Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Grėsmių žemėlapyje – naujas žaidėjas: dominame ir tolimą Azijos šalį 

2019 vasario 5 d. 07:58
Reuters/Scanpix nuotrauka

Žvalgybos institucijos svarbiausiu iššūkiu mūsų šalies saugumui tradiciškai įvardija Rusiją, prieš Lietuvą nukreiptą veiklą vykdančią įvairiais frontais. Tačiau šiandien pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskirta ir agresyvėjanti Kinijos veikla.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą šiandien pristatė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos. Dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, dokumente taip pat pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (2019–2020 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Anot mūsų saugumo tarnybų, Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.

Toliau ginkluoja Kaliningradą

Mūsų saugumo tarnybų parengtame dokumente teigiama, kad pernai Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje. Čia dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. „Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo. Didėja karinės jėgos, kaip vieno pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų, reikšmė. Vis dėlto didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – sakoma ataskaitoje.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą nediplomatinę priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija), manipuliuoja bendra sovietine praeitimi, ieško ideologiškai Rusijai artimų asmenų, itin aktyviai verbuoja į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos ir kitų šalių piliečius.

Mūsų saugumo tarnybų parengtame dokumente teigiama, kad pernai Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.

Naudojasi ir Baltarusijos žvalgyba

Rusijos žvalgybos operacijų prieš Lietuvą geografija taip pat išplėsta. Nors šios šalies žvalgybos tarnybos veikloje prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, žmogiškosios žvalgybos (Lietuvos piliečių verbavimo) intensyvumas išlieka aukštas. Pasak mūsų saugumo, Lietuvai vis labiau ribojant Rusijos žvalgybų veiklos su diplomatine priedanga galimybes, Rusijos žvalgai prisitaiko išnaudodami nediplomatinę priedangą ir ypač dažnai operacijas prieš Lietuvą perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes. Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Rusijos žvalgybos tinklas pasaulyje yra platus, o operacijos orientuotos į ilgą laikotarpį, todėl Lietuvos piliečiams, patekusiems į jų dėmesio akiratį, ištrūkti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, 2008 m. galimybę gauti Rusijos žvalgybos tarnybas dominančios informacijos turintis Lietuvos valstybės tarnautojas susipažino su Rusijos diplomato priedangą naudojančiu žvalgybos karininku. Rusijos žvalgyba neskubėjo asmens verbuoti, nespaudė jo bendradarbiauti, per susitikimus apsiribodavo įtarimo nekeliančiais bendro pobūdžio pokalbiais. Vėliau santykiai nutrūko, o Lietuvos pilietis išvyko dirbti į užsienio valstybę. Praėjus 10 metų po pažinties, su šiuo Lietuvos piliečiu Vakarų valstybėje kontaktus atnaujino kitas toje pačioje Rusijos žvalgybos tarnyboje dirbantis karininkas. Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Be to, Rusijos žvalgybos tarnybos analizuoja Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašus ir ieško juose šiuo metu Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių. Nustačiusios tinkamus taikinius, Rusijos žvalgybos tarnybos suranda buvusius ar esamus kartu su Lietuvos piliečiais tarnavusius Rusijos ar Baltarusijos kariškius, kuriems nurodo tiesiogiai ar nuotoliniu būdu atnaujinti draugystę. Kaip sakoma mūsų saugumo tarnybų parengtame dokumente, taikiniais tapusius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos siekia „išvilioti“ į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. Tam pasirenkami įvairūs pretekstai – tarnybos draugų susitikimai, karinių konfliktų minėjimai, karinės šventės ir pan. Lietuvos piliečiams pradėjus lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje, juos palaipsniui bandoma įtraukti į žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą.

Taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgyba naudojasi Baltarusijos žvalgybos tarnybomis. Baltarusijos teritorijoje Rusijos žvalgybos tarnybos netrukdomai verbuoja Vakarų šalių piliečius. Įspėjama, kad dėl to Lietuvos piliečiai, dažnai besilankantys Baltarusijoje, gali tapti tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

Bando paveikti politinius sprendimus

BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot žvalgybos institucijų, siekdama menkinti mūsų šalies valstybingumą, Rusija plėtoja istorijos politikos projektus: neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir propaguoja teigiamą sovietų įtakos Lietuvos raidai įvaizdį. Į šiuos projektus Rusija ypač stengiasi įtraukti jaunimą.

2018 metais vienas pagrindinių Rusijos istorijos politikos taikinių buvo Lietuvos partizaninis judėjimas, neatitinkantis Rusijos plėtojamų ir Lietuvos valstybingumą menkinančių istorijos naratyvų. „Rusija kuria nuolatinį prieš Lietuvą nukreiptą propagandos srautą. Jis ypač suintensyvėja Lietuvai pradedant atsakomuosius veiksmus prieš agresyvią Rusijos užsienio politiką“, – aiškiname grėsmių vertinime.

Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.

VSD ir AOTD parengtame dokumente teigiama, kad siekdama paveikti Lietuvos vidaus procesus, Rusija ardomojo pobūdžio veiklai išnaudoja demokratijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises. „Prisidengdama siekiu rūpintis savo diaspora, ji bando skaldyti Lietuvos visuomenę, o kultūrinių ryšių plėtrą pasitelkia pateisindama agresyvią užsienio politiką. Rusija siekia paveikti Lietuvos politinius sprendimus, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų prielaidų teigti, kad jai yra pavykę įgyti norimą įtaką“, – sakoma ataskaitoje.

Kinijos dėmesys tik stiprės

Kitaip nei ankstesnių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, dabar išskiriama Kinija. Pasak mūsų saugumo tarnybų, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos bei saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO, Europos Sąjungos (ES) šalyse, bet ir Lietuvoje. Čia veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas. „Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“, – pažymima grėsmių vertinime.

Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis

Anot mūsų saugumo tarnybų, Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos.

Darius Jauniškis./ BNS nuotr.
Darius Jauniškis./ BNS nuotr.

„Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis“, – prognozuoja VSD ir AOTD atstovai.

„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų visuomenė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

Jis patvirtino, jog buvo fiksuota konkrečių verbavimo atvejų.

„Sunerimti reikėtų, jei asmuo kviečiamas į Kiniją, jam apmokama kelionė, mokymai ir kitos išlaidos, organizuojamos pramogos, siūlomas papildomas uždarbis už konsultavimą, skatinama įsidarbinti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką įgyvendinančiose ar ES ir NATO institucijose“, – pažymėjo D. Jauniškis.

Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.

Vytautas Bakas./ BNS nuotr.
Vytautas Bakas./ BNS nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, jog pirmas viešas Kinijos paminėjimas grėsmių ataskaitoje signalizuoja būtinybę imtis tam tikrų priemonių, tačiau kvietė „nedemonizuoti Kinijos verslo kaip tokio“.

„Aš kviesčiau nedemonizuoti Kinijos verslo kaip tokio, nepaisant to, kad Rusija yra pagrindinis iššūkis nacionalinio saugumo požiūriu, bet verslas daromas, tas pats ir su Kinija“, – žvalgybų ataskaitą žurnalistams Seime komentavo V. Bakas.

Anot V. Bako, „signalai, kurie ateina iš žvalgybų atskaitos, verčia ir pačią Kiniją paaiškinti aiškiau, kokie jos interesai Lietuvoje ir regione, kita vertus, mūsų šaliai turėti tam tikrą gilesnę analizę ir strategiją, kaip mes elgiamės su Kinijos investicijomis“.

Pastangos supriešinti neslops

Mūsų saugumas pažymi, kad sąlygos Rusijai didinti įtaką Lietuvoje yra nepalankios, tačiau Kremlius neatsisako siekių paveikti Lietuvos vidaus politinius procesus ir visuomenę. Tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje suintensyvės Rusijos siekiai diskredituoti ir didinti nusivylimą demokratija, valdžios institucijomis ir šalies pareigūnais. 2019–2020 metais vyksiantis rinkimų ciklas, VSD ir AOTD atstovų teigimu, tikėtina, taps pagrindiniu Rusijos domėjimosi objektu. Neatmestina, kad Rusija bandys paveikti rinkimų eigą turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis.

„Artimoje perspektyvoje Rusija, vykdydama agresyvią informacinę ir istorijos politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą. Kremlius, tikėtina, didins istorijos politikos įgyvendinimui skirtų projektų įvairovę ir apimtis. Labai tikėtina, kad vienu iš pagrindinių taikinių Lietuvoje taps 2019 m. planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Tikėtina, kad šia proga suintensyvės Kremliaus propagandinės kampanijos, skleidžiančios „savi šaudė į savus“ naratyvą. Neatmestinos provokacijos prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Kremlius imsis ir į ilgalaikę perspektyvą nukreiptų propagandinių veiksmų, siekdamas stabdyti NATO ir Lietuvos saugumo stiprinimo iniciatyvas“, – perspėjama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika