Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Donaldo Trumpo žodžiai pasėjo nerimą Lietuvoje 

2019 sausio 4 d. 12:00
"Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję. Atvirai kalbant, tai absurdiška“, - Kalėdų proga lankydamas JAV karius Irake kalbėjo Donaldas Trumpas.
"Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję. Atvirai kalbant, tai absurdiška“, - Kalėdų proga lankydamas JAV karius Irake kalbėjo Donaldas Trumpas.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidento Donaldo Trumpo siekis baigti Amerikos, kaip pasaulio policininko, politiką bei sprendimas mažinti šalies karinių pajėgų buvimą Vidurio Rytuose sukėlė daug klausimų ir susirūpinimą mūsų šalyje.

Motyvuodamas savo sprendimą mažinti JAV indėlį į pasaulio saugumą, D. Trumpas sakė, kad Amerikai tenkanti našta nėra sąžininga. Jis darsyk leido suprasti, kad kitos šalys turi susimokėti už savo saugumą. „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję. Atvirai kalbant, tai absurdiška“, – Kalėdų proga lankydamas JAV karius Irake kalbėjo jis.

Lietuvos politikai D. Trumpo pareiškimus vertino dvejopai. Nors jie sukėlė įvairių klausimų bei abejonių, tikimasi, kad besitraukdamos iš kai kurių „karštų regionų“ JAV išlaikys įsipareigojimus NATO partnerėms, taip pat ir mūsų šaliai.

Audronius Ažubalis: "Į viską žiūrėčiau gana ramiai. Svarbiausia mums patiems atlikti savo darbus." / Romo Jurgaičio nuotrauka
Audronius Ažubalis: "Į viską žiūrėčiau gana ramiai. Svarbiausia mums patiems atlikti savo darbus." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Paprasta nebus

Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas pažymėjo, jog D. Trumpo žodžiai, kad Amerikos tarptautinėje erdvėje bus mažiau, nėra raminantys, ypač mūsų regionui. „Tiesą sakant, pareiškimų, kad atsisakoma įsipareigojimų NATO, tikrai nėra, net tame kontekste, jog ne visos šalys vykdo savo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo. Tačiau vertinant bendrai tai nėra raminančios naujienos. Artimuosius Rytus „užleidžiame“ Rusijai ir Iranui – tai nėra pati geriausia žinia. Ji reikštų, kad gali didėti pabėgėlių srautas ir panašios problemos Europai“, – komentavo jis.

Kartu G. Kirkilas pabrėžė, jog nėra svarstymų apie tai, kad JAV galėtų mažinti Europoje dislokuotą karinį kontingentą. Priešingai, pavyzdžiui, Lenkija derasi su Vašingtonu dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo šalyje. Dabar mūsų regione esančios JAV specialiosios pajėgos, anot parlamentaro, nors ir nedidelės, yra svarbios simboliškai. „Svarbu, kad pas mus yra Vokietijos, kitose Baltijos šalyse – kitų NATO valstybių kariai. Mums labai svarbu išlaikyti visa tai. Po poros savaičių Lietuvoje vyks „Sniego susitikimas“. Atvyks daug ekspertų, taip pat ir iš JAV. Galbūt tada žinosime aiškesnę informaciją“, – pasakojo jis.

Kai kuriems ekspertams raginant Europos Sąjungą (ES) tapti „pasaulio policininku“, G. Kirkilas mano, kad tai greitai neįmanoma. Jis akcentavo, kad Europos valstybių karinės pajėgos yra santykinai nedidelės, šalys neturi kai kurios karinės technikos, pavyzdžiui, didžiulių lėktuvų, galinčių perkelti karius, ir panašiai.

„Šiuo požiūriu Europa net esant geriems norams greitai nepakeis Amerikos. Visi NATO sąjungininkai turi dirbti kartu ir vykdyti savo įsipareigojimus Aljansui, tai yra vienas pagrindinių reikalavimų. Ypač Vokietijai dėl to metami kaltinimai ir kritika. Teko kalbėtis su šios šalies kariškiais, jie nori atnaujinimo, modernizavimo, nes ilgą laiką, mažiausiai pastaruosius dešimt metų, gynybai vokiečiai išleisdavo tik apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). D. Trumpas reaguoja į tai, kad Vokietija daugiau išleidžia savo pramonei, investuoja ir panašiai. Ginčas yra rimtas ir paprasta nebus“, – prognozavo Seimo vicepirmininkas.

Tikisi, kad JAV apsigalvos

Seimo Užsienio reikalų komiteto nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio nuomone, minėtus D. Trumpo pareiškimus ir sprendimus reikėtų vertinti kaip nuoseklų rinkimų pažadų vykdymą. Kartu jis pažymėjo, kad tokia JAV prezidento laikysena rodo ir tam tikrą prieštaravimą. Anksčiau dėl pozicijos Sirijos klausimu D. Trumpas kritikavo ryžtingesnių žingsnių vengusį savo pirmtaką Baracką Obamą.

Anot A. Ažubalio, šiuo metu JAV yra vienintelės ir pagrindinės pasaulio demokratijos gynėjos. Jis vylėsi, kad nors dabar Amerika atsitrauks, tik laiko klausimas, kada D. Trumpas įsitikins, jog atsisakydamos pozicijų pasaulyje, net ir buvimo vadinamuoju policininku, JAV nepadarys sau nieko gera, nepadės savo verslui ir įtakai. „Santykinai trumpai būnant politikoje reikia laiko įsitikinti, kad jis klydo. Nebūdami visur, kaip iki šiol, amerikiečiai liks tik ten, kur yra jų geografinės sienos. Tai nepadės Amerikos verslui kaip globaliam“, – sakė parlamentaras.

A. Ažubalis nesiėmė vertinti, kiek galių ir pinigų pasinaudoti susiklosčiusia situacija turi Rusija. Tačiau JAV sprendimas gali sukelti sumaištį Vidurio Rytų regione. Kaip tokie D. Trumpo žingsniai gali paveikti Lietuvą ir mūsų regioną? A. Ažubalis nemato grėsmės, kad namo galėtų būti sugrąžintos čia dislokuotos amerikiečių pajėgos, nes jos yra labai nedidelės.

„Žiūrėčiau labai ramiai. Nors esama vidinių pasiskaldymų, NATO egzistuoja, Amerikos militariniai planai šio regiono atžvilgiu – taip pat. Tad tikrai nebūčiau pesimistas. Politikoje visada būna tam tikro bangavimo. Dabar jis toks. Jeigu pasižiūrėtume, prieš dešimt ar penkiolika metų tie bangavimai buvo kitokie. Į viską žiūrėčiau gana ramiai. Svarbiausia mums patiems atlikti savo darbus. Tam, kad bet kokie mūsų pagrindinio saugumo sąjungininko pareiškimai ar veiksmai nepaliestų Lietuvos ir regiono, pirmiausia reikia nustoti susinti mūsų diplomatinę tarnybą. Jeigu septynerius metus po krizės ši tarnyba gauna mažiausią biudžetą iš visų žinybų, kaip galima dirbti turint tokias menkas lėšas? Pirmiausia saugumas yra užtikrinamas diplomatinėmis priemonėmis, geležis – jau paskui“, – pabrėžė jis.

Gediminas Kirkilas: "Tai nėra pati geriausia žinia. Ji reikštų, kad gali padidėti pabėgėlių srautas ir panašios problemos Europai.“ / BNS nuotrauka
Gediminas Kirkilas: "Tai nėra pati geriausia žinia. Ji reikštų, kad gali padidėti pabėgėlių srautas ir panašios problemos Europai.“ / BNS nuotrauka

Mažės mūsų šalies saugumas

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala akcentavo, kad pastarasis D. Trumpo pareiškimas nėra visiškai naujas. Panašiai suformuluotą poziciją galėjome girdėti ir B. Obamos laikais, kai kalbėta apie tai, kad amerikiečių įsipareigojimai pasaulyje turėtų būti mažinami, JAV negali būti atsakingos už viską, nes tai reikalauja didelių resursų, tad kitos šalys turi prisiimti lyderystę.

„Šiuo atveju D. Trumpas nėra visiškai unikalus politikas. Juolab kad tai atspindi ir jo paties rinkimų kampanijos metu deklaruotas nuostatas, jog kiti pagaliau turės susimokėti už tai, kad Amerika jiems suteikia saugumą, ir jog šalis neis į naujas teritorijas, bandydama išplėsti savo įtaką, o pirmiausia spręs vidaus problemas“, – aiškino politologas.

Minėta D. Trumpo pozicija sulaukia ne tik palaikymo, bet ir kritikos. Pasak L. Kojalos, pirmiausia dėl to, kad amerikiečių atsitraukimas nereikš didesnio saugumo ne tik Vidurio Rytų regione, bet ir pačioms JAV. Jis priminė, kad „Islamo valstybės“ atsiradimas buvo susijęs su tuo, kad B. Obamos laikais amerikiečių vaidmuo Vidurio Rytuose ėmė mažėti. „Todėl ir kalbama apie D. Trumpo sprendimo išlaidas. Nors ir nedidelis amerikiečių kontingentas Sirijoje, jis padėjo užtikrinti, kad neišvešėtų ir toliau silpnėtų teroristinės organizacijos, taip pat bent jau iš dalies balansuodavo tokių valstybių, kaip Iranas ir Rusija, įtaką. Ten nelikus amerikiečių karių, joms veikti atsiras gerokai palankesnė terpė. Be abejo, ilgainiui Vidurio Rytų ir platesniame kontekste tai turės didelių pasekmių Amerikos saugumui“, – samprotavo ekspertas.

Linas Kojala: "Tai, kad amerikiečių vaidmuo mažėja, natūraliai kuria terpę augti tokioms šalims kaip Rusija, Iranas. Tai nėra Lietuvai palanki tendencija." / Romo Jurgaičio nuotrauka
Linas Kojala: "Tai, kad amerikiečių vaidmuo mažėja, natūraliai kuria terpę augti tokioms šalims kaip Rusija, Iranas. Tai nėra Lietuvai palanki tendencija." / Romo Jurgaičio nuotrauka

L. Kojala pažymėjo, kad jau dabar kalbama apie tai, jog JAV „atsitraukimo“ procesas gali būti lėtinamas, paliekama daugiau galimybių vietos generolams ir aukščiausio rango karininkams spręsti, kada geriausia išvesti karius, kad būtų išvengta komplikacijų. Tačiau, pasak politologo, kartu reikia suprasti, kad visa tai – platesnės tendencijos dalis.

Lietuvos principinė pozicija ta, kad JAV kaip galima labiau įsitrauktų į bendrus saugumo reikalus. „Amerikiečiai yra mūsų sąjungininkai. Jeigu jie aktyviai veikia, tai kuria didesnį saugumą. Vidurio Rytai, kaip žinome, yra be galo reikšmingi Europai dėl daugybės priežasčių: ne tik dėl terorizmo, bet ir dėl migracijos srautų, apskritai dėl jausmo, kuris kuriamas mūsų kaimynystėje. Tai, kad amerikiečių vaidmuo mažėja, natūraliai kuria terpę augti tokioms šalims kaip Rusija, Iranas. Tai nėra Lietuvai palanki tendencija. Kartu sudaromos prielaidos manyti, kad aplink Europą esantys regionai gali būti labiau chaotiški, mažiau kontroliuojami ir veikiami mums draugiškų valstybių. Natūraliai, nors netiesiogiai, dėl to mažėja ir mūsų šalies saugumas“, – pažymėjo L. Kojala.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika