Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Gintautas Labanauskas: „Manęs prašė nelįsti ne į savo darželį“ 

2019 vasario 14 d. 11:02
Gintautas Labanauskas.
Gintautas Labanauskas.
BNS nuotrauka

Tyčia ar netyčia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nesusidoroja su savo pareigomis. Tokį savo vadovo vertinimą skelbia jo atleidžiamas VšĮ „Ekoagros“ direktorius Gintautas Labanauskas.

Rudenį įsibėgėję nesutarimai su ministru – toli gražu ne pirma G. Labanausko kova. Buvęs karo lakūnas ir sovietų karo Afganistane dalyvis nuo 1999 metų aktyviai veikia politikoje. Beveik dešimtmetį jis vadovavo Kauno socialdemokratams, bet 2011-aisiais buvo pašalintas iš partijos dėl konflikto su tuomečiu jos pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Gintautas Labanauskas: „Tai, ką matau, yra tik ledkalnio viršūnė, nes kalbu tik apie ekologinius ūkius.“

Po poros metų socialdemokratų deleguotas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atleido G. Labanauską iš Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo pareigų. Jas G. Labanauskas ėjo nuo 2003 metų.

Su socialdemokratais atsisveikinęs G. Labanauskas įkūrė savo judėjimą „Dirbam Kaunui“, tačiau per 2015 metų savivaldos rinkimus šiam dariniui nepavyko iškovoti Kauno miesto tarybos mandatų. Nuo 2002-ųjų veikia G. Labanausko įsteigtas labdaros ir paramos fondas.

Su Gintautu Labanausku „Lietuvos žinios“ kalbėjosi ne tik apie galimą korupciją žemės ūkyje, bet ir apie Kauno bei visos Lietuvos politines perspektyvas.

Siūlė pasitraukti

– Dėl ko kilo jūsų konfliktas su žemės ūkio ministru?

– Nepavadinčiau to konfliktu. Tiesiog mūsų požiūriai į darbą ir gyvenimą yra skirtingi, nesutampa pasaulėžiūra. Visa ta istorija prasidėjo praėjusių metų kovo mėnesį, kai keli pažįstami žmonės paragino mane dalyvauti konkurse „Ekoagros“ vadovo pareigoms. Tai buvo žmonės, užsiimantys ekologiniu žemės ūkiu, jie pastebėjo daug netvarkos ir prašė padaryti tvarką. Jie matė, kad kai kurie ūkininkai naudoja chemines trąšas, bet vis tiek gauna išmokas kaip gaminantieji ekologinę produkciją ir taip nesąžiningai konkuruoja. Kai kurių trūkumų jie įžvelgė ir pačioje sertifikuojančioje įstaigoje. Kiek padvejojau, bet paskui nusprendžiau dalyvauti konkurse, pavyko jį laimėti ir pradėjau daryti tvarką.

– Ar jautėte kokį nors trukdymą konkurso metu?

– Ne, trukdyti imta jau laimėjus konkursą. Per trečiuosius asmenis buvau paprašytas pasitraukti ir „nelįsti ne į savo darželį“. Matyt, panašių prašymų sulaukiau ne tik aš. Tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas delsė mane skirti į pareigas. Jeigu mano turima informacija tiksli, B. Markauskas patyrė didelį spaudimą manęs neskirti ir net kreipėsi dėl to į teisėsaugą.

– Kas ir kodėl siekė, kad nebūtumėte paskirtas?

– Kartą man būnant komandiruotėje Kazachstane paskambino Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjas ir pasakė, kad viceministrė Ausma Miškinienė nepatenkinta mano darbu, nes aš neva skriaudžiu ūkininkus. Buvo paminėtas ir konkretus ūkininkas, kurio ekologiniame ūkyje, kaip nustatė „Ekoagros“, buvo naudojamos cheminės trąšos. Galbūt tai kažkaip susiję su noru, kad pasitraukčiau? Sunku pasakyti.

Šaukštas deguto ekologiško medaus statinėje

– Kiek suprantu, cheminių trąšų naudojimas ekologiniuose ūkiuose – pagrindinė problema, kurią turite galvoje kalbėdamas apie korupciją žemės ūkio sektoriuje?

– Taip, tai pagrindinė problema, ir čia kalbame ne tik apie Lietuvą, bet ir apie trečiąsias šalis. Šioje srityje man ministras taip pat sutrukdė padaryti tvarką. Vos atėjęs vadovauti pastebėjau, kad trečiosiose šalyse patikra nėra vykdoma pakankamai kvalifikuotai. Todėl prašiau ministro sukurti papildomą skyrių, kuris padėtų pagerinti sertifikavimo kokybę trečiosiose šalyse – Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose, kad nepraleistume blogos produkcijos kaip ekologinės. Turimų išteklių tam nepakako, reikėjo papildomo padalinio. Jau tada buvo matyti, kad nebuvo norima to daryti. Mano pasiūlytą strateginį planą ministerija patvirtino tik spalio viduryje, kai metų pabaiga jau buvo čia pat, todėl papildomo skyriaus negalėjau sukurti. Paskui prasidėjo kaltinimai, kad neužtikrinu skaidrios veiklos trečiosiose šalyse.

– Gal galėtumėte trumpai paaiškinti, kaip vyksta ekologinių ūkių sertifikavimas?

– Tas, kas nori užsiimti ekologinės produkcijos gamyba, pateikia nustatytos formos prašymą mūsų įmonei. Prašymą išnagrinėjame, o paskui pasirašome su gamintoju sutartį, kad prižiūrėsime ekologinės produkcijos gamybą visuose etapuose. Ekologiniame žemės ūkyje sertifikuojama ne galutinė produkcija, o visas procesas: sėja, priežiūra, nukūlimas ir pan., kol patenka vartotojui.

– Kaip nustatomas cheminių trąšų naudojimas tokiuose ūkiuose?

– Dažniausiai nustatome trąšų likučius galutiniame produkte, o paskui atsekame visą grandinę, kaip jie ten pateko. Šiuo metu vyksta apie 20 teismo procesų, susijusių su mūsų nustatytais trąšų naudojimo faktais. Iš viso Lietuvoje yra 2600 ekologinių ūkių. Tie 20 atvejų nesudaro ir vieno procento, bet jie meta šešėlį visiems likusiesiems. Čia mano ir ministro nuomonės ir išsiskyrė. Jis sako, kad reikia padėti ūkininkams, bet aš nenoriu padėti 20 galbūt nesąžiningų ūkininkų, nuskriausdamas kitus 2580. Be to, nukenčia ir vartotojai, jie brangiau perka produkciją su trąšų likučiais laikydami ją ekologine.

– Ar sakote, kad ministras dangsto nesąžiningus ūkininkus?

– Negaliu pasakyti, ar tai nesupratimas, ar tyčinė veikla. Tuo turėtų užsiimti atitinkamos tarnybos. Aš tik galiu pasakyti, kad ministras nesusitvarko su savo pareigomis.

– Kokia dabar jūsų padėtis? Esate atleistas?

– Šiuo metu esu laikinai nedarbingas. Ministras galės mane atleisti, kai sugrįšiu į darbą. Jeigu jis tuo metu dar bus ministras.

– Skamba kaip grasinimas.

– Tai greičiau įžvalga. Tai, ką matau, yra tik ledkalnio viršūnė, nes kalbu tik apie ekologinius ūkius. Šioje srityje matau daug abejotinų dalykų, bet nežinau, ką ministras daro kitose srityse. Iš to, ką skaitome spaudoje, atrodo, kad yra ir daugiau ministro darbo trūkumų.

„Mes abu nebe socdemai“

– G. Surplys nėra pirmas ministras, kurio nuomonė, kaip pats sakote, nesutampa su jūsų. 2013 metais susisiekimo ministras socialdemokratas R. Sinkevičius atleido jus iš Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo pareigų. Savo atleidimą apskundėte teismui. Ar šios istorijos kažkuo panašios?

– Su ministru R. Sinkevičiumi pasirašėme taikos sutartį ir jokių priekaištų dėl darbo vienas kitam neturime. Plačiau komentuoti man neleidžia teismo nutartis.

– Bet tikrai turėjote nesutarimų su Lietuvos socialdemokratų partija, nuo kurios atsiskyręs įkūrėte savo politinį judėjimą?

– Neturėjau nesutarimų su Socialdemokratų partija. Turėjau kitokią pasaulėžiūrą negu ponas A. Butkevičius.

– Dėl ko išsiskyrė jūsų nuomonės?

– Turėjome skirtingus požiūrius į tuometę „Kauno vandenų“ vadovybę ir jos darbą. Mačiau trūkumų ir maniau, kad reikėjo keisti vadovą. A. Butkevičius taip nemanė. Šiandien jau sunku pasakyti, kuri šalis buvo teisi. Išsiskyrus mano ir partijos pirmininko nuomonėms, nebegalėjau tęsti veiklos toje pačioje partijoje. Bet dabar mes abu nebe socdemai – nei aš, nei A. Butkevičius.

– Nuoskaudų vienas kitam nebejaučiate?

– Ne, seniai susitaikėme.

– Kaip sekasi jūsų judėjimui „Dirbam Kaunui“?

– Labai neblogai. Trys judėjimo nariai kandidatuoja į savivaldybės tarybą būdami „valstiečių“ sąraše. Kaip matote, mano ir G. Surplio nuomonių išsiskyrimas netrukdo mums palaikyti „valstiečių“ Kaune.

Gali padirbėti ir kiti

– Ar pats dalyvaujate rinkimuose?

– Ne, nedalyvauju. Jau tris kadencijas buvau Kauno miesto tarybos narys, dabar jau gali ir kiti padirbėti.

– Ar tai reiškia, kad traukiatės iš politinės veiklos?

– Nesitraukiu iš aktyvios visuomeninės pozicijos. Bet norėtųsi pabūti šiek tiek toliau nuo formalios politikos.

– Kaip vertinate dabartinę Kauno valdžią? Ar pritariate nuomonei, kad Visvaldas Matijošaitis atgaivino Kauną?

– Tai yra tiesa, tik jis galėtų padaryti daugiau. Neužtenka sutvarkytų gatvių, reikia pritraukti daugiau investicijų. Atsižvelgiant į V. Matijošaičio plačius ryšius, investuotojų tikrai galėtų būti daugiau. Jo veiklą įvertinčiau 7 iš 10 balų. Pasigendu dėmesio socialiniams dalykams: Kaunas nėra tik gatvės, dar yra žmonės.

– Kada ir kodėl apskritai nusprendėte imtis politikos?

– Apie 1999 metus draugas, su kuriuo kartu kariavau Afganistane, pakvietė emigruoti į Kanadą. Jis sakė: „Čia tinginių šalis, dirbti beveik nereikia. Atvažiuok ir puikiai gyvensi.“ Tuo žmogumi labai pasitikėjau, Afganistane kartu eidavome į žvalgybą, todėl būtų buvę malonu kvietimą priimti. Praleidau keletą bemiegių naktų spręsdamas, ką daryti. Nusprendęs pasilikti norėjau prisidėti, kad Lietuva būtų geresnė šalis.

– Paminėjote patirtį Afganistane. Ji politikoje padeda ar trukdo?

– Ši patirtis ir naudinga, ir žalinga. Pripratau griežtai atskirti žmones – arba pasitikiu, arba ne. Arba eičiau į žvalgybą, arba neičiau. Visada vertinu žmones pagal save, todėl kartais nukenčiu. Manau, kad privalau visada tesėti duotą žodį. Bet politikoje kartais naudinga ryte sakyti viena, vakare – kita. Aš taip nemoku. Kaip politikas prarandu, bet kaip žmogus – ne.

– Kaip matote Lietuvos ateitį? Kokia politinė jėga ir kokie politikai jums teikia daugiausia vilčių?

– Geras klausimas. Jeigu žinočiau, pulčiau padėti tai politinei jėgai. Lietuvai linkėčiau, kad visa valdžia nesusitelktų vienose rankose. Didelę dalį savo sąmoningo gyvenimo pragyvenau su viena partija ir viena tiesa. Jei valdžios vertikalė vėl bus grąžinta, tapsime Venesuela. Todėl niekas neturėtų menkinti politinių partijų ir tų žmonių, kurie stoja į partijas. Gerai bus tada, kai bus stiprūs socdemai, stiprūs konservatoriai, stiprūs „valstiečiai“ ir liberalai. Ir „valstiečiams“, ir V. Matijošaičiui blogai, kai jie gali viską daryti su niekuo nesitardami. Tuomet jie padaro daug klaidų. Jie dirba neblogai, bet nenorėčiau, kad kitame Seime turėtų 80 balsų. Stipri opozicija būtina, reikia ieškoti kompromisų, nes Lietuvą myli visi. Negali būti kaip anksčiau – kad Lietuvą myli tik konservatoriai. Dėl to ir atsirado „valstiečių“ dauguma. Kai išmoksime kolegialumo, tuomet ir priimsime gerus sprendimus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika