Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Baudos – ir lošimų bendrovėms 

2019 balandžio 4 d. 12:00
Mantas Zakarka.
Mantas Zakarka.
BNS nuotrauka

Vyriausybė kartu su Finansų ministerija siekia griežtinti atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus – baudas numatyti ne tik Azartinių lošimų įstatymo reikalavimus pažeidusiems asmenims, bet ir azartinių lošimų organizavimu užsiimančioms bendrovėms.

Esą juridiniam asmeniui skiriant baudas sumažės azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimų. Tačiau azartinius lošimus organizuojančių bendrovių atstovai atvirauja, kad prieš pradedant bausti nusižengusias bendroves reikėtų apsibrėžti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jų atsakomybę.

Baudų vėzdas

Finansų ministras Vilius Šapoka Azartinių lošimų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte primena, kad šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) už Lošimų įstatymo reikalavimų nepaisymą bendroves gali nebent įspėti dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo, tą galiojimą stabdyti arba panaikinti. Tais atvejais, kai nustatomas pažeidimas, bendrovė įspėjama, o kai ji „nutraukia pažeidimo darymą“, įspėjimas apie licencijos galiojimo stabdymą panaikinamas.

Be to, ir Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą, yra konstatavusi, kad už draudžiamą azartinių lošimų reklamą arba savo galimybę lošti apribojusį asmenį įleidus į lošimo organizavimo vietą atsakomybė taikoma ne bendrovei, o lošimo vietoje dirbančiam asmeniui.

„LPT dažnai fiksuoja, kad vos pasibaigus vienam tikrinimui bendrovės pakartotinai (iki kito tikrinimo pabaigos) daro tą patį pažeidimą, tačiau iš esmės nepatiria jokių neigiamų pasekmių. Šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme nenumatyta galimybė skirti bendrovėms baudas“, – aiškino ministras. Taigi, anot jo, dabar galiojančios poveikio priemonės neefektyvios, jos neatgraso bendrovių daryti pažeidimus. Todėl tikslinga nustatyti tinkamas poveikio priemones – pinigines baudas ir lošimų organizatoriams (bendrovėms), ne tik jų darbuotojams. Baudos už Azartinių lošimų įstatymo pažeidimus bendrovėms būtų skiriamos atsižvelgiant į jų finansinį pajėgumą, t. y. tam tikro dydžio procentą nuo bendrovės bendrųjų metinių pajamų.

Didžiausios baudos turėtų būti skiriamos už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga, – draudžiamos lošimų reklamos skelbimą, asmenų, apribojusių savo galimybę lošti, ir atitinkamo amžiaus nesulaukusių asmenų skatinimą dalyvauti lošimuose, jų įleidimą į lošimo vietą.

Mantas Zakarka: „Nauja tvarka neužkirs kelio ir tokiems atvejams, kai konkuruojančios bendrovės bandys viena kitą skųsti.“

Pasigenda aiškumo

Tačiau Lietuvoje azartinius žaidimus rengiančių bendrovių atstovai atkerta teikiamose Azartinių lošimų įstatymo pataisose pasigendantys aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad už įstatymo pažeidimus atsakingas ne konkretus darbuotojas, o pati bendrovė.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka pripažino, kad tokia verslo priežiūros praktika, kaip dabar siūloma lošimų sričiai, jau taikoma kitose srityse. Tačiau, anot jo, reikėtų daugiau aiškumo, kaip bus nustatomas baudų dydis, kaip jos bus skiriamos. „Pasiūlymus teikėme ir Vyriausybei, ir Finansų ministerijai, tačiau į juos beveik nebuvo atsižvelgta. Turi būti suformuotos konkrečios nuostatos, kaip bus taikomos konkrečios poveikio priemonės, kad jomis nebūtų galima manipuliuoti ir taip kenkti visam azartinių lošimų sektoriui“, – pabrėžė M. Zakarka. Jo nuomone, dabar siūlomas teisinis reglamentavimas neužkirs kelio ir tokiems atvejams, kai pasinaudodamos laisviau interpretuojamomis įstatymo nuostatomis konkuruojančios bendrovės bandys viena kitą skųsti.

Bausmių taikymo proporcingumo Azartinių lošimų įstatymo pataisose pasigenda ir Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas. Anot jo, bendrovėms siūlomos baudos nediferencijuojamos pagal tai, kas pažeidimus padarė, koks yra tas pažeidimas. „Už skirtingus pažeidimus negali būti numatyta vienodo dydžio bauda“, – tikino O. Smirnovas. Jis pažymėjo, kad siūlomose pataisose nenumatyta ir kaip užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms, kai sprendimus dėl baudų skyrimo vienasmeniu sprendimu priiminės LPT vadovas. „Tikimės, kad į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta bent jau Seime“, – vylėsi Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas.

Reikėtų alternatyvų

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo teigimu, šiuo metu galiojantį teisinį lošimų organizavimo reglamentavimą iš tiesų būtina tobulinti. „Kaip tai padaryti – diskusijų klausimas. Šioje srityje dar yra labai daug opių problemų“, – teigė parlamentaras. Jis priminė, kad tai buvo konstatuota ir prieš porą metų įvykusiame išvažiuojamajame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje.

A. Matulo teigimu, tobulinant azartinių lošimų teisinį reglamentavimą bei lošimų priežiūrą, nereikėtų dėmesio koncentruoti vien į baudas, vertėtų ir kitų priemonių, kad ši veikla Lietuvoje taptų skaidresnė ir keltų mažiau teisinių bei kitokių problemų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika