Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Globalių profesionalų patarimas: išdrįskime 

2018 gruodžio 28 d. 06:00
Atsakymas į dažną klausimą, kodėl Martynas Levickis grįžo į Lietuvą, yra jo darbai.
Atsakymas į dažną klausimą, kodėl Martynas Levickis grįžo į Lietuvą, yra jo darbai.
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Kai kas iš jų Danijoje įsteigė išmaniąją maistinių žiogų laboratoriją, kai kas Jungtinėje Karalystėje plėtoja dirbtinį intelektą, o kai kas grįžęs iš Londono į Lietuvą tapo lietuviško meno eksportuotoju. Skirtingas istorijas vienija bendras dėmuo: jie – jauni, pasaulio keisti nepabūgę lietuviai.

Vakar tarptautinių profesionalų tinklas Global Lithuanian Leaders (GLL) jau septintą kartą išdalijo Globalios Lietuvos apdovanojimus, kuriais įvertinami ir pagerbiami tarptautinių lietuvių nuopelnai Lietuvai. Vertingų susitikimų, idėjų ir kontaktų mainų diena prasidėjo nuo Globalių profesionalų forumo, į kurį suvažiavo lietuviai iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Šiais metais jo akcentas – jauni, ambicingi, pokyčius versle, moksle ir visuomenėje kuriantys lietuviai.

Lietuviai kuria unikalias inovacijas

„Su būsimu mūsų įmonės kofinansuotoju visiškai atsitiktinai susipažinau lėktuve į Edinburgą, kur skridau studijuoti dirbtinio intelekto. Pirmas patarimas: nebijokite užkalbinti žmogaus, nes galbūt tai bus vertingiausias jūsų gyvenimo susitikimas“, – šypsojosi Alesis Novikas, vienas Jungtinės Karalystės (JK) „Aimbrain“ bendrovės įkūrėjų ir technologijų vadovas, prestižinio verslo leidinio „Forbes“ šiemet įtrauktas į Europos technologijų talentų iki 30 trisdešimtuką („30 under 30“).

Po studijų A. Novikas dalyvavo JK startuolių programoje, skirtoje dar neturintiems idėjos. Tačiau netrukus idėja jam gimė. „123456 – tai populiariausias pasaulyje slaptažodis, bet jis nėra saugus. Kaip išspręsti problemą, kad vartotojui būtų paprasta prieiti prie savo duomenų, bet jie būtų gerai apsaugoti? Vartotojai savo duomenų saugumu nesirūpina, o vien dėl sukčiavimo Jungtinė Karalystė kasmet praranda 190 mlrd. svarų“, – pasakojo A. Novikas. Idėja kurti biometrinio atpažinimo sprendimus (kai įrenginys atpažįsta vartotoją pagal veidą, balsą ar naudojimo įpročius) kilo iš nuolatinės frustracijos dėl slaptažodžių, kuriuos šiuolaikiniam žmogui reikia įsiminti, gausos. A. Noviko techninė vizija padėjo „Aimbrain“ tapti unikalia pasaulyje biometrinės paslaugos platforma. Jos kūrėjas prognozuoja, kad greitu laiku slaptažodžiai bus iš viso nebereikalingi.

Jonas Baziukas Danijoje įsteigė išmaniąją maistinių svirplių laboratoriją, 12 m jūriniame konteineryje dabar svirpia apie 300 tūkst. vabzdžių.
Jonas Baziukas Danijoje įsteigė išmaniąją maistinių svirplių laboratoriją, 12 m jūriniame konteineryje dabar svirpia apie 300 tūkst. vabzdžių.

Audrūnas Gruslys, baigęs Vilniaus licėjų, Kembridžo universitete studijavo fiziką, vėliau – matematiką, šiame universitete apsigynė ir fizikos mokslų daktaro disertaciją. 2013 metais jis pradėjo dirbti „Google“, o „Google“ įsigijus „Deep Mind“ startuolį susidomėjo galimybe jame dirbti kuriant dirbtinį intelektą. Pasak A. Gruslio, pagrindinė kompiuterių problema buvo ta, kad jie yra greiti, bet nėra protingi. „Kompiuteris pats savaime gali sudėti skaičius, padauginti, kitaip tariant – atlikti greitą aritmetiką. Tačiau jei jo paprašysi parodyti dramblį, jis paklaus – kas tai yra. Kompiuteris neturi abstraktaus mąstymo“, – pasakojo mokslininkas.

Mokslininkai suprato, kad kompiuterius reikia mokyti pavyzdžiais. „Kompiuterius mokome mokytis. Sistema pagrįsta dirbtiniais neuronų tinklais, kurie yra panašūs į esančius žmogaus smegenyse. Pavyzdžiui, kompiuteriui rodome dramblio nuotrauką, šis vaizdas keliauja į neuronų tinklą, ir tada reguliuojame sinapses (jungtis tarp neuronų) tol, kad kompiuteris „suvokia“, kad mato dramblį. Taip kompiuteris mokosi“, – procesą aiškino A. Gruslys.

Šiandien kompiuteriai gali ne tik atpažinti paveikslėlį, bet ir jį nupiešti. Treniruojami neuronų tinklai taip pat gali įgarsinti parodytą tekstą, aušinti duomenų centrus, nustatyti kai kurias akių ligas, mat neuronų tinklas kuria naujus duomenis, ne tik juos atkartoja.

Svarbiausia – drąsa rizikuoti

„Drąsa laimi prieš intelektą“, – savo asmeniniu pavyzdžiu įrodė GLL pernykščių apdovanojimų laureatas, JK finansinių technologijų startuolio „TransferGo“ vadovas Daumantas Dvilinskas, prieš porą metų „Forbes“ įtrauktas į įtakingiausių finansų pasaulio žmonių iki 30 metų trisdešimtuką. Pasakodamas apie save, jis prisipažino neturėjęs ypatingų gebėjimų, bet, jo žodžiais, „kai atrandi tai, ką nori daryti, ir drįsti to imtis, gali aplankyti sėkmė“. „Ir netgi jei nepasiseks, jei „sudeginsi“ visus investuotus pinigus, pagyvensi pas mamą, bet vėl atsitiesi“, – D. Dvilinskas patarė rizikuoti, kol esi jaunas.

Jo ir jo bendraminčių rizika atnešė sėkmę, nors verslo idėja gimė kilo atsitiktinai. „Nieko nenusimaniau apie finansus – tik studijuodamas Lankasterio universitete patyriau, kad siųsti pinigus per bankus – labai brangu. Reikėjo daug drąsos, kad su bendraminčiais sugalvotume keisti tai, apie ką nieko nenusimanėme. Iš pradžių nežinojome, ką darome, bet tai buvo patys įdomiausi metai. Taigi, svarbiausia – nebijoti“, – patarė D. Dvilinskas.

2012 metais „TransferGo“ pritraukė pirmąją 150 tūkst. eurų investiciją. Šiandien įmonė jau yra pritraukusi beveik 50 mln. eurų investicijų, joje dirba per 130 žmonių. Bendrovė turi penkias atstovybes skirtingose pasaulio šalyse. Metę iššūkį bankams, jie pakeitė pinigų perlaidų ir finansinių paslaugų žemėlapį. Beje, D. Dvilinskas patikslino, kad neteisingai sakoma, jog „TransferGo“ veikia prieš bankus. „Dirbame klientams, o ne prieš ką nors“, – pabrėžė jis.

Šių metų Globalių profesionalų forumo akcentas – jauni, ambicingi, pokyčius versle, moksle ir visuomenėje kuriantys lietuviai.

Svirpliai ir kiaulės

„Jei prieš septynerius metus kas nors būtų pasakęs, kad būsiu svirplių fermos ūkininkas, būčiau pamanęs, kad žmogus juokauja“, – teigė „FOODuristic Farm“ steigėjas Jonas Baziukas. Bendradarbiaudamas su keliais Kopenhagos universitetais, jaunuolis Danijoje įsteigė išmaniąją maistinių svirplių laboratoriją. 12 m jūriniame konteineryje dabar svirpia apie 300 tūkst. svirplių.

Būdamas aštuoniolikos kaunietis išvyko į Glazgo universitetą studijuoti verslo ekonomikos, po studijų grįžo į Lietuvą ir dirbdamas žemės ūkio konsultacijų įmonėje sutiko daug inovatyvių ūkininkų. Tada pasuko į Kopenhagą studijuoti gamtos ir natūralių išteklių. J. Baziukas šypsojosi pasakodamas, kad pasirinkimą lėmė ir tai, jog Danijoje – daug vėjo, jėgos aitvarų mėgėjų.

Atostogaudamas Juodkalnijoje sutiko vieną žmogų, kuris pavaišino jį trinta sriuba su lervomis. Apetito tai nekėlė, bet atsisakyti vaišių buvo netaktiška, taigi jam pirmą kartą teko paragauti vabalų. Taip lietuvis „atrado“ maistinius vabzdžius, jie tapo ir jo mokslo, ir jo verslo objektu. Pirmuosius 50 žiogų Jonas augino savo kambaryje ant palangės, o dabar jų turi kelis šimtus tūkstančių.

Savo magistro darbe J. Baziukas lygino svirplius ir kiaules: kiek išteklių (energijos, maisto) prireikia vienų ir kitų gyvenimo ciklui, kiek jie sugeneruoja atliekų. Išvada buvo paprasta – svirpliai yra gerokai ekonomiškesni. Pavyzdžiui, iš svirplių pagaminti 1 kg baltymų sunaudojama 1 l vandens ir 1,7 kg pašarų, o iš kiaulienos – 2200 litrų vandens ir 5 kg pašarų. „Vienintelis skirtumas, kad maisto iš kiaulienos gamybos technologijos jau yra išplėtotos per daugiau nei 50 metų, o iš svirplių – dar tik pradedamos plėtoti. Dideliu iššūkiu tampa siekis kuo labiau automatizuoti procesą ir taip mažinti gamybos sąnaudas“, – užsimojęs J. Baziukas. Jis pagamina svirplių miltus, naudojamus sultims, šokoladui, suvožtiniams, makaronams gaminti, o svirplių skeletonai naudojami trąšoms.

Pasaulyje yra 1,9 tūkst. rūšių valgomųjų vabalų. Kol kas Vakarų kultūrų atstovų valgiaraščiuose jie dar menkai įsitvirtinę, daugelis vis dar šlykštisi tokiu maistu. Tačiau naujovės (ypač tarp jaunesnių žmonių) plinta. Europos maistinių vabzdžių rinka jau vertinama 7,7 mln. eurų, šios rinkos metinis augimas – 8 proc., prognozuojama, kad iki 2024 metų ji padvigubės. Tad J. Baziuko svirplių ferma Danijoje – tik pradžia. O gal ir Lietuvoje atsiras tokia ferma?

Daumantas Dvilinskas metė iššūkį bankams - pakeitė pinigų perlaidų ir finansinių paslaugų žemėlapį.
Daumantas Dvilinskas metė iššūkį bankams - pakeitė pinigų perlaidų ir finansinių paslaugų žemėlapį.

Eksportuoja meną

Pasak akordeono virtuozo, 2013 metų GLL laureato Martyno Levickio, paskata keistis turi atsirasti dėl vidinio noro kurti, o ne dėl kritinių situacijų. Akordeonas laikytas diedukų instrumentu, o M. Levickis ne tik „reabilitavo“ šį instrumentą, bet ir tapo gražių muzikos iniciatyvų generatoriumi. Pirmą akordeoną, kurį paėmė į rankas būdamas trejų, M. Levickis norėjo... išnarstyti, o ne juo groti. Aštuonerių įstojo į muzikos mokyklą, bet ten jam iš pradžių nepatiko, nes buvo reikalaujama groti kitaip, nei pats buvo išmokęs.

Baigiant mokyklą, Martynui kilo mintis toliau mokytis Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Muzikantas pasakojo, kad jo mama buvo stipri, tačiau pajamos – kuklios, tad reikėjo ieškoti rėmėjų. O 2010 metais M. Levickis laimėjo pasaulio akordeonininkų konkursą ir „Lietuvos talentus“, 2013-aisiais išleido albumą.

Baigęs studijas, akordeonininkas grįžo į Lietuvą. Pasakoja, kad dažniausiai girdėjo klausimą, kodėl čia grįžo. Atsakymas į klausimą yra jo darbai: įsteigtas festivalis „Akordeono muzikos savaitė“, įkurtas Vilniaus miesto ansamblis, su kuriuo muzikantas eksportuoja Lietuvos meną.

Garsųjį akordeonininką džiugina ne tik gastrolės po visą pasaulį. Štai neseniai Naujojoje Akmenėje, restauruotame kultūros centre, jis grojo labdaringame renginyje – tuomet rinkti pinigai interaktyviam informaciniam Akmenės stendui.

M. Levickis stebėjosi, kaip Lietuvoje kyla nauji prekybos ar sporto centrai, bet ne naujos koncertų salės, nors jų net po kelias pasistatė kaimynai latviai ar estai. Naujutėlaitės mašinos mūsų šalyje vežioja šiukšles, o žmones – aprūdiję troleibusai ir autobusai. Mūsų šalies įvaizdis – vis dar Trakų pilis, o ne moderni Lietuva, nors, anot muzikanto, atėjo laikas mūsų valstybei nusisiausti lininį apsiaustą. M. Levickis tikisi, kad ir Lietuvoje bus ne tik privačių verslo ar sporto centrų, bet ir privati koncertų salė. Beje, Modernaus meno muziejus – puikus privačios iniciatyvos pavyzdys.

Jie garsina Lietuvą

Šiemetiniai Globalios Lietuvos apdovanojimų laureatai – išskirtinės asmenybės. Už į Lietuvą atvestas investicijas įvertintas iš Kauno kilęs, šiuo metu Los Andžele gyvenantis „CUJO AI“ įkūrėjas lietuvis Einaras von Gravrockas. Kartu su Lietuvos informacinių technologijų talentais nuo 2015 metų jis kuria išmaniąją užkardą, dirbtiniu intelektu grįstus internetinio saugumo sprendimus teikia didžiausioms JAV telekomunikacijų įmonėms. Kaune veikia šios bendrovės padalinys.

Už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas įvertintas Toronto universitete dirbantis dr. Artūras Petronis, du dešimtmečius bendradarbiaujantis su Lietuvos mokslininkais, o pernai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centre įgyvendinęs paralelinių laboratorijų idėją, kurioje mūsų ir Kanados mokslininkai kartu bando išsiaiškinti, kaip numatyti ligas ir jų išvengti.

Kaip verslo ryšių kūrėjas apdovanotas Povilas Gudžius – Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje įkūrėjas ir prezidentas, „Bloomberg“ FinTech paslaugų pardavimų vadovas. Jis – ilgametis Lietuvos verslo ir jaunimo mentorius Global Lithuanian Leaders (GLL) programose.

Už tarptautinės patirties skleidimą regionuose apdovanotas programuotojas Eivanas Maksvytis, sugrįžęs į Lietuvą po ilgų darbo metų Švedijos, Japonijos informacinių technologijų bendrovėse. Šilutės pirmojoje gimnazijoje iš asmeninių lėšų jis įkūrė Inovacijų ir robotikos centrą.

Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Jokūbas Laukaitis ir Vytautas Jašauskas. Lietuvos šimtmečiui jie sukūrė įspūdingą vaizdo klipą, per dešimtį minučių atskleidžiantį gražiausius Lietuvos kampelius ir įdomiausias ypatybes.

Specialus Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus „Globalios Lietuvos lyderių“ apdovanojimuose skirtas „Amerikos balso“ radijui.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika