Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Iki sutarimo su lenkais trūksta kelių raidžių 

2019 balandžio 23 d. 09:10
2018 metais Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
2018 metais Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
BNS nuotrauka

Seime ketvirtadienį rengiama diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 25 metus, reikšmę. Politikai ir politologai ketvirčio amžiaus sulaukusį dokumentą vadina istoriniu, teigiama, kad jis padėjo abiem šalims protingai įvertinti praeitį bei paskatino žvelgti į ateitį. Neabejojama, kad per jubiliejų eilinį kartą bus prisiminta lenkiškų pavardžių rašybos problema.

Skelbiama, kad Seime vyksiančioje diskusijoje pagrindinius pranešimus skaitys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas Andrius Kubilius bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį 1994 metų balandžio 26 dieną Vilniuje, dabartinėje Seimo rūmų Konstitucijos salėje, pasirašė prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lechas Valensa.

Aktualumas nepranyko

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo socialdarbiečio Gedimino Kirkilo teigimu, be šios sutarties nei Lietuva, nei Lenkija nebūtų galiojusios pradėti stojimo į Europos Sąjungą (ES) procedūros. „Šalys, kurios neturi abipusių sutarčių, tiesiog nepriimamo į ES. Antras dalykas, ji buvo svarbi mums patiems, nes ten buvo fiksuotas tam tikras istorinis vertinimas – tarsi savotiškas susitaikymas ir aptarti kai kurie dvišalių santykių dalykai“, – LŽ sakė parlamentaras. Pasak jo, ši sutartis tebėra aktuali ir dabar. „Bent jau Lenkijos pusė traktuoja, kad mes iš savo pusės kai ko neįvykdėme, pirmiausia turimas galvoje pavardžių rašymas“, – pastebėjo G. Kirkilas. Sutartis, pasak jo, aktuali ir ta prasme, kad Lietuva ir Lenkija vykdo daug bendrų projektų.

Apžvelgamas pastarojo dešimtmečio dvišalius santykius G. Kirkilas pastebėjo, kad gana ilgą laiką jie buvo pakankami šalti. „Daugiau vienas kitam priekaištavom negu ramiai diskutavome. Ypač po užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio kalbų esą į Lietuvą jis daugiau nevažiuos, kol nebus išspręstas pavardžių rašybos klausimas. Pastaruosius dvejus metus galima traktuoti kaip santykių atšilimą. Aktyvumo padidėjimas jaučiamas nuo pernai – praktiškai visi Lenkijos vadovai nuo prezidento, premjero, abiejų rūmų pirmininkų iki eilinių pareigūnų apsilankė Lietuvoje. Atvyks svečių ir sutarties pasirašymo proga“, – sakė G. Kirkilas. Jo nuomone, dėl šalies prezidento posto besivaržantys devyni kandidatai savo diskusijoje santykiams su Lenkija skiria per mažai dėmesio. „Susidaro įspūdis, kad premjero Sauliaus Skvernelio oponentai vengia šiuo klausimu diskutuoti, matyt, nenorėdami pabrėžti jo nuopelnų atkuriant santykius su Lenkija. Kaip būsimiems valstybės vadovams reikėtų labiau įsigilinti į šiuos klausimus“, – mano valdančiajai koalicijai priklausantis parlamentaras.

Bendradarbiavimas pragmatiškas

Seimo Užsienio reikalų komiteto nario, buvusio užsienio reikalų ministro konservatoriaus Audroniaus Ažubalio vertinimu, ši sutartis yra „solidus fundamentas“ abiejų šalių tolesniam bendradarbiavimui. „Lietuvos noras buvo vienas – turėti gerus santykius su kaimyne, tačiau, žinoma, ne bet kokia kaina. Šis noras kartais pakišdavo koją – mūsų prezidentai, premjerai prižadėdavo Lenkijos pusei tokių dalykų, kokių niekaip negalėdavo įgyvendinti, nes tie pažadai paprasčiausiai prieštaravo mūsų Konstitucijai. Pavyzdžiui, dėl pavardžių rašybos. Iš čia kildavo tam tikro nesusikalbėjimo, kaimynų nusivylimo. Sakydami – negalite, nežadėkite – lenkai buvo teisūs“, – teigė A. Ažubalis. Kita vertus, abipusių santykių eiga daugiausia priklausė nuo tuo metu Lenkijoje buvusių vyriausybių. Štai Donaldo Tusko vyriausybė, pasak jo, „mėgino atsisakyti regioninio bendradarbiavimo, keldavo ultimatyvius reikalavimus ir skubėjo sėsti prie Europos didžiųjų stalo manydama, kad tam regiono mažesniųjų parama nėra būtina, kad Lenkija pati yra pakankamai sunkiasvorė žaidėja“. „Bet kaip rodo istorija, visa tai nebuvo realizuoti. Brolių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių valdžia buvo aiški priešprieša liberaliai D. Tusko vyriausybei. Šie politikai ir jų partija gerai suvokė regioninio bendradarbiavimo svarbą užtikrinant saugumą. Atėjus į valdžią J. Kaczynskio partijai, Lenkija vėl atrado bendrų projektų interesą, supranta, kad vidinė regiono integracija labai svarbi. Manau, kad dabar vėl bendradarbiaujame pragmatiškai, strateginiais klausimais randamas sutarimas „, – kalbėjo A. Ažubalis. Jis sutiko, kad tarpusavio santykius esama kai kurių erzinančių dalykų, pavyzdžiui, lietuvių švietimas kaimynėje šalyje, kai kurie istorinės atminties niuansai, tačiau visa tai esą gali būti išspręsta ir neaštrinant situacijos. Paklaustas, ar Lietuva įteisins trijų lotyniškų raidžių, aktualių rašant lenkiškas pavardes, rašybą, A. Ažubalis sakė galįs atsakyti tik taip: „Nemanau, kad Lietuvos Konstitucija yra bloga. Aš ja didžiuojuosi, manau, kad ji demokratiška, šiuolaikiška ir moderni“.

Pavyzdys regionui

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjo docento Andrzejaus Pukšto vertinimu, atkurtos Lietuvos istorijoje šios sutarties vaidmuo labai didelis. „Kartais jis nepagrįstai šiek tiek nutylimas, ko gero, į šią sutartį šiek tiek žiūrima per tautinių mažumų prizmę. O juk šis dokumentas leido galutinai užkasti istorinį nesantaikos kirvį. Tiek Lietuvai, tiek Lenkijai atvėrė visiškai naujų galimybių ir perspektyvų. Nes be šios sutarties vistiek nebūtų buvę abiejų šalių euroatlantinės integracijos. Pagaliau, šis dokumentas sureguliavo, pripažino abiejų šalių sienas. Tai buvo tas pagrindas, kuris leido eiti toliau. Drįsčiau sakyti, kad sutartis parodė pavyzdį visam Vidurio Europos regionui. Ji pademonstravo, kaip reikia tas istorines skriaudas „uždaryti“ ir galvoti apie ateitį“, – LŽ sakė politologas. Jis prisiminė, kad pasirašyti sutartį anuomet buvo pakankamai sudėtinga. „Ko gero, reikia atiduoti duoklę prezidentams Algirdui Brazauskui ir Lechui Valensai. Kaip ten juos bevertintume, bet šioje vietoje šių dviejų politinių lyderių vaidmuo buvo didžiulis“, – pastebėjo A. Pukšto.

Pasak politologo, ketvirčio amžiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių kelias „buvo duobėtas“. A. Brazausko, Valdo Adamkaus laikotarpiu „buvo judama į priekį“, nors gal ir ne taip greitai, kaip norėtasi. „Tuo metu Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais buvo santykių pauzė, kuri nieko gero neatnešė. Dabar juntamas sugrįžimas prie anksčiau buvusio tempo“, – sakė A. Pukšto. Daugybę bendradarbiavimo galimybių, anot jo, atveria bendri energetinio saugumo, infrastruktūros projektai. „Nenormalu, kad iš Vilniaus į Varšuvą automobiliu ar autobusu važiuojame 8–9 valandas. Europoje tai negirdėtas dalykas“, – teigė politologas. Tačiau niekur, pasak jo, neišnyko ir tautinių mažumų švietimo, pavardžių rašybos problemos. „Tačiau tinkamo modelio paieškos visada užtrunka“, – pastebėjo pašnekovas.

A. Pukšto požiūriu, nors debatuose kandidatai į prezidentus skiria pakankamai dėmesio santykiams su Lenkija, kartais susidaro įspūdis, kad „visa tai šiek tiek V. Putino imperializmo dėka“. „Į kaimyninius santykius daugiau žiūrima per tas grėsmes, kurios eina iš Rusijos. Kartais atrodo, kad turime draugauti, nes mus gąsdina V. Putinas. Žinoma, saugumo dalykai labai svarbūs, niekas nenori karo. Vis dėlto tokio kultūrinio santykių aspekto man trūksta“, – sakė A. Pukšto.

Amžinoji problema

Prieš penkerius metus minint šios sutarties 20-metį Seime surengtoje diskusijoje dalyvavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis pareiškė negalįs gerai vertinti, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo leisti vietos lenkams originaliai rašyti pavardes ir jų gyvenamosiose vietose kabinti lenkiškus gatvių pavadinimus. „Mažumų problemos yra labai jautrios ir gali būti pavojingos. Su jomis yra taip pat, kaip su džinu – jeigu jį išleidai iš butelio, tai sukišti atgal jau labai sudėtinga“, – tuomet sakė jis. Pasak politiko, per susitikimą Seime su Lietuvos parlamentarais konstatuota, kad liko neišspręstų problemų, „kurias galbūt galima pavadinti smulkmenomis, tačiau jos kartais pagadina Lietuvos ir Lenkijos santykius“. „Mes turime labai nuosekliai šalinti trukdžius, kurie yra Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kelyje. Tikiuosi, kad netrukus bus išspręstas pavardžių rašymo klausimas“, – vylėsi A. Kwasniewskis.

Praėjusių metų vasarį Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigė, kad Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis. „Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – kalbėjo A. Duda.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika