžintume tai, kas prarasta." / LAT nuotrauka

Kad ir kaip keistai kai kurie jų skambėtų, buvo galima tikėtis, kad šie klausimai išprovokuos diskusijas apie teisėjų korupcijos skandale minimas, be kita ko, ir su verslu susijusias bylas, tokias kaip garsiojo Vijūnėlės dvaro ar kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus. Tačiau apie valstybę sukrėtusią situaciją prabilta vos keliskart. LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, prieš paskelbdamas, kad jo vadovaujama institucija pernai išnagrinėjo 953 bylas, liko nepakeista apie 41 proc. sprendimų civilinėse ir apie 66 proc. – baudžiamosiose bylose, tik užsiminė, jog sistemą sukrėtė neseni įvykiai. „Toliau sunkiai dirbsime, kad teisingumu būtų pasitikima, ir sugrąžintume tai, kas prarasta, kad priekaištai, kurie skambėjo mūsų atžvilgiu, netektų net teorinio pagrindo“, – tikino jis. Galiausiai R. Norkus pridūrė, jog gerbiant nekaltumo prezumpciją nebus puolama smerkti įtariamųjų.

„Kai kas sako, kad nepriklausomumas užliūliavo. Bet būtent šiame kontekste teismų nepriklausomumo principas, kuris visada buvo suprantamas ne kaip privilegija, o kaip didžiulė atsakomybė, dabar įgyja dar didesnę prasmę. Būtent tokiam nepriklausomumui ginti būtinas visų konstitucinių valdžių susitelkimas, pagalba išsaugant teisėjo profesijos prestižą, užtikrinant, kad į teismus ateinantys dirbti žmonės būtų vedami vien profesinio pašaukimo“, – dėstė R. Norkus, bet nepridūrė, kas nuveikta užkardant korupciją Temidės rūmuose. Jis tik apibendrino, kad nuveikta daug, tad norėtųsi, „jog to nenubrauktų jokie ekscesai, kad ir kokie skaudūs jie būtų, mūsų darbas tęsiasi nepaisant jokių sukrėtimų“. R. Norkus palinkėjo „ir toliau dirbti taip, kad neapleistų pasididžiavimo jausmas, nors gyvenimas kartais pažeria sunkumų.“

Realijos darbotvarkės nepakeitė

„Ne sunkumai, ne krizės geriausiai atskleidžia sistemų būklę, o reakcija į jas. Į jus dabar atsukti fotoaparatų objektyvai ir TV kameros. Turite didelį šansą ir galimybę sumažinti visuomenės abejones, parodyti, kad tai – nukrypimas nuo normos, o ne norma. Būtų blogiau, jei to nukrypimo nepastebėtume“, – prieš pradėdamas diskusiją pabrėžė jos moderatorius žurnalistas Aurimas Perednis. Jis papasakojo, kaip savo darbo ataskaitą rengė policija: skaitė socialiniuose tinkluose ir portaluose pateiktus žmonių klausimus, o trys komisarai atsakinėjo net į pačius nepatogiausius. Taip policija dvi valandas atsiskaitinėjo visuomenei. A. Perednis davė patarimą – visuomenei labai trūksta tokių sistemų atvirumo, į tai reikia reaguoti ne bėgant, o kalbantis.

Bet, regis, auditorija nelabai išgirdo užuominos. Diskusijos apie teisėjus, advokatus, galimus kyšius verda už teisininkų gildijos langų. O šiapus kalbėta pagal darbotvarkę.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad verslininkai nori jausti, jog teisingumas yra vienodas visiems, tačiau, jo duomenimis, verslas pralaimi apie 90 proc. bylų, kuriose bylinėjasi su valdžios institucijomis. Be to, bylų nagrinėjimas trunka net kelerius metus, verslą tai žlugdo.

„Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas akcentavo, kad teisėjo profesiją reikėtų padaryti labiau suprantamą žmogui, o teismų priimamus sprendimus išversti į „žmonių kalbą“.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas atkreipė dėmesį, jog verslininkai tarpusavio konfliktus ar konfliktus su konkurentais linkę spręsti pasitelkdami baudžiamąjį procesą, nors daugeliu atvejų matyti, kad tokie santykiai yra grindžiami civilinės teisės normomis, tad geriausia ginčus būtų narplioti be teismų pagalbos, nes bylinėjimasis reikalauja daug pinigų ir laiko. Replikuota, esą advokatų darbas – taip pat verslas.

Bene didžiausią reakciją sukėlė diskusijoje dalyvavusių svečių bandymai atspėti, kiek uždirba LAT teisėjas, juolab kad R. Dargis nurodė bemaž dvigubą sumą, nei skelbiama LAT tinklapyje (praėjusių metų trečiąjį ketvirtį – 3114 eurų iki mokesčių). Susidomėjimo sulaukė ir auditorijos klausimas apie siūlymą įtvirtinti tarėjų institutą – moderatoriaus prašymu visi užsimerkę balsavo, ir pritariančiųjų buvo vos apie dešimtadalį.

Daugeliui patiko ir R. Baryso replika, kad jis neįsivaizduoja, kaip šioje srityje gali vykti permainos, jei už jas atsakingo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė neišsėdi nė valandos metinėje LAT konferencijoje, kurioje, pasak R. Baryso, iš pirmų lūpų galima išgirsti, kuo gyvena teisėjai. Tačiau Seimo atstovė, taip pat teisingumo ministras, jei būtų likę renginyje iki pat pabaigos, tebūtų išgirdę, jog teisėjus mažiausiai domina tai, kas labiausiai rūpi visuomenei.

„Visi turime mokytis pamokas, kurias ši situacija suteikė, – jau baigiantis diskusijai pasakė LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o renginio moderatoriaus paprašyta sukonkretinti, kas yra didžiausia pamoka, paaiškino: – Mūsų reakcija. Esame nepasirengę tokioms situacijoms. Man asmeniškai buvo didžiulis stresas, dvi savaites negalėjau normaliai dirbti, nors nebuvau kviečiama net liudyti. Esame nepasirengę dirbti krizinėmis sąlygomis. Pasirodėme esantys jaunikliai ir geltonsnapiai.“

Po nekaltumo prezumpcijos skraiste

Priminsime, kaip į skandalą reagavo LAT. Vasario 20 dieną paskelbus informaciją apie įvairiomis korupcinėmis veikomis įtariamus teisėjus, tarp jų – LAT teisėją Egidijų Laužiką, LAT išplatino pranešimą „Dėl vykstančio tyrimo“, kuriame nurodė, kad šio teisėjo įgaliojimai sustabdyti, jis bylų nenagrinėja, o Teismo pirmininkas kreipėsi į generalinį prokurorą dėl informacijos, galbūt aktualios LAT užtikrinant nepertraukiamą bylų nagrinėjimą.

Visą Lietuvą sukrėtusio skandalo šeštą dieną – vasario 25-ąją – LAT pripažino „susidariusios situacijos rimtumą“, tačiau kreipėsi į teisėjų bendruomenės narius, advokatus, politikus, žiniasklaidos atstovus ir visą Lietuvos visuomenę visų pirma siekdamas priminti Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir paraginti jos laikytis. Mat „neatsakingos spekuliacijos griauna visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia ir kelia pavojų efektyviam valdžių padalijimo principo veikimui mūsų valstybėje“.

Devintą skandalo dieną – vasario 28-ąją – LAT pagaliau pareiškė: „Nepriklausomai nuo galimos tyrimų baigties, norisi atsiprašyti Lietuvos žmonių už prarastą pasitikėjimą teisingumu. Ne tik tų, kurių bylose galbūt priimti neskaidrūs sprendimai, bet visų, kurie tikėjo teisingumo vykdymu ir pasitikėjo teismais. (...) Nesiekiame išplauti savo munduro. Suprantame, jog teks daug ir sunkiai dirbti, kad atkurtume tai, kas buvo sugriauta. Diskutuokime dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą, peržiūrėkime Teisėjų etikos kodekso taikymo, interesų deklaravimo praktiką, teikime siūlymus dėl administravimo stiprinimo.“ Ir kartu pridūrė, kad lygiai taip pat reikia atsiprašyti tų sąžiningai ir atsakingai dirbančių teisėjų, kurie nukentėjo dvigubai. Pirma, dėl nusivylimo, atsiradusio paskelbus žinią apie galbūt nesąžiningus kolegas. Antra, dėl grėsmingų komentarų apie supuvusią sistemą ir ją užvaldžiusią korupciją. O galiausiai pažymėjo: „Dirbant sudėtingiausiomis sąlygomis, didžiausiu darbo krūviu, esant neadekvačiam finansavimui ir mažiems atlyginimams, pasiekti įspūdingi rezultatai. Jų neturi nubraukti įtariamos korupcijos skandalas.“

Neseniai duodamas interviu „Lietuvos žinioms“ Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus atskleidė ir kitą teismų sistemos bruožą. „Atliekant korupcijos tyrimus teismuose aiškiai išryškėjo teisėjų uždarumas. Vertindami Lietuvos viešąjį sektorių apskritai, matome svarbius žingsnius kuriant antikorupcinę aplinką. Teismai šiuo požiūriu kažkur sustojo. Teismuose, pavyzdžiui, naujausia kovos su korupcija programos versija patvirtinta 2012 metais. Tai rodo, kad antikorupcinei aplinkai kurti nebuvo skiriama daug dėmesio. Labai norėčiau, kad po šio tyrimo teismų sistemoje atsirastų daugiau noro bendradarbiaujant su STT imtis problemų analizės ir ieškoti sprendimų, kurie ateityje leistų išvengti tokių situacijų“, – kalbėjo jis. Be kita ko, anot Ž. Bartkaus, tyrimas rodo, jog bylų paskirstymo kompiuterinė sistema gali būti apeita.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika