Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Investicijų pritraukimas – ir konstitucinė problema 

2019 sausio 21 d. 10:00
BNS nuotrauka

Visuomenei būtina daug rimtesnė diskusija apie investicijų pritraukimo politinių iniciatyvų leistinas ribas. Turėtume aiškiau apsispręsti, kiek valstybės lėšų ir savo teisių norime aukoti siekdami pritraukti investicijų. Toks įspūdis susidaro matant politikų, teisininkų ir ekonomistų nesutarimus dėl Investicijų įstatymo pataisų.

Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktomis pataisomis numatoma sudaryti išskirtines sąlygas stambių projektų investicijoms. Stambiu galėtų būti pripažintas apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas. Jį įgyvendinant per penkerius metus turėtų būti sukurta ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, investuotojui skiriant ne mažiau kaip 30 mln. eurų privataus kapitalo.

Dėl tokių projektų investuotojai su Vyriausybe sudarytų sutartis, kuriomis galėtų būti nustatytos specialios sąlygos. Viena svarbiausių – formalus prioritetas teikiant stambiam projektui reikalingas viešojo administravimo paslaugas. Prioritetą turėtų teikti visos valstybės ir savivaldybių įmonės.

Savivaldybės būtų skatinamos teritorijų planavimo sprendinius derinti su jau numatytų ar planuojamų stambių projektų poreikiais. Investuotojai įgytų teisę savo lėšomis įrengti projektams reikalingą viešąją infrastruktūrą, kuri, esant būtinybei, galėtų būti perduota savivaldybei.

Stambiems projektams įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė investuotojams galėtų būti parduodama ar išnuomojama be aukciono. Be to, pataisos numato ir galimybę vykdant stambų projektą paimti privačių savininkų žemę visuomenės poreikiams.

Investuotojai galėtų naudotis supaprastinta užsieniečių įdarbinimo tvarka, o stambių projektų įgyvendinimą užtikrintų Vyriausybės įgaliota institucija – jų koordinatorius.

Tikslas – „žaliasis koridorius“

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai tvirtina, kad siūlomos pataisos atveria „žaliąjį koridorių“ stambiems investuotojams. Specialią tvarką stambiems projektams plėtoti savo įstatymuose jau yra įtvirtinusios Vengrija, Italija ir Kroatija. Sekti jų pavyzdžiu mūsų šalį esą verčia didėjanti Vidurio ir Rytų Europos valstybių konkurencija dėl investicijų.

„Šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalį nuo visų pritrauktų investicijų projektų. Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai sudaro 25 proc. gamybos sektoriuje dalies, Vengrijoje – 59 proc., Slovakijoje – 53 proc., Slovėnijoje – 42 procentus. Stambių duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektų Lietuvoje kol kas neturime nė vieno“, – teigiama ministerijos atsakyme „Lietuvos žinioms“.

Priimti pataisas mūsų šalį esą verčia didėjanti Vidurio ir Rytų Europos valstybių konkurencija dėl investicijų.

Anot ministerijos specialistų, įstatymo pataisų projektas parengtas siekiant įvykdyti 2017 metų kovo 13 dieną patvirtintą Vyriausybės programos įgyvendinimo plano užduotį numatyti specialų reguliavimą stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams pritraukti. Tikimasi, kad per penkerius metus nuo pataisų priėmimo bus sulaukta 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą ir sukurta 2 tūkst. naujų darbo vietų. Per 15 metų tokie projektai esą atneštų 130,6 mln. eurų tiesioginių įplaukų į biudžetą.

Konstitucinės kontroversijos

Vis dėlto pataisų projektui nemažai pastabų pareiškė Seimo Teisės departamentas. Svarbiausios jų yra susijusios su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.

Parlamento teisininkų išvadoje nurodoma, kad „projektu siūloma įstatyme įtvirtinti, jog bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes pagal įstatymus tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, kad žemės sklypas reikalingas viešajam interesui tenkinti, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šiai sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą“. Toks reguliavimas įvertintas kaip galbūt prieštaraujantis Konstitucijai.

Remdamiesi Konstitucinio Teismo (KT) suformuota praktika, Seimo Teisės departamento specialistai išaiškino, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams visuomet turi būti individualus sprendimas. Jis negali būti grindžiamas vien investicijų sutarties sudarymo faktu. KT yra konstatavęs, kad „paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas“.

Konstitucinę žemės paėmimo visuomenės poreikiams sampratą Seimo Teisės departamentas apibendrino taip: „Visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai. Tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti bei tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas. Paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros“. Siūlomos Investicijų įstatymo pataisos, parlamento teisininkų nuomone, šių nuostatų neatitinka.

Teisės departamentui užkliuvo ir kai kurios kitos siūlomų pataisų nuostatos, be kita ko – ir stambių projektų susiejimas tik su konkrečiomis ekonominės veiklos sritimis. Tarp išvados eilučių nesunku perskaityti bendrą Seimo teisininkų poziciją, kad Vyriausybės siūloma tvarka privilegijuoti specifinių sričių stambių projektų investuotojus nėra sąžininga ir teisinga nei kitų verslininkų, nei visuomenės atžvilgiu.

Kompetencijos trūkumas

Opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad siūlydama Investicijų įstatymo pataisas Vyriausybė siekia kompensuoti nustekento viešojo sektoriaus kompetencijos trūkumą.

„Pataisų projektas numato stambių projektų greitą prieigą prie įvairių viešųjų paslaugų. Manau, tai rodo viešųjų paslaugų teikėjų negebėjimą teikti prioritetus, tačiau dar labiau – viešojo sektoriaus nustekenimą. Dėl to procedūrų liūne klimpsta visi ir pamokymai nustatyti prioritetus nepadeda“, – sakė ji.

Anot I. Šimonytės, negebant sistemiškai garantuoti viešųjų paslaugų kokybės, padėtį bandoma taisyti specialiomis įstatymų normomis apibrėžiant „tai, kas sklandžiai veikiančiame viešajame administravime būtų savaime suprantama ir galiotų ne tik banginiams“.

Parlamentarės nuomone, itin daug tokio pobūdžio problemų kyla savivaldybėse. Todėl esą centrinei valdžiai atrodo, kad „liepsime joms įstatymu ir jos tada visas statybas, žemes ir kitus popierius greitai suderins“. „Įtariu, kad šūkis ir liks šūkis“, – apibendrino I. Šimonytė.

Ekspertė sveikina iniciatyvą

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sveikino Vyriausybės iniciatyvą kaip seniai lauktą. „Šios pataisos – dar vienas būtinas žingsnis gerinant investicinę šalies aplinką. Jos nubrėžia aiškias ir lanksčias taisykles stambiems investuotojams sklandžiai įsikurti ir kurti darbo vietas“, – sakė ji.

I. Genytės-Pikčienės nuomone, dabar kaip tik tinkamas laikas priimti tokias pataisas, nes „Lietuva yra atsidūrusi stambių investuotojų radaruose“. Pasak ekspertės, didesniu užsienio investuotojų dėmesiu reikia naudotis ir stengtis, kad jų atėjimas taptų sėkmės istorijomis, kurios atkreiptų ir kitų stambių kompanijų dėmesį į Lietuvą ir joje sudaromas galimybes lanksčiai kurtis ir efektyviai dirbti.

Ekonomistė nesutiko su parlamento teisininkų nuostata, kad stambių projektų galimybės atvėrimas tik tam tikrose ekonominės veiklos srityse būtinai yra nesąžiningas. I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad pataisos orientuotos į didesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių pritraukimą, o Lietuvai tai yra itin svarbu stengiantis pakeisti ekonomikos struktūrą.

„Logiška, kad yra skatinama tam tikra veikla, nes tokiais įrankiais valstybė gali keisti šalies ekonominę struktūrą, mažinti nedidelę pridėtinę vertę kuriančios veiklos svorį ekonomikoje ir didinti tos, kuri užtikrintų didesnį šalies konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. Be to, kuo didesnis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios veiklos svoris šalyje, tuo didesni atlyginimai ir jų kilimo potencialas“, – pabrėžė ekspertė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika