Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Biudžeto pyragas: vieniems skalsus, kitiems – sprangus 

2018 gruodžio 12 d. 06:00
Už premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sudėliotą 2019 metų biudžetą vakar balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 41, susilaikė 5 politikai.
Už premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sudėliotą 2019 metų biudžetą vakar balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 41, susilaikė 5 politikai.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2019 metų biudžetą patvirtinusi valdžia žada dosnesnį švietimo, sveikatos bei socialinės sferos finansavimą, aktyvesnę kovą su skurdu bei spartesnį ateities rezervų kaupimą. Patys kūrėjai svarbiausią šalies finansinį dokumentą vadina pasvertu ir subalansuotu, opozicija perspėja dėl kilsiančių viešojo sektoriaus atlyginimų problemų.

Už premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sudėliotą 2019 metų biudžetą vakar balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 41, susilaikė 5 politikai. Jam primti buvo sutelktos visos valdančiosios koalicijos bei jai prijaučiančiųjų jėgos. Vyriausybės pirmadienį galutinai sustyguotą biudžeto projektą Seimo nariai vakar „tobulino“ tris valandas.

Daugiausia laiko užėmė parlamentarų prašymai skirti lėšų konkretiems jų rinkimų apygardų objektams ir projektams finansuoti. Tradiciškai buvo pageidaujama pinigų rajonų mokykloms, ligoninėms, stadionams, baseinams, aikštynams, kompiuteriams. Tačiau Vyriausybė buvo neperkalbama – dauguma pageidavimų buvo atmesti.

Seimo balsavimas dėl biudžeto nuliūdino keturias savaites streikuojančius mokytojus, turėjusius vilties, kad valdžia atsižvelgs į jų reikalavimus, pirmiausia – dėl atlyginimų. Tačiau valdantieji pirmadienį nepritarė konservatorių pasiūlymui atidėti biudžeto priėmimą ir pradėti derybas su mokytojais. Dabar šie ketina kreiptis į prezidentę ir prašyti, kad biudžetą vetuotų.

Pinigai – pokyčiams

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, 2019 metų valstybės biudžetu siekiama įgyvendinti šią vasarą patvirtintas struktūrines reformas, mažinti skurdą ir kaupti rezervą ateičiai. Pasak jo, išlaidos labiausiai augs ten, kur įgyvendinami pokyčiai – švietimo, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

„Reformos yra įrankis, kuris leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir, žinoma, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę, o svarbiausia – jų efektyvumą“, – pristatydamas galutinį projekto variantą Seime kalbėjo V. Šapoka.

Gresia bado dieta

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pripažino, kad biudžetas nėra idealus, tačiau tokių esą net ir nebūna. „Sunku vienu ypu išspręsti problemas, kurios kaupėsi ketvirtį amžiaus. Ypač kai tą padaryti raginama per savaitę“, – kalbėjo „valstietis“ ir pasidžiaugė, kad Vyriausybė sugebėjo atsispirti populistiniams pasiūlymams.

Konservatorės Gintarės Skaistės požiūriu, biudžetas „neatliepia visuomenės lūkesčių“. „Vyriausybė nusprendė sumažinti mokesčius, tačiau neišsprendė viešojo sektoriaus problemų, jo atstovų nepasitenkinimas pasireiškia streikais“, – kalbėjo ji. Socialdemokrato Algirdo Syso požiūriu, priimtas biudžetas „slepia deficitą“, ir tai neigiamai atsilieps ateityje.

„Opozicija, matyt, bijo, kad dėl mokesčių reformos papilnės žmonių kišenės“, – replikavo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. Konservatorius Mykolas Majauskas suskaičiavo, kad mokesčių pokyčiai bus naudingiausi daugiausia uždirbantiems asmenims. Pasak jo, mažiausiai uždirbantys kitąmet gaus 14 eurų daugiau, Seimo narių atlyginimai didės 50 eurų, premjero – 127 eurais. „Biudžetinį sektorių stumiate į bado dietą“, – įspėjo parlamentaras, primindamas nesibaigiantį pedagogų streiką.

„Socialdarbietis“ Andrius Palionis stebėjosi, kodėl opozicija neparengė savo biudžeto projekto, kaip yra Europoje, jeigu Vyriausybės jai niekaip neįtinka.

„Pametė“ reformą

Banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės požiūriu, kitų metų biudžetą būtų galima vadinti neišbaigtų reformų biudžetu. Ji priminė pavasarį valdžios „deklaruotą ambiciją“ įvykdyti visapusišką viešojo sektoriaus ir mokesčių reformas. „Paskelbdami mokesčių reformą, pasakė a, tačiau b taip ir nebuvo ištarta – viešojo sektoriaus reforma pasiklydo kažkur pakeliui. Tai liudija mokytojų, kitų viešojo sektoriaus atstovų streikai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistė. O kai viešasis sektorius nėra efektyvus – „chirurginė intervencija neatlikta“, resursų darbo užmokesčiui didinti lieka vis mažiau.

„Valstybės kontrolė puikiai išanalizavo švietimo sektoriaus problemas ir pateikė pasiūlymus, kaip jas spręsti. Tačiau prieš rinkimus imtis skaudžių ir nepopuliarių permainų ši valdžia nepanoro. Todėl liko ta pati neefektyvi sistema, kurią mėginama užtušuoti etatinio darbo apmokėjimo modeliu“, – pažuymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, kitąmet teigiamų pokyčių pajus visi tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojai. „Dabartinė ekonominė aplinka palanki daryti reformas. Darbo apmokėjimą sumažinsianti mokesčių reforma, kuriai negailima kritikos, mano požiūriu, turėjo būti atlikta daug anksčiau. Tą padaryti ne kartą ragino ir tarptautinės organizacijos. Ilgalaikėje perspektyvoje tai yra geras žingsnis, kuris vienareikšmiškai palankus Lietuvos konkurencingumui ir verslui“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kritika nepelnyta

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad 2019-ųjų biudžetas nepelnytai sulaukė tiek daug kritikos. Jo požiūriu, vienas išskirtinių biudžeto bruožų – mažinami mokesčiai samdomiems darbuotojams. Ekspertas priminė, kad tai padaryti jau dešimtmetį ragina Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas.

Pasak N. Mačiulio, atlyginimų mokytojams didinimas yra labai svarbus prioritetas, tačiau problemą reikia spręsti sistemiškai, ieškant tvarių finansavimo šaltinių. Kartu jis kritikavo Seimo patvirtintą PVM lengvatą malkoms bei pensijų kaupimo reformą. „Per daug paliekama savieigai ir neužtikrinama, kad visi gyventojai jaustų poreikį kaupti senatvei. Kai kurie žmonės gali per daug pasitikėti einamaisiais mokėjimais grįsta sistema, nors akivaizdu, kad senėjant visuomenei bus sudėtinga ja pasitikėti. Tai yra mažas žingsnis atgal nuo kaupimo“, – BNS sakė ekonomistas.

Pagrindiniai 2019 metų biudžeto skaičiai

Pajamos – 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Išlaidos – 11,696 mlrd. eurų. Išlaidos viršija pajamas 1,106 mlrd. eurų.

Daugiausia lėšų numatoma skirti socialinei apsaugai – per 5,3 mlrd. eurų. Švietimui – 2,2 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2,2 mlrd. eurų. Darbo užmokesčiui skiriama beveik 1 mlrd. 646 mln. eurų, turtui įsigyti – beveik 810 mln. eurų kitų metų valstybės biudžeto asignavimų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika