Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

EŽTT sprendimas atvers akis Vakarams dėl sovietų nusikaltimų? 

2019 kovo 14 d. 09:21
Elvinas Jankevičius 
Elvinas Jankevičius 
BNS nuotrauka

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikisi, kad represijas prieš partizanus genocidu pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas keis tarptautinę opiniją dėl sovietų nusikaltimų.

„EŽTT pripažino, kad pareiškėjas yra teisėtai nuteistas prisidėjęs prie genocido, o tai reiškia, kad EŽTT kartu pripažino, kad sovietų sąjungos represijos prieš partizanus kaip reikšmingą nacionalinės grupės dalį gali būti laikomas genocidu“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras.

Klausiamas, ar kada nors sovietų nusikaltimai gali būti prilyginti nacių, E. Jankevičius teigė, jog sunku prognozuoti. Kartu jis pažymėjo, kad „iki tol nebuvo vyraujančios tarptautinės opinijos, kad sovietų represijos, skirtingai nei nacių represijos, prilygo genocidui“.

Sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

„Tarsi šis sprendimas keistų tą padėtį“, – teigė ministras.

EŽTT antradienį paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu.

Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą.

Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“.

Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.

1931 metais gimęs S. Drėlingas Lietuvos teismų buvo nuteistas dėl to, kad 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių ir 6 dienų.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis nužudytas.

Partizanų vado palaikai identifikuoti ir iškilmingai palaidoti praėjusiais metais.

Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.

S. Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad partizaninis judėjimas turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš partizanus negali būti laikomi genocidu.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais.

Pokario ginkluotame pasipriešinime iš viso dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika