Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Buvę premjerai apie mokesčių reformą: būtume elgęsi kitaip 

2018 gruodžio 31 d. 08:09
Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius.
Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius.
BNS nuotrauka

Nors kitąmet dėl mokesčių reformos dirbančiųjų piniginės pasipildys keliolika ar net keliasdešimt eurų, buvę premjerai Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius LRT.lt sako, kad patys būtų pasirinkę kitokį kelią. Pasak jų, valstybė turėtų rasti būdą, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, nemažinant bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymo per biudžetą ir neskurdinant viešojo sektoriaus. 

Tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys A. Kubilius, tiek Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys A. Butkevičius pabrėžia, kad Lietuvoje per biudžetą ir taip perskirstoma per mažai BVP, o mokesčių reforma problemą dar labiau pagilina.

„Lietuvoje per biudžetą perskirstoma per maža dalis BVP, todėl mūsų viešasis sektorius visą laiką yra pusiau bado dietoje. Mes perskirstome apie 30 proc., tuo metu ES vidurkis yra daugiau nei 40 proc., mūsų kaimynai lenkai, estai perskirsto apie 34 proc. Siūlome pirmiausia ieškoti būdų padidinti perskirstymą bent iki lenkų ar estų pavyzdžio. Tai reikštų apie 2 mlrd. eurų papildomų pajamų biudžete“, – pažymi A. Kubilius.

Pasak pašnekovo, reikia rasti būdą, kaip mažinti darbo jėgos apmokestinimą, neleidžiant sumažėti perskirstymui.

„Reikia padidinti perskirstymą iki 34 proc. ir tuomet galvoti, kokiais mokesčiais pakeisti darbo jėgos apmokestinimą. Tačiau dabar einama visiškai priešinga kryptimi. Valstybė priėmė sprendimus, dėl kurių perskirstymas per biudžetą mažės“, – kalba A. Kubilius.

Panašios nuomonės laikosi ir A. Butkevičius bei priduria, kad reformai laikas netinkamas ir dėl išorinių ekonomikos aplinkybių.

„Kalbant apie šią mokesčių reformą, aš būčiau pasirinkęs kitą kelią. Mano manymu, geriau būtų buvę mažinti socialinio draudimo tarifą vienu procentiniu punktu. Tai būčiau daręs kiekvienais metais ir būčiau stengęsis, kad tie 300 mln. eurų, kurų mes atsisakome, po truputį padalydami dirbantiesiems, būtų likę biudžete. Tuomet jau kitais metais būtume turėję galimybių padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.

Taip pat tokios reformos nebūčiau daręs todėl, kad nežinome, kokio poveikio savo ekonomikai sulauksime iš išorės. Kalbama apie ekonomikos augimo lėtėjimą kitose ES šalyse, vyksta ekonominis karas tarp JAV ir Kinijos, tad priimdami pakeitimus, susijusius su mokesčių pokyčiais, turėtume būti atsargesni“, – sako A. Butkevičius.

Papildomų lėšų atsirastų ir be naujų mokesčių

Buvę premjerai turi pasiūlymų, kaip mažinti darbo jėgos apmokestinimą, nesumažinant perskirstymo per biudžetą. Geresnių rezultatų, pasak A. Kubiliaus, galima pasiekti ir be papildomų mokesčių.

„Matome vadinamo „gyvulių ūkio“ apraiškų, kada pajamos apmokestinamos skirtingai, dideles pajamas gaunantys žmonės sumoka mažiau mokesčių nei gaunantys mažas pajamas. Antras šaltinis – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka, Lietuvoje siekianti apie 30 proc. Pavyzdžiui Estijoje PVM nepriemoką pavyko sumažinti iki 5 proc. Mums tai – maždaug papildomo milijardo eurų šaltinis.

Vis sakome, kad reikia galvoti ir apie normalius europietiškus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, kurie Lietuvoje yra tabu. Tačiau mes turime suprasti, kad primesdami sau tokius tabu skurdiname viešąjį sektorių, taip pat turime suvokti, ką prarandame dėl 10 papildomų eurų piniginėje“, – teigia A. Kubilius.Anot A. Butkevičiaus, siekiant mažinti darbo pajamų apmokestinimą, nemažinant perskirstymo per biudžetą, galima kalbėti apie NT mokesčio tarifo didinimą, ypač prabangiam turtui, arba apmokestinamos turto vertės kartelės nuleidimą.

Siūlo artinti atlyginimus prie EBPO vidurkio

Pasak A. Kubiliaus, jei pavyktų pasiekti 34 proc. BVP dydžio perskirstymo lygį, tuomet reikėtų tartis, kokioms viešojo sektoriaus sritims reikia didesnio finansavimo.

„Siūlome atkreipti dėmesį į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartus, kuriuose matyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų santykis du vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).

Vidutiniškai EBPO šalyse mokytojų atlyginimai yra 20–30 proc. didesni už VDU, Lietuvoje artimiausiu metu VDU gali ir aplenkti mokytojų atlyginimus. Vidutiniai gydytojų atlyginimai EBPO yra 2,5 karto didesni už VDU, tuo metu Lietuvoje VDU ir gydytojų atlyginimų skirtumas siekia tik 50 proc.“, – pažymi A. Kubilius.

Pasak pašnekovo, reikėtų svarstyti, kaip pasiekti ne tik atlyginimų padidinimą švietimo sektoriaus darbuotojams, tačiau kaip pasiekti geresnės kokybės, kuri artėtų prie aukščiausių europietišku standartų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika