Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Donaldo Trumpo aplinka – kiečiausi „vanagai“ 

2018 gruodžio 7 d. 09:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Donaldo Trumpo apkalta neįmanoma, sako Emanuelis Zingeris, JAV respublikonų ir demokratų partijoms teks bendradarbiauti, o jau pasiektas šių partijų konsensusas Rusijos grėsmės klausimu atveria Lietuvai naujas galimybes.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės pirmininkas E. Zingeris ir šios grupės narys Laurynas Kasčiūnas šią savaitę dalyvauja JAV Kongrese rengiamame Parlamentiniame saugumo forume. Jame numatoma svarstyti kovos su terorizmu, kibernetinio saugumo, užsienio investicijų rizikos ir kitus saugumo klausimus.

Emanuelis Zingeris: „Rusijai neturi kilti klausimų, kad Baltijos regionas tikrai yra taikos regionas, nes jis – veiksmingai apgintas.“

Prieš išvykdamas E. Zingeris „Lietuvos žinioms“ sakė, kad vizitas atveria daug galimybių neformaliai pabendrauti su įtakingais JAV politikais. Tai ypač aktualu po neseniai vykusių rinkimų ir demokratų pergalės, pasikeitus daugumai JAV Kongrese. „Tokios palankios Baltijos šalims ir Vidurio Europai situacijos nėra buvę nuo Šaltojo karo pabaigos. Paprastai šnekant, turėtume kalti geležį, kol ji karšta. Galime tikėtis viso JAV politinio elito paramos, ir tai gali reikšti daugiau saugumo garantijų visam Baltijos regionui“, – interviu „Lietuvos žinioms“ tvirtino Emanuelis Zingeris.

Lietuvos draugai „ant kalvos“

– Kodėl būtent dabar palankus metas „kalti geležį“?

– Vašingtone visi yra tiesiog įsiutę dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus. Tuo būtina pasinaudoti stiprinant mūsų gynybą. Galbūt mane klaidina mano „izraelietiškas genas“, bet man atrodo, kad trijų batalionų išdėstymas Baltijos šalyse yra tik pirmas mažas žingsnis į visavertę NATO Rytų pasienio gynybą. Tai reikštų ir taikos su Rusija įtvirtinimą, nes Rusija supranta tik karinių faktų kalbą. Ji, neįvykdžiusi jokios ekonominės reformos, vis dėlto įvykdė milžinišką kariuomenės reformą. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos vyriausybė turbūt vien siekė kariuomenės modernizavimo.

Tuo tarpu visas ligšiolinis NATO karinis pasirengimas Baltijos šalių atžvilgiu buvo vien deklaracijos. Ką galime kalbėti, pavyzdžiui, apie savo oro erdvės apginamumą, kai iki šiol NATO lėktuvai puolimo atveju net neturėjo teisės imtis kovinių veiksmų? Tai turi peraugti į tikrą apginamumą. Mums tiksi du laikrodžiai: vienas jų skaičiuoja laiką iki galimos Rusijos agresijos, kitas – laiką iki tikro NATO įsitvirtinimo šiame regione. NATO laikrodis turi aplenkti rusiškąjį, pirmojo laikrodžio numatytas momentas neturi ateiti, pats laikrodis turėtų sudužti dėl NATO pasirengimo. Rusijai neturi kilti klausimų, kad Baltijos regionas tikrai yra taikos regionas, nes veiksmingai apgintas.

NATO laikrodis turi aplenkti rusiškąjį, pirmojo laikrodžio numatytas momentas neturi ateiti, pats laikrodis turėtų sudužti dėl NATO pasirengimo.

– Ar teisingai suprantu, kad gynybos klausimai jūsų vizito metu bus svarbiausi?

– Mano vizito tikslas – suvokti, kaip po milžiniško ir labai teigiamo Lenkijos politikų lobizmo Pentagone, Baltuosiuose rūmuose bei Kongrese Lenkija baigia pasiekti, kad jos teritorijoje būtų dislokuotos gausios JAV karinės pajėgos. O mes, nors įvykdėme reikalavimą gynybai skirti 2 proc. BVP, vis dar esame to kelio pradžioje. Turime įveikti atotrūkį tarp mūsų ir Lenkijos bei siekti didesnio JAV politikų aktyvumo Baltijos regione.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Šioje srityje turėtume mokytis iš Lenkijos?

JAV senatorius Johnas McCainas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris Sausio 13-osios memoriale. 2016-ųjų gruodžio 29 diena. / Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarijos) nuotrauka
JAV senatorius Johnas McCainas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris Sausio 13-osios memoriale. 2016-ųjų gruodžio 29 diena. / Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarijos) nuotrauka

– Lenkai gynybos požiūriu yra toli pažengę į priekį. Galima išvardyti daug argumentų, kad Lenkija – ne Lietuva, ne Latvija ir ne Estija, tačiau visa tai tėra kalbos. Svarbiausia gynyboje – valia. Izraelis 1948 metais dar skolinosi karinės technikos iš Čekoslovakijos, o šiandien jau turi per 700 lėktuvų. Todėl ir mes turime aktyviau dėti pastangas savo saugumui užtikrinti. O be asmeninių ryšių „ant kalvos“ – JAV Kongrese – nieko nepasieksime. Draugiški asmeniniai santykiai – visos Vakarų civilizacijos ir JAV demokratijos pagrindas. Turime pasinaudoti šia palankia proga, kai JAV politikai kaip niekad pamatė Rusiją kaip ryškią agresorę. Turime aiškiai suformuluoti savo politinius ir gynybos interesus, kuriuos mūsų sąjungininkai gali padėti apginti. Juk šiandien JAV ir respublikonai, ir demokratai sutaria, kad Rusija – grėsmė jos kaimynams.

Lenkai gynybos požiūriu yra toli pažengę į priekį. Galima išvardyti daug argumentų, kad Lenkija – ne Lietuva, ne Latvija ir ne Estija, tačiau visa tai tėra kalbos. Svarbiausia gynyboje – valia.

– Kuriuos JAV politikus „ant kalvos“ matote kaip galimus Lietuvos draugus?

– Visų pirma išskirčiau Kongreso pirmininke iš naujo išrinktą Nancy Pelosi. Dar 2010 metais, vadovaujama tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, mūsų delegacija lankėsi JAV Kongrese. Tuomet Kongresui taip pat vadovavo N. Pelosi. Užmegzdami ryšius su ja ir su jos aplinka atlikome didelį darbą, ir jo rezultatai tampa svarbūs dabar, kai N. Pelosi vėl tapo Kongreso vadove. O ir būsimas JAV Kongreso Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Eliotas Engelis yra labai palankiai nusiteikęs NATO rytinio sparno stiprinimo klausimu.

Daug tikiuosi ir iš ispanų kilmės kongresmenų. Politiškai labai brandžiai pasielgusi Lietuva santykius su Kuba užmezgė tik 2013 metais – prieš pat atsinaujinant JAV ir Kubos santykiams. Todėl daugelis ispanų kilmės Kongreso narių yra dėkingi Lietuvai. Taip mūsų valstybės atžvilgiu, pavyzdžiui, nusiteikusi visa iš Kubos kilusių JAV politikų Diaz-Balartų šeima.

Tokia asmeninė draugystė būtina ne tik Vašingtone, bet ir Berlyne. Kiekviena minutė pokalbio su iškiliais amerikiečių ir vokiečių politikais turi milžiniškos reikšmės cementuojant viso regiono apsaugą. Tikiuosi, kad asmeninė draugystė Kongrese bus ypač sustiprinta dabar, po pastarųjų JAV rinkimų. Mes ir vėl turėsime galimybę bet kada ten kreiptis, paskambinti ir būti išgirsti.

Transatlantinė laisva prekyba grįš

– Kokie dar, be gynybos, klausimai svarbūs Lietuvos ir JAV santykiuose?

– Investicijos. Šiandieninė Lietuvos ir JAV ekonominių santykių apimtis yra nepakankama. Gaila, kad JAV atsisakė to, ko Kanada neatsisakė – laisvos tarpusavio prekybos sutarties su ES.

Investicijos. Šiandieninė Lietuvos ir JAV ekonominių santykių apimtis yra nepakankama. Gaila, kad JAV atsisakė to, ko Kanada neatsisakė – laisvos tarpusavio prekybos sutarties su ES.

– Ar manote, kad šį JAV sprendimą dar galima pakeisti?

– Šiuo metu Japonija, Kanada ir Australija kartu žengia suartėjimo su ES link. Sutartis su Kanada jau baigiama ratifikuoti, ir tai bus milžiniškas postūmis verslo santykiuose. Jau greitai ir Lietuvos pramonininkai galės vežti savo prekes į Kanadą be jokio apribojimo. Tas pats anksčiau ar vėliau turėtų įvykti ir santykiuose su JAV. Manau, kad prezidento Donaldo Trumpo nuostatos klimato kaitos ir laisvos prekybos sutarties atžvilgiu yra laikinos. Matėme, kaip greitai jis gebėjo sureaguoti G20 viršūnių susitikime Argentinoje, kai JAV ir Kinijos ekonominis „karas“ buvo trims mėnesiams atidėtas, o kinai nusileido amerikiečiams dėl jų prekių importo.

– Vadinasi, ilgalaikėje perspektyvoje JAV ir ES laisvos prekybos politika sugrįš?

– Visai neseniai kartu su iškiliais JAV ir Europos politikais pasirašiau atsišaukimą „Sugrąžinkime transatlantinę partnerystę“ („Reafirming the Transatlantic Partnership“), jis buvo išspausdintas viename didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“. Kvietėme grįžti į transatlantinę erdvę visais klausimais, todėl euroatlantinę draugystę tikiuosi pamatyti ne tik per George'o Busho laidotuves. Manau, kad D. Trumpas vis dėlto atstovauja respublikonų ideologijai, kuriai transatlantiniai ryšiai visada atrodė labai svarbus dalykas.

Mūsų neturėtų klaidinti tokios klišės kaip „America first“. Per savo draugus Respublikonų partijoje turėtume rasti diplomatišką būdą, pernelyg nekritikuodami D. Trumpo, iškelti transatlantinio solidarumo klausimą.

Mūsų neturėtų klaidinti tokios klišės kaip „America first“. Per savo draugus Respublikonų partijoje turėtume rasti diplomatišką būdą, pernelyg nekritikuodami D. Trumpo, iškelti transatlantinio solidarumo klausimą. Be kita ko, tai klausimas apie JAV ir ES atvirumą. Jei suaktyvėjo ES ir transatlantinių ryšių griovėjai, aktyvesni turi būti ir jų gynėjai. Esu tarp jų ir tikrai neprarandu vilties. Manau, kad demokratams laimėjus naują daugumą, o respublikonams sekant abiejų prezidentų Bushų tradicijomis, prielaidų geriems transatlantiniams santykiams tik daugėja.

JAV respublikonai: nuo G. Busho iki D. Trumpo

– Kaip įvertintumėte G. Busho vyresniojo gyvenimo darbus?

– G. Bushas prisidėjo prie Sovietų Sąjungos griovimo – tai svarbiausia. Jis aiškiai suvokė, kad Sovietų Sąjunga yra blogis, ir paklupdė ją ekonomiškai. Puikiai prisimenu, kaip padedant ponui Juozui Kazickui į JAV vyko tuometė Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė. Tai buvo labai svarbus žingsnis įtvirtinant mūsų nepriklausomybę. Prisimenu ir G. Busho lemtingą vaidmenį Reikjavike tariantis su Michailu Gorbačiovu, vėliau bandant užgniaužti kraujo praliejimą Lietuvoje, 1991-ųjų sausio įvykių metu. Nuo pat tų laikų galime justi lemtingą JAV reikšmę Baltijos valstybėms išlikti. Kad JAV prisiėmė šią atsakomybę, daugiausia yra G. Busho vyresniojo nuopelnas. Turėtume siekti sugrąžinti D. Trumpą prie šios respublikonų linijos.

– Ar tai įmanoma? Argi D. Trumpas nėra prorusiškas politikas?

– Visa D. Trumpo aplinka yra kiečiausi „vanagai“. Tai – G. Busho ir Ronaldo Reagano dvasios žmonės. Ypač Pentagonui vadovaujantis generolas Jamesas Mattisas. Michaelas Pompeo taip pat yra Rusijos atžvilgiu labai ryžtingai nusiteikęs žmogus. Kaip ir JAV atstovė Jungtinėse Tautose Nikki Haley, ji dabar, deja, bus atšaukta.

Tą patį galėčiau pasakyti ir apie D. Trumpo patarėjus, su kuriais buvau susitikęs per Zbigniewo Brzezinskio laidotuves. Tai – tikri R. Reagano dvasios tęsėjai. Todėl abejoju, kad verslininko D. Trumpo interesai nusvers šią respublikonų tradicijos vašingtoniečių įtaką. D. Trumpo numatyti, bet neįvykdyti verslai Maskvoje, „Trump Tower“ ir kiti projektai, neformuos JAV nacionalinio saugumo politikos Rusijos atžvilgiu. Saugumo politika – patikimose rankose, o naujoji demokratų dauguma tas rankas tik parems. Po atviros Rusijos agresijos Ukrainoje mes tikrai turime pagrindo tikėtis, kad regionui – nuo Varšuvos iki Talino – būtų skirta daugiau dėmesio ir šio regiono saugumas būtų traktuojamas kaip ypatingas JAV interesas, ne menkesnis nei Izraelio valstybės saugumas Artimuosiuose Rytuose.

D. Trumpo numatyti, bet neįvykdyti verslai Maskvoje, „Trump Tower“ ir kiti projektai, neformuos JAV nacionalinio saugumo politikos Rusijos atžvilgiu.

– Ar tai reiškia, kad ir patys D. Trumpo patarėjai yra jo oponentai?

– Nebūtinai. Tikiu, kad jie sustiprins D. Trumpo geopolitinį instinktą, kuris jam iki šiol buvo mažiau svarbus nei verslo intuicija. Patarėjai gali ir turi padėti prezidentui veikti nebe kaip verslininkui, o kaip politikui.

– Taigi dar pamatysime (bent jau iš istorinės perspektyvos) D. Trumpą kaip sėkmingą ir veiksmingą JAV prezidentą?

– Kaip sėkmingą jį jau matėme Argentinoje, kai jis atsisakė kalbėtis su Vladimiru Putinu. Tai visiškai aiškus ženklas, nors taip pasielgta dėl įvairių priežasčių. Antra, D. Trumpas nėra toks atsargus ginkluotės teikimo Ukrainai klausimu, koks buvo Barackas Obama. Jis ryžtingesnis. Trečia, pareikalavęs iki 2 proc. BVP padidinti NATO valstybių gynybos biudžetus, D. Trumpas iš esmės buvo visiškai teisus. Šis žingsnis sukėlė triukšmo, bet pats reikalavimas tenkina ir Lietuvos nacionalinius interesus. Mūsų partneriai, ypač Vokietija, turėtų padidinti savo karines išlaidas.

– O D. Trumpo apkalta, jūsų nuomone, tikėtinas scenarijus?

– Gali būti tokių dabartinės daugumos bandymų. Tačiau apkaltai reikalingas abejų rūmų pritarimas, o demokratai Senate neturi daugumos. Todėl šis projektas neįmanomas, JAV partijos turės rasti bendradarbiavimo kelius. Laimei, dėl Baltijos regiono, Lenkijos, Rumunijos jau pasiektas konsensusas. Mūsų padėties suvokimas Vašingtone išaugęs šimtais procentų. Todėl mūsų politika JAV kryptimi turėtų būti labai aktyvi. Turime tiesti draugystės tiltus, siekti didesnio įsiklausymo į mūsų egzistencines problemas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"